Proktologas Rimantas Gedgaudas: „Iš darbo gydytojui reikia išeiti oriai“

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) medikų bendruomenė dėkojo gydytojui proktologui Rimantui Gedgaudui už ilgus metus, dirbant garbingą, sunkų ir atsakingą gydytojo darbą. 56-erius metus gydytojo profesijai pašventęs, iš kurių 45-erius metus dirbęs RŠL, gydytojas užsitarnavo didžiulį pacientų dėkingumą, kolegų pagarbą.

Už ilgametį, kruopštų ir sąžiningą darbą įteikta LR sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės padėka. Padėkas įteikė ir miesto meras Justinas Sartauskas bei RŠL generalinis direktorius Petras Simavičius. Už išskirtinį humorą kolegų vertinamas 73 metų gydytojas sakė, jog laikas jau daryti sūpuokles ne vaikaičiams, bet provaikaičiams, tad ir nusprendė rinktis užtarnautą poilsį.

Reklama

Nuo šokėjo iki... gydytojo  

R. Gedgaudas gimė ir užaugo Šiauliuose. Mokėsi anuometinėje J. Janonio vidurinėje mokykloje, kur buvo įžvelgtas ir šokėjo talentas. Šešiolikos metų Rimantas išvyko šokti į anuomet garsų Lietuvos dainų ir šokių ansamblį „Lietuva“.

Ilgai šokėju būti neteko. Pašokęs dvejus metus ir sužinojęs, jog 35-erių metų šokėjas išeina į pensiją, susimąstė: „O kas toliau“?

„Nusprendžiau grįžti atgal į Šiaulius: dirbti ir mokytis vakarinėje mokykloje“, - pasakojo gydytojas savojo kelio ieškojimo pradžią.

Nors ir išėjęs iš profesionalaus šokių kolektyvo, su šokiu dar ilgai neatsisveikino – šoko įvairiuose kolektyvuose Šiauliuose.

Vakarais baigęs vidurinę mokyklą, R. Gedgaudas nusprendė stoti į mediciną. Ir tai – nieko nenustebino. Gydytojo giminėje buvo gal dešimt žmonių, dirbančių gydytojais, net medicinos  mokslų daktaras.  Vėliau likimas suvedė su gydytoja Jūrate Knizikevičiūte, buvusio RŠL vyriausiojo gydytojo Kazimiero Knizikevičiaus dukterimi, su ja ir sukūrė šeimą.

Pasirinktas chirurgo kelias

1963 metais  R. Gedgaudas įstojo į Kauno medicinos institutą ir 1969 metais gavo gydytojo diplomą bei pradėjo dirbti RŠL.

„Mes buvome pirmi ligoninėje internai, todėl nebuvome pratę prie galimybės dirbti savarankiškai. Nuėjau visą chirurgo kelią: poliklinika, Priėmimo skyrius, budėjimai, stacionaras, valandininkai“, - pasakojo gydytojas nelengvą chirurgo darbo kelią, kuriame teko didelė atsakomybės našta.

„Buvo sunku, bet įdomu. Budėdavome dviese visuose skyriuose ir dar konsultavome ligonius Priėmimo skyriuje. Todėl teko operuoti ir vaikus, ir traumas patyrusius ligonius. Teko užsiūti dvi aortos širdeles, daryti trepanaciją, operuoti trauminius ligonius po avarijų“, - pasakojo gydytojas ir  širdingiausiai dėkojo operacinių slaugytojoms, kurios būdavo neįkainojamos pagalbininkės pradedantiems chirurgams, bei toms, kurios daug padėjo proktologui iki jo išėjimo iš darbo.

Nuo 1973 metų bendrosios chirurgijos chirurgas R. Gedgaudas pradėjo operuoti ir proktologinius ligonius, o nuo 1983 metų – gydyti tik proktologinius ligonius.

R. Gedgaudas – ilgus metus vienintelis Šiauliuose turėjo proktologo sertifikatą, todėl darbo buvo labai daug. Pradžia gydytojui proktologui buvo ypač sunki, nes nebuvo iš ko mokytis. Teko pačiam skaityti kalnus knygų, vykti į specializacijas Maskvoje, Sank Peterburge, Vilniuje, Kaune.

Hemorojui gydyti – didelė patirtis

Dažnam žmogui prireikė gydytojo proktologo pagalbos. Gydytojas prisiminė metus, kai hemorojus buvo gėdinga liga ir žmonės ilgai kentėdavo, kol išdrįsdavo kreiptis pagalbos. Vėliau situacija keitėsi – žmonės tapo labiau išprusę.

Tikrasis hemorojus, pasak mediko,  yra išangės viduje. Jei susidaro išoriniai venų rezginiai, tai bus išorinių venų rezginių trombozė. Atšilus orams šių problemų labai padaugėja. Ypač vasarą, kai lauke karšta, kiekvieną dieną tenka šalinti išorinių venos mazgų trombozę, medikų vadinamus krešulius. Trombektomija – krešulių šalinimas, nesudėtinga procedūra. Pacientui taikoma vietinė nejautra ir chirurginiu būdu pašalinami venos dariniai.

Pasak gydytojo, problemų žmogui iškyla daugiau, kai jis dėl šių „pupelių“ nesikreipia į gydytoją. Guzelis būna skausmingas, dažniausiai jų yra keli ir dideli. Jei žmogus ilgai nesikreipia į gydytoją, guzeliai išopėja, iškraujuoja ir savaime išnyksta. Tačiau toks „ištirpimas“ - labai varginantis, trunkantis du ir daugiau mėnesių.

Gydytojas visada  ragindavo pacientus nekentėti, bet kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas proktologą nedelsiant, kai tik pajaučiamas diskomfortą – kraujuoja, skauda. Gali pakakti priešuždegiminių vaistų, ir problema sumažės. Tekdavo taikyti ir chirurginį gydymą, o vėliau – ir naujus metodus, kurių išmoko ir gydytojo mokinys chirurgas Antanas Gegužis, šiuo metu vienintelis ligoninėje proktologas, taikantis hemorojaus gydymui žiedus, kai hemorojus didelis, mazgai matomi ir išorėje. Taikoma ir Barono procedūra, kai guminis žiedas specialiu prietaisu užspaudžiamas ir venos rezginys nekrotizuoja.

Aktyvus gyvenimas

Užsimiršti po nelengvo darbo ir atsikvėpti padėdavo ne tik šokiai, bet ir sportas. Gydytojų vasaros spartakiados, respublikinės žiemos sporto šventės, sporto šventės su Estijos gydytojais - daugybėje sporto šakų aktyviai dalyvavo ir R. Gedgaudas.

Nepasimiršta ir Lietuvos atgimimo laikotarpiu Chirurgijos korpuso konferencijų salėje rengti susirinkimai, posėdžiai, buvo platinama Lietuvos Sąjūdžio literatūra. „Šioje salėje su gydytoju Antanu Lukošaičiu buvome išrinkti delegatais į I Sąjūdžio suvažiavimą. Tai buvo nuostabus laikas, jautėme nenusakomą pakilimą. Ką reiškia vien dalyvavimas Baltijos kelyje?“, - šiltai gydytojas mena tuos laikus, kai Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui.

Atostogas gydytojas dažnai leido kelionėse. Aplankyta apie 30 pasaulio šalių. „Pamačiau Niagarą, Didįjį kanjoną, Nordkapą - Šiauriausią Europos tašką už poliarinio rato, daug kitų nuostabių vietų“, - dalinosi gydytojas kelionių įspūdžiais.

Tačiau bene daugiausiai laiko praleista sode. „Sakoma, kad vyras per gyvenimą turi pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti vaiką. Savo sodyboje sutvarkiau namą, pastačiau keletą kitų pastatų, pasodinau ąžuolų, pušų, kaštonų, įveisiau sodą. Su žmona Jūrate užauginome nuostabius vaikus – sūnų ir dukrą. Sulaukiau vaikaičių: Tado ir Ugnės. Jau beldžiasi į gyvenimą provaikaitė. Vėl teks kalti naują dėžę smėliui, ręsti sūpuokles. O iš gydytojo darbo reikia išeiti oriai, kol galva šviesi, kol esi vertinamas“, - sako gydytojas, šiltas rudens dienas leidžiantis sode, kur darbų niekada nestinga ir užtarnauto poilsio niekas neišleidžia.

Drauge su žmona gydytoja Jūrate Knizikevičiūte-Gedgaudiene užauginti du vaikai.