Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Priedas prie algos ir nuostolingų įstaigų vadovams: pastarieji – „už“, pavaldiniai – „ prieš“(5)

Ligita Sinušienė | 2013-10-17 00:01:03

Premijas sveikatos priežiūros įstaigų vadovams reikia skirti net ir tuo atveju, jei jie nesugeba įstaigos ištraukti iš finansinio minuso. Jeigu, žinoma, tas minusas susidaro nuo išorinių aplinkybių, o ne dėl vadovo neūkiškumo. Tokios mintys sklando Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Šuo
Net ir ne nuostolingai dirbančių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ketinama skirti priedus prie atlyginimo. © Fotolia.com

Premijų akyse nėra mačiusi

Savivaldybėms pavaldžių įstaigų kai kurie vadovai sako apskritai niekada premijų negaunantys. „Turbūt tai – tik ministerijos globotinių privilegija?, - nedrįsusi viešai prisistatyti (pavardė redakcijai žinoma) samprotauja vienos Vakarų Lietuvos nedidelės poliklinikos vadovė. - Nei už finansinį pliusą, nei už gerą darbą – už nieką nesame niekada paskatinti. Apskritai man keista, kad net išeidami atostogų prašymus turime adresuoti savivaldybei, bet atostoginius, kaip ir atlyginimus, sau išmokame patys iš įstaigos lėšų“.

Todėl moteris nesiryžo net svarstyti, į kokius kriterijus turėtų būti atsižvelgiama, skirstant premijas įstaigų vadovams.

Svarbu, kodėl rezultatas neigiamas

Tačiau vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius Kęstutis Speičys aiškino priešingai – premijos skiriamos visų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, kurie atitinka tam tikrus  kriterijus. Tai yra nepriklausomai nuo įstaigos pavaldumo. „Ir priedai (ne premijos), tai yra atlyginimo kintamoji dalis, priklauso nuo daugelio rodiklių, kuriuos įstaiga pasitvirtina metų pradžioje, gegužės – balandžio mėnesiais. Jei tuos rodiklius įstaiga įvykdo, vadovui priedą skirs. Tačiau įstatyme parašyta, kad priedas neskiriamas, jei įstaigos finansinis metų rezultatas neigiamas, net jei visi kiti rodikliai ir įgyvendinti“, - aiškino K. Speičys.

Sanatorijos vadovo teigimu, todėl ir keliamas klausimas, kad tais atvejais, kai neigiamas finansinis rezultatas nepriklauso nuo įstaigos vadovo ir įstaigos veiklos, priedas būtų skirtinas: „Tarkim, ligoninė suplanavo, kad paslaugų balo vertė bus tokia, kaip užpernai, bet jis buvo sumažintas. Tokiu būdu ir gaunamas neigiamas rezultatas.

O pernai nutiko taip, kad įstaiga iš ankstesnių metų turėdama lėšų, jas išleido, o suvedus metų balansą, paaiškėjo, kad išleista daugiau pinigų, nei tais metais buvo gauta. Taip ir gavosi neigiamas rezultatas, ir įstaigos vadovas visus metus negavo priedo, nors realiai įstaiga ir turi pinigų. Pernai metais tokių įstaigų  metinių rezultatų suvestinėje buvo nemažai“.

Albinas Lidžius
Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius pritaria SAM siekiams peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos skiriamos premijos sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Algirdo Kubaičio nuotr.

Priedas – iki 40 proc.

K. Speičio aiškinimu, kasmet kintamosios įstaigų vadovų atlyginimo dalies dydį nustato įstaigos steigėjas. Priedo dydį lemia visi kiti įstaigos pasiekti veiklos rodikliai. „Tik galutinis finansinis rezultatas nulemia – apskritai skirti priedą, ar ne“, - pabrėžė portalo pašnekovas.

Sanatorijos vadovas įsitikinęs, kad, be abejonės, būtina atsižvelgti į priežastis, nulemiančias finansinį rezultatą. „Tačiau yra ir kita reikalo pusė: jei įstaiga neturi lėšų personalo algoms, gal tuomet priedą vadovui skirti ne 40 proc., o 1 ar 2 proc.“, - svarstė K. Speičys.

Tačiau, kaip pažymėjo portalo pokalbininkas, „matyt kartais savivaldybės įstatymu piktnaudžiauja“: „Yra didžiulės disproporcijos tarp įstaigų vadovų atlyginimų dydžio“.

Priedą galėtų gauti

Visi „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai daugiau ar mažiau entuziastingai palaikė SAM iniciatyvą keisti įstatymą vadovų naudai. „Be abejo, sutinku, - tvirtai kalbėjo Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius, nors įstatymo pataisa paties asmeniškai kaip ir neliestų. Mat direktorius tikino niekuomet „minuso neturėjęs“. – O pritariu šiai minčiai, nes matau, kad dabartinė tvarka nėra visiškai teisinga. Pavyzdžiui, jei įstaiga daug investuoja ar turi kokių nors kitų problemų, ji ir gali metus baigti su minusu“.

Kolegai antrino Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Tomas Skliuderis, nors ir ne taip užtikrintai: „Manyčiau, kad vadovui priedą galima skirti, jei tas minusas nepriklauso nuo vadovo veiklos. Nors galbūt gali būti ir taip, ir taip. Mes paprastai metų eigoje dirbame su minusu, nes metams prasidėjus skiriama tik viena dvyliktoji sutartinės sumos, o juk paslaugas teikiame visu šimtu procentų. Pavyzdžiui, pagal skirtą finansavimą paslaugų gali suteikti 100 vienetų, o suteiki 200. Tačiau metų pabaigoje visada tas minusas išsilygina. Nors galbūt ir yra buvę kokie sunkesni metai, kai metus užbaigėme nuostolingai, bet, tiesą sakant, neprisimenu“.

Vienintelis iš pašnekovų visai nuomonės šiuo klausimu neturėjo Palangos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Egidijus Rimkus. „Aš negaliu komentuoti ministerijos sprendimų ir jos nuomonės“, - vis kartojo palangiškis.

E. Rimkaus vadovaujama įstaiga per pastaruosius 10 metų neturėjusi neigiamo finansinio rezultato, - tikino portalo pašnekovas.

Nevadovai prieštarauja

Tačiau visai kitaip mąsto profesinių organizacijų atstovai. „Nėr čia ko, jeigu su minusu metus baigė, - įsitikinusi Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė. – Neįsivaizduoju, už ką tuos priedus skirti, jei yra minusas. O jei jau padarai išimčių, atsiranda galimybių tuo piktnaudžiauti. Turi būti griežtai reglamentuojamas priedų skyrimas“.

Albina Kavaliauskaitė
Albina Kavaliauskaitė įsitikinusi, kad priedų vadovams skyrimas turi būti griežtai reglamentuotas, ir jokių išimčių negali būti. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

„Aš, kaip Klaipėdos valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininkė, prieštarauju tokiai įstatymo pataisai, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Birutė Barišauskienė. – Priedai vadovams. O eiliniams? Pavyzdžiui, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale žmonės dirba dar pagal seną pavadinimą sanitarais vadinami, kovoja su antrankiais, kiek jiems jau išmušta dantų, bet jiems priedų nereikia?! Tik vadovams? Jei jau siekiama tokį dalyką įtvirtinti, tam yra sudaromos trišalės sutartys“.

B. Barišauskienė prisiminė ir spalio pradžioje savo apsilankymą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje: „ Sutriko mano kraujo apytaka, bet tik paėmė mano kraujo, padarė kardiogramą, o gydymo neskyrė. Priėmimo skyriuje man pasakė: „Neturime vietos, kur jums galima lašelinę pastatyti“. Ir čia, vadinasi, universitetinė ligoninė! Ten jau man nusiskundė ir sesutė, ir gydytoja. Maža, šalta patalpa, kur priimami pacientai. Arba pas šeimos gydytoją užsirašyti reikia prieš 10 dienų – anksčiau niekaip neįmanoma. Ir dar tokiems vadovams pridėti tūkstantį?! Jei jau turi minusą, tai tegu ir dirba su minusu.

Štai į Palangos vaikų sanatoriją atėjo naujas vadovas ir visiškai kitaip į savo darbą žiūri. O ankstesnis jau buvo nusisėdėjęs, senas, bet Klaipėda tebeturi senus vadovus. Juos keisti reikia, o ne priedus jiems mokėti, kai psichiatrijos sanitaras tik tūkstantį litų popieriuje gauna“.

Priedas iki 4-5 tūkst. lt

Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas viešai yra išsakęs ministerijos nuomonę, kad dabartinė priedų skyrimo tvarka „ne visiškai korektiškai“ atspindi ligoninės ar poliklinikos darbo pobūdį, „nes ne vardan pelno jinai gyvena, o vardan pacientų".

Pagal šiandien įstatyme galiojančia nuostatą, kaip aiškino viceministras, vadinamoji kintamoji algos dalis arba premijos yra skiriamos, jei sveikatos priežiūros įstaiga dirba pelningai. „Mes teikiame siūlymą, kad būtų išplėsti kriterijai - kad ne tik finansiniai rezultatai būtų atspindėti, bet ir jų darbo kokybė, galų gale - ir antikorupcinės priemonės", - sakė G. Černiauskas.

Viceministro teigimu, šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigų vadovų premijos gali sudaryti ne didesnę dalį nei 40 proc. atlyginimo, ir apytiksliai siekti 4-5 tūkst. litų.

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (5)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų