Per 10 mėnesių Lietuvoje nustatyti 134 nauji ŽIV atvejai

Per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 134 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Tai beveik dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 75 atvejai). Vyrų šiemet užsikrėtė ŽIV du kartus daugiau nei moterų – atitinkamai 92 ir 42.

Iš viso iki šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje nustatyti 2034 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1665 – vyrai ir 369 moterys.

Daugiausiai – 40,3 proc. (54) asmenų šiemet ŽIV infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 26,1 proc. (35) – heteroseksualius, 5,2 proc. (7) – homoseksualius lytinius santykius, 28,4 proc. (38) asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas. Užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis – 35 metai. Jis toks pat kaip ir pernai.

Šiemet ŽIV infekuotų asmenų išaiškinta visose apskrityse. Daugiausiai – Vilniaus ir Kauno. Atitinkamai Vilniaus apskrityje  – 49, Kauno – 24, Klaipėdos – 15, Telšių – 9, Šiaulių – 8, Alytaus – 7, Panevėžio ir Tauragės – po 5, Utenos – 3, Marijampolės – 2 ŽIV atvejai. Tarp naujai išaiškintų asmenų Lietuvoje  – 5 užsieniečiai ir du asmenys be nustatytos gyvenamosios vietos.

Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1989-2011 m.) paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS, Lietuvoje susirgo 315 ŽIV infekuotų asmenų, iš kurių trečdalis jau yra mirę nuo AIDS.  Visiems susirgusiems AIDS yra skiriamas valstybės kompensuojamas antiretrovirusinis gydymas, jei tik pacientas yra apsisprendęs pradėti gydymą. Šiuo metu tokį gydymą Lietuvoje gauna 256 asmenys.

Kasmet daugėja per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą užsikrėtusių asmenų, kuriems skiriamas ŽIV ligos gydymas. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno ŽIV sergančio paciento medikamentams valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vidutiniškai skiria 26 tūkst. litų per metus. Pradėjus ŽIV ligos gydymą, pastarasis turi būti tęsiamas visą likusį gyvenimą.

Dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europos šalyse yra labai įvairus. Pavyzdžiui, Vakarų ir Centrinėje Europoje kasmet daugiau registruojama asmenų, kurie užsikrėtė ŽIV per homoseksualius lytinius santykius ar yra imigrantai iš šalių, kuriose didelis ŽIV paplitimas (Afrika). Tuo tarpu Rytų Europos regione, kuriam priklauso ir Lietuva, ŽIV dažniausiai registruojamas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) kartu su Europos narkotikų ir narkomanijos  stebėsenos centru (EMCDDA) yra parengę rekomendacijas, kaip kovoti su infekcinių ligų plitimu tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Tarp svarbiausių prevencinių intervencijų siūloma vykdyti adatų švirkštų keitimo programas, gydyti narkotikų vartotojus nuo priklausomybės ir infekcijų, vakcinuoti juos nuo virusinių hepatitų A ir B, stabligės ir kt; reguliariai tirti dėl infekcinių ligų (įskaitant tuberkuliozę); vykdyti švietimą bei teikti paslaugas ten, kur jų labiausiai reikia.

Kasmet gruodžio pirmąja minima Pasaulinė AIDS diena.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras