Pajėgūs siūlyti tik 1,2 tūkst. litų priklausomybės ligų centrai rizikuoja likti be psichiatrų(1)
4 tūkst., 6 tūkst., 8 tūkst. litų –tokias sumas mini portalo kalbinti Priklausomybės ligų centrų vadovai, paklausti, kokį atlyginimą turėtų siūlyti jaunam psichiatrui, kad šis sutiktų bent jau apsvarstyti darbo pasiūlymą. 1,2 tūkst., 1,3 tūkst. litų – tiek šiandien algos gauna šių įstaigų psichiatrai. Todėl čia ir dirba vien pensininkai ar net vidutinę lietuvio gyvenimo trukmę perkopę senjorai.
Nežinia, ar dirbtų ir už 10 tūkstančių
Priklausomybių ligų gydymas Lietuvoje pasiekė kritinį tašką. Nėra nė vieno iš penkių centrų, kuris neturėtų rūpesčių. Vilniečiai nežino, ar po mėnesio dar gyvuos, klaipėdiečiai visas viltis deda į senolių psichiatrų ilgaamžiškumą, Panevėžio ir Šiaulių centrų darbuotojai pluša išsijuosę, bet vis tiek turi įrodyti , kad yra verti gyventi. Regis, geriausiai gyvena kauniečiai, nors jaunų gydytojų prisikviesti jiems irgi nėra paprasta. O rezidentai ieško darbo, kuris padėtų išlaikyti šeimą. Be abejo, 1,2 tūkst. litų, kuriuos tegali pasiūlyti minimos įstaigos, tam netinka.
Labiausiai neužtikrinti šiuo metu jaučiasi Vilniaus ir Klaipėdos priklausomybės ligų centrai. Apie sostinės įstaigos unikalią finansinę situaciją išsamiau jau rašėme, bet šiuo metu bene labiausiai sunerimę klaipėdiečiai, kai nuo kovo 1 d. įstaigoje dirbti visu krūviu liko tik trys senjorai - 71 m., 76 m. ir 79 m. amžiaus. Ir dirba po pusantro etato, nes kitaip nesuspėja. Įstaiga turi tik vieną jauną psichiatrę, dirbančią su paaugliais puse etato ir nuolat dvejojančią – pasilikti ar išeiti. Taip dabartinę situaciją „Vakarų Lietuvos medicinai“ nupasakojo centro vadovas Liudas Andrikis.
Kiek vis dėlto turėtų pasiūlyti psichiatrui, kad vos baigęs studijas jis susidomėtų darbo pasiūlymu Priklausomybės ligų centre? Prieš L. Andrikio atsakymą dera paminėti, kad šiuo metu vieno psichiatro atlyginimas „popieriuje“ – 1,7 tūkst. litų. Taigi į rankas – apie 1,2 tūkst. litų. „Ką tik kalbėjausi su mūsų paauglių psichiatre apie tai. Ji sakė, kad jaunas psichiatras pasiūlymą pradeda svarstyti nuo 6 tūkst. litų. Tačiau neseniai teko bendrauti su vienu psichiatru, kuris man atsakė, kad net gavęs pasiūlymą su 10 tūkst. litų atlyginimu dar gerai pasvarstytų, ar verta. Iš tiesų nuo Klaipėdos priklausomybės ligų centro įkūrimo į jį nėra kreipęsis nė vienas jaunas psichiatras, - kalbėjo L. Andrikis. – Pats manau, kad pasiūlymas turėtų būti aukštesnis nei rinkoje. Tad pokalbis turėtų prasidėti mažiausiai nuo 6-8 tūkst. litų“.
Darbo netrūksta ir Panevėžiui bei Šiauliams
Kituose šalies priklausomybės ligų centruose psichiatrų atlyginimai panašūs į klaipėdiečių, išskyrus Vilniaus, finansuojamo iš savivaldybės lėšų, kaip jau esame minėję ankstesniame straipsnyje.
Kol Klaipėdos priklausomybės ligų centras, laukdamas naujovių, viltį deda į savo gydytojų stiprią sveikatą bei ilgaamžiškumą, kolegos Panevėžyje ir Šiauliuose stengiasi įrodyti savo darbo prasmę. Mat viceministro Eriko Mačiūno vieši teiginiai, kad minimus centrus derėtų uždaryti dėl itin menkos darbų apimties, kaip aiškino šių centrų vadovai, yra nepagrįsti, nes remiamasi netikslia informacija. Panevėžio centro vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino, kad jos vadovaujamas centras ambulatorinių paslaugų suteikia net daugiau nei klaipėdiečiai (pernai – 3452). Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad įstaigos darbuotoja Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pateikusi netikslią informaciją apie suteiktas paslaugas – tiksliai nesupratusi, kokios informacijos prašoma. O kad Šiaulių centras neturi darbo, straipsnio autorei irgi taip nepasirodė. Direktorius Elmantas Pranas Zevertas atsiliepė tik mobiliuoju telefonu ir, net neišklausęs prisistatymo, skubiai išbėrė: „Greitai sakykite, ko reikia. Guldau sunkų ligonį“. Ir pokalbio laiką nukėlė į darbo dienos pabaigą. Vėliau šnekintas direktorius pabrėžė neturįs nei laiko įrodinėti savo įstaigos darbo svarbą, nei nematąs tam reikalo. Juk įvairias ataskaitas apie programų vykdymą centras siunčiantis ne vienai institucijai.
Galimai uždarius Šiaulių priklausomybės ligų centrą, pasak E. P. Zeverto, nebebūtų kam gydyti šių ligonių. „Po to, kai buvo „uždaryti“ Šiaulių psichiatrinės ligoninės slaugytojai, jie nebepriima pacientų, sergančių alkoholine psichoze, visus veža pas mus. Tad kas juos gydytų? Ir apskritai mūsų centre gydosi žmonės iš 28 šalies miestų, nes pacientai turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, - kalbėjo direktorius. – Kas, kad mes esame maži, bet kiek darbo atliekame su mažais pinigais. Vilnius rauda, kad neišgyvens už pusantro milijono litų. Tegu dabar padirba, pamato, ką tai reiškia. Mes gyvename negaudami net milijono – iš 500 tūkst. litų!“.
Todėl šešiasdešimt septynerių metų įstaigos vadovas yra priverstas ir pats dirbti ne tik direktoriaus, bet ir psichiatro darbą. Sakė dirbąs ir savaitgaliais.
E. P. Zeverto nuomone, jauną psichiatrą į priklausomybės ligų centrą galima būtų kalbinti siūlant analogišką viešųjų įstaigų psichiatrams atlyginimą – 4 tūkst. litų. „Juk mano, kaip vadovo, alga yra tik 2,7 tūkst. „popieriuje“, o dar dirbu ir psichiatro darbą. Tad kur tai matyta?“, - kalbėjo šiaulietis.
Gal mažintų etatus
Vienintelis centras, kuris skaudžiai nedejuoja – Kauno priklausomybės ligų centras. Priešingai, dar džiaugiasi vakar sulaukęs ir palankių žinių iš Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko Antano Matulo, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės Larisos Dmitrijevos bei kelių Seimo narių. Šie, aplankę įstaigos vaikų stacionarinį skyrių, turintį penkiolika lovų, žodžiu aptarė, kad jis galėtų tapti metodiniu centru, ir priklausomybės ligomis sergantys nepilnamečiai, kuriuos reikia guldyti į ligoninę, galėtų čia važiuoti iš visos Lietuvos.
Paklaustas apie problemas, direktorius Tautvydas Zikaras tik aptakiai paminėjo finansų stygių, sakė, kad nors ir neturįs tokių didelių rūpesčių, kaip kolegos kai kuriuose miestuose, bet prisitraukti jaunų gydytojų jam lygiai taip pat sudėtinga. „Nors iš mūsų centro nėra nė vienas išėjęs, kuris būtų pasakęs, kad jam kitur pasiūlė daugiau. Nors prisivilioti psichiatrus ir nelengva, bet atėję iš mūsų nebeišeina“, - šypsojosi T. Zikaras.
Kaunietis sakė, kad prie algos (1,2 tūkst. – 1,3 tūkst. Litų į rankas) darbuotojams moka ir priedus. „Ne premijas, bet priedus už papildomą darbą“, - pabrėžė. Mat įstaigoje darbo pakanka.
Kokį atlyginimą Priklausomybės ligų centras turėtų pasiūlyti psichiatrui (jei nekreiptume dėmesio į įstaigos statusą), kad šis pradėtų bent jau svarstyti pasiūlymą? „Gana kompromituojantį klausimą pateikėte. Kaip tik praėjusį penktadienį kartu su kitais vyriausiaisiais gydytojais susitikome su premjeru. Buvo keltas ir tas klausimas. Galbūt reikėtų kai kuriuos etatus sumažinti“, - konkrečios sumos neįvardijo T. Zikaras.
1,2 tūkst. litų neatitinka šių dienų poreikių
Skaičių nepaminėjo ir Lietuvos psichiatrų rezidentų atstovas Laurynas Bukelskis, bet sakė, kad uždarbis turėtų atitikti jauno žmogaus, veikiausiai turinčio šeimą, neretai besimokančio brangiai kainuojančios psichoterapijos, norinčio turėti savo būstą, besilankančio konferencijose, poreikius bei lūkesčius. O priklausomybės ligų centro psichiatro 1,2 tūkst. litų atlyginimas, rezidento manymu, prasilenkia su šių dienų realijomis bei negali konkuruoti su daugelio kitų Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų siūlomu uždarbiu. Galimybių užsienio valstybėse, pasak jo, neverta net minėti.
Paklaustas L. Bukelskis minėjo, kad esant „padoriam atlyginimui“, darbas minimose įstaigose tikrai viliotų jaunus žmones. „Ypač tuos, kuriems ši sritis įdomi. Dalis gydytojų specializuojasi gydyti psichozėmis sergančius, kitus traukia neurozinis spektras, galimybės gydyti psichoterapija. Vienus domina vaikų psichiatrija, kitus - suaugusiųjų, trečius – gerontopsichiatrija. Tad tikrai atsirastų tokių, kuriems priklausomybių gydymas yra pašaukimas, - sakė jaunasis gydytojas. - Įsigilinus į klausimą būtų galima įžvelgti prielaidą, kad darbas su nuo priklausomybių kenčiančiais žmonėmis yra sunkesnis, prastesnis ar ne toks „prestižinis“. Tikrai taip nėra. Studijų metais tam ir mokomės suprasti žmones, kad būtų aišku patiems ir kitiems pasakytume: „Vienus užpuola gripas, inkstų ligos, o kitus - priklausomybė nuo lošimo, narkotikų ir kt.“. Nėra gerų ir blogų ligų“.
Paprašytas išvardinti patraukliausias sritis (įvairiais aspektais) jaunam psichiatrui Lietuvoje L. Bukelskis paminėjo galimą įžvelgti tendenciją, jog jauniems psichiatrams patraukliau dirbti didesniuose miestuose: „Kartais net už mažesnį atlyginimą nei siūloma labiau nutolusiose gydymo įstaigose. Galbūt mieliau liekama dirbti ligoninėse nei ambulatorinėje grandyje. Kadangi privačių ligoninių daug mažiau nei valstybinių, pastarosiose dažniau ir dirbama, - kalbėjo rezidentas. - Universitetinėse ligoninėse daugiau galimybių tobulėti, lengviau gauti patarimą, nesijauti vienas mūšio lauke. Be to, norintiems atlikti mokslinius tyrimus, tęsti studijas doktorantūroje- tai puiki vieta realizuoti savo idėjas. Tačiau yra kolegų, kuriems patrauklesnės privačios įstaigos. Kaip privalumus jie vardija jaukią, šiuolaikiškai įrengtą aplinką, taikomas naujoves, iniciatyvų kolektyvą. Jei kalbėtume apie atlyginimą, privačiose įstaigose jis nebūtinai didesnis už valstybines. Kartais jose siūloma tik labai nedidelė etato dalis už minimalų atlyginimą (200 litų per mėnesį už ketvirtį etato), pacientų gali tekti ieškoti ir pritraukti pačiam“.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
