Ligoninės pacientai reikalauja... kenksmingų tyrimų

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje surengta spaudos konferencija dėl tyrimų, kuriuos atliekant naudojamos  kontrastinės medžiagos bei jonizuojančioji spinduliuotė, žalojanti pacientų sveikatą. Apie sudėtingų tyrimų keliamą pavojų žmonių sveikatai spaudos konferencijoje kalbėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius, Radiologijos-endoskopijų skyriaus vedėja Jūratė Jackevičienė, Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gydytoja nefrologė Gintarė Petrauskaitė. Gydytojai pataria pirmiausia rinktis neinvazinius, paprastesnius tyrimus, kurie nesukelia jokių kontraindikacijų.

Reklama

Tyrimus skiria gydytojas

Dažnas pacientas į gydytojo kabinetą atėjęs dėl sunkesnės būklės mano, jog jei jau gydytojas neskiria kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos – jau jo situacija visiškai bloga. Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius patikina, jog taip tikrai nėra. „Ligoninė - ne grožio salonas, tad visi atliekami tyrimai, net ir mokami, turi būti skiriami. Stengiamasi gydyti ir diagnozuoti pirmiausia mažiau kenksmingais, paprastesniais, neinvaziniais tyrimais: palpacija, perkusija, klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais, echoskopija. Tik kraštutiniu atveju pacientui atliekami tyrimai su kontrastinėmis medžiagomis ar apšvita“, - ramina gydymo įstaigos vadovas tuos, kurie baiminasi dėl to, kad jiems neskirti radiologiniai tyrimai.

Gydytojų darbo pagrindinis principas, kurio mokė ir medicinos Tėvas Hipokratas – nepakenkti ligoniui. Jo laikydamiesi ragina pasikliauti gydytojo nuomone ir nereikalauti tų tyrimų, kurie gali pakenkti sveikatai.

Pasak P. Simavičiaus, pacientui turi būti atliekami tik tie tyrimai, kuriuos ligai diagnozuoti skiria gydytojas, o ne tie, kokių pageidauja pacientas. Nes tik gydytojas gali įvertinti ligonio būklę ir jis renka tą tyrimą, kuris nepakenks.

Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gydytoja nefrologė Gintarė Petrauskaitė sako, kad dažnai dirbantys su šiuolaikine technika gydytojai pamiršta, jog gera anamnezė jau yra 90 procentų diagnozės.

Kontrastinės medžiagos - tik būtiniausiais atvejais

Gydytojai, diagnozuojantys ligas, gali pasirinkti daugelį visiškai žmogui nekenkiančių tyrimų, kurių pateikiami atsakymai daugeliu atveju išsamūs. Pasak nefrologės Gintarės Petrauskaitės, kartais nėra pasirinkimo ir tenka gydytojams atlikti sudėtingus tyrimus – angiografiją, koronografiją, kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą, kai naudojama kontrastinės medžiagos, padedančios geriau įvertinti vaizdus. Deja, tos pačios medžiagos gali sukelti ir inkstų nepakankamumą, nes visos jos iš organizmo pašalinamos per inkstus.

Inkstų veiklos problemų, pasak nefrologės, turi dažnas vyresnio amžiaus žmogus, kuriam ir atliekami tyrimai daugeliui sveikatos problemų diagnozuoti.

Tad pirmiausia, anot gydytojos G. Petrauskaitės, patariama rinktis neinvazinius tyrimus, atliekamus be kontrastinių medžiagų, be spinduliuotės.

Nefrologams kasdien tenka gydyti žmones, kuriems jau atlikti tyrimai, kurių metu naudotos kontrastinės medžiagos. Pasak nefrologės, pacientams, kuriems jau diagnozuotas inkstų nepakankamumas, joks tyrimas, kuriam atlikti naudojamos kontrastinės medžiagos, neatliekamas. Magnetinio rezonanso tyrimui atlikti naudojamos kontrastinės medžiagos net draudžiamos, sergant inkstų nepakankamumu.

Tais atvejais, kai žmogus yra visiškai sveikas, neserga lėtinėmis ligomis: diabetu, hipertenzija ar išemine širdies liga, tyrimas, kurio metu naudojamos kontrastinės medžiagos, nesukelia problemų, nes inkstų veikla atsistato. Nefrologė G. Petrauskaitė pastebi, jog šių tyrimų dažniausiai prireikia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Kad inkstų veikla atsistatytų, kartais tenka imtis hemodializių. Kontrastinių medžiagų šalinimas iš organizmo gali trukti ir metus.

„Apie 20 proc. pacientų tyrimas, kuriam atlikti būtinos kontrastinės medžiagos, neatliekamas, nes žinome, jog galima didesnė žala nei nauda“, - sako gydytoja, turinti ne tik informacijos, bet ir patirties apie skaudžius atvejus, kai po tyrimo inkstų veiklos pokyčiai negrįžtami ir žmogui tenka gyventi palaikomam hemodializių.

Todėl, anot gydytojos,  taip svarbu, kad žmonės neužsiimtų nei savigyna, nei savidiagnostika – tai gydytojų, kurie visada ieškos alternatyvų ir pirmiausia skirs kuo mažiau žalojantį tyrimą, darbas.  Tuo atveju, jei tenka rinktis sveikatai galintį pakenkti tyrimą, gydytojas turi įspėti pacientą apie galimas komplikacijas.

Jonizuojamoji spinduliuotė – ne pramoga

Respublikinės Šiaulių ligoninės Radiologijos endoskopijų skyriaus vedėja Jūratė Jackevičienė priminė, jog rentgenas atrastas 1895 metais. Anuomet žmonės dar nežinojo apie jonizuojamosios spinduliuotės keliamą pavojų, tad rentgeną naudojo ne tik pramogai, bet ir... batų parduotuvėje, apavo dydžiui nustatyti. Šiandien be gydytojo siuntimo rentgeno tyrimas neatliekamas ir tai visiems suprantama.

Radiologė patikino, jog ir kompiuterinės tomografijos tyrimas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje neatliekamas be gydytojo specialisto siuntimo, nes radiologai nepriima nei vieno žmogaus, neturinčio siuntimo. „Nesvarbu, ar žmogus pats moka už kompiuterinės tomografijos tyrimą, ar moka ligonių kasos, jei neturi gydytojo specialisto siuntimo, tyrimas nebus atliekamas“, - patikino gydytoja. Net ir tada, kai pacientas turi siuntimą, radiologas sprendžia, ar tikrai šis tyrimas reikalingas. Numatytas ir ligonio pasiruošimas tyrimui, kad kuo mažiau žalos būtų padaryta. Per metus ligoninėje atliekama 15-18 tūkstančių kompiuterinių tomografijų. Kontrastinės medžiagos naudojamos ne kiekvieną kartą – tai sprendžia gydytojas radiologas.

Vienas pagrindinių radiacinės saugos principų - šaltinių naudojimo pagrįstumo principas. Jis reiškia kad ekonominė, socialinė ar kitokia nauda žmogui ar visuomenei turi būti didesnė negu daroma žala žmonių sveikatai ir aplinkai. Deja, nežalingų dozių nėra. Net ir maža jonizuojančiosios spinduliuotės dozė gali sukelti genetinių pakitimų, padidinti riziką susirgti vėžiniais ir kitais susirgimais. Kuo dozė didesnė, tuo rizika susirgti didėja.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai, dirbantys su rentgeno diagnostine aparatūra, pastebi, jog vis dažniau pacientai reikalauja brangaus tyrimo, nors jo žala organizmui gali būti didesnė nei ta nauda, kurios sulaukiama, atlikus tyrimą jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančia įranga. Mokslininkai tvirtina jog net apie 25 procentų per gyvenimą gaunamos apšvitos sudaro medicinos apšvita. Ir ji, lyginant su gamtine apšvita, auga.

Magnetinis rezonansas – ne gelbėtojas

Magnetinio rezonanso tomografija – naujas tyrimas, tačiau išties populiarus. Šiam tyrimui atlikti naudojamas stiprus magnetinis laukas, tačiau koks jo poveikis žmonių sveikatai – dar nežinoma. „Mokslininkai dar neatliko studijų, kurios paaiškintų magnetinio lauko poveikį žmogaus sveikatai. Tačiau žinoma, jog kompiuterinė tomografija, kai ja piktnaudžiaujama, gali sukelti spindulinę ligą“, - sako patyrusi radiologė J. Jackevičienė.

Deja, magnetinio rezonanso tomografija atliekama ir be siuntimo. Tačiau tyrimą siuntimo neturinčiam pacientui atlieka technologas, ne gydytojas. Pasak medikų, vien tyrimas, nežinant klinikinio vaizdo, nepadės diagnozuoti ligos, nes panašių pakitimų gali būti požymis daugelio ligų.

Pasak J. Jackevičienės – kompiuterinei tomografijai ir magnetinio rezonanso tomografijai naudojami skirtingi spinduliai, skirtingos ir kontrastinės medžiagos, tad tik gydytojas specialistas sprendžia, kuris tyrimas suteiks daugiau informacijos. Tiesa, kontrastinės medžiagos šiems tyrimams atlikti ne visad naudojamos – tik gydytojas radiologas gali spręsti, kada jų reikia.

Kaip ir tai, ar kokiais tyrimais diagnozuoti net ir pačias sudėtingiausias ligas.

Zita Katkienė,

Respublikinė Šiaulių ligoninė