Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Liga, kuriai sustabdyti duota 4,5 valandos(2)

Živilė Aleškaitienė | 2014-11-06 00:01:47

Insultas – klastinga liga, nuo kurios Lietuvoje kasmet miršta apie 3 tūkstančius žmonių, Europoje  – apie 1 mln. Lietuvoje insultas ištinka maždaug vieną asmenį iš 10 tūkst. gyventojų. Po širdies ir kraujagyslių, taip pat onkologinių ligų tai trečia pagal dažnį mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse.

Greitoji
Pajutus insulto simptomus, labai svarbu nedelsti nė minutės - kuo skubiausiai vykti į ligoninę. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kalbėti apie insultą reikia jau vien dėl to, kad ši liga smarkiai jaunėja – Santariškių ligoninės gydytojams tenka gydyti ne vien pagyvenusius, bet ir 25-39 metų pacientus. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos gydytojas profesorius Dalius Jatužis sako, kad atlikus apklausą paaiškėjo, jog net 40 proc. žmonių nežino nė vieno insulto požymio. Todėl per artimiausius 5-6 metus tikimasi gauti lėšų visuomenės švietimui ir tai turėtų atsipirkti, nes insulto gydymas (trombolizės, trombektomijos), o paskui ilga reabilitacija vis tiek kainuoja brangiau.

Insultas – irgi kraujagyslių liga

Insulto „pradžiamokslį“ išdėstė VU ligoninės Santariškių klinikų gydytoja neurologė rezidentė Agnė Ovčinikova. Insultas – tai ūmus galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio žūva smegenų ląstelės. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), labiau žinomas kaip mikroinsultas, yra toks sutrikimas, kurio simptomai praeina per 24 val., nors dažniausiai tai įvyksta per 1 val. PSIP – gresiančio tikrojo insulto pranašas, nes per pirmąsias 90 dienų po PSIP insultas ištinka kas penktą pacientą ir didžiausia jo rizika būna pirmąsias dvi dienas.

Insultas būna dviejų rūšių – išeminis ir hemoraginis. Išeminis – toks, kuris ištinka tam tikroje smegenų vietoje nutrūkus kraujotakai, hemoraginis – įvykstantis dėl kraujo išsiliejimo į smegenis.

Išeminis insultas dar skirtomas į trombozinį ir embolinį. Trombozinis – toks, kai kraujagyslėje plyšta aterosklerozinė plokštelė, kraujagyslė užsikemša ir toje vietoje susiformuoja krešulys. Į tą smegenų sritį, kurią kraujagyslė „aptarnauja“, nepatenka deguonis bei būtinos maistingos medžiagos ir smegenų audinys toje vietoje žūva. Embolinis – toks, kurį sukelia krešulys, susiformavęs kitoje kraujagyslėje ar širdyje, atkeliaujantis į smegenis ir sukeliantis tokius pačius padarinius.

Aterosklerozės poveikį kraujagyslėms A. Ovčinikova palygino su upės tėkme. Jeigu upės krantai lygūs, vandens tėkmė rami ir sklandi, o jeigu krantuose yra nelygumų, kyšulių, upės tėkmė turi tas kliūtis aplenkti. Tas pats vyksta ir kraujagyslėse – aterosklerozinės plokštelės susiaurina kraujagyslės spindį, dėl to kraujas turi aplenkti kliūtį, susidaro turbulencinės srovės, kraujo kūneliai kontaktuoja tarpusavyje, dėl to kyla tam tikri procesai, skatinantys trombų susidarymą.

Hemoraginis insultas irgi gali būti dviejų rūšių – intracerebrinis ir subarachnoidinis. Intracerebrinis – toks, kai kraujas išsilieja į smegenų audinį, plyšta kraujagyslė, aplink sutrinka smegenų audinio aprūpinimas deguonimi ir kitomis medžiagomis. Subarachnoidinis – toks, kai kraujas išsilieja į tarpą tarp smegenų dangalų. Dažniausia to priežastis – maišinio pavidalo kraujagyslės sienelės defektas, vadinamas aneurizma, ir jos plyšimas. Šiam susirgimui būdingas itin stiprus galvos skausmas, kurį ligoniai apibūdina kaip patį stipriausią savo gyvenime.

Dėl ko atsiranda insultas?

Insulto rizikos veiksniai – arterinė hipertenzija (aukštas kraujospūdis), rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, prieširdžių virpėjimas (neritmiška širdies veikla), dislipidemija (didelis cholesterolio kiekis kraujyje), cukrinis diabetas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka. Dažniausiai rizikos veiksnių būna ne vienas, jie vienas kitą dar labiau sustiprina. Visi kartu jie lemia 82 proc. įvykstančių insultų.

Arterinė hipertenzija – pats svarbiausias iš visų rizikos veiksnių, nes lemia apie 60 proc. visų įvykstančių insultų. Kuo geriau sekasi kraujospūdį kontroliuoti ir sumažinti, tuo insulto rizika mažesnė. Tačiau dažni kraujospūdžio svyravimai (kai per vieną dieną ir pakyla, ir nukrenta) yra dar pavojingesni. Arterinę hipertenziją didina rūkymas. Jis skatina aterosklerozę ir insulto riziką padidina 2-4 kartus, palyginti su nerūkančiais asmenimis. Nustojus rūkyti, insulto rizika laipsniškai mažėja ir po penkerių nerūkymo metų tampa tokia pati kaip nerūkančiųjų.

Kraujospūdis neturėtų viršyti 140/90. Labai efektyvus nemedikamentinis insulto rizikos mažinimo būdas – valgomosios druskos ribojimas maiste iki 2-4 g per dieną, taip pat svarbu mityba, gausi vaisių ir daržovių, neriebus maistas, alkoholio vengimas, fizinis aktyvumas. Taip pat yra ir daug efektyvių vaistų arterinės hipertenzijos koregavimui, kuriuos galima individualiai, pagal indikacijas ir poreikius skirti pacientui, tačiau, - pabrėžė A. Ovčinikova, - vaistai nepadės, jeigu ir toliau nebus atsisakoma netinkamo gyvenimo būdo bei žalingų įpročių.

Cukrinis diabetas ir padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (hiperglikemija) pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl diabetikams gresia dvigubai didesnė negu nesergantiems insulto rizika.

Nutukimas (kai žmogaus kūno masės indeksas (KMI) pasiekia daugiau kaip 30 kg/m2) yra ne tik insulto, bet ir mirtingumo rizikos veiksnys. Prognozuojama, kad ateityje vienas iš keturių žmonių bus nutukęs, todėl būtinas fizinis aktyvumas – bent 30 minučių per dieną.

Susirgus insultu gali tekti apsilankyti ir pas genetikus. Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytoja Birutė Tumienė sako, kad genetikai insultui turi savo klasifikaciją. Insultas gali būti monogeninės ligos simptomas, t. y. insultui atsirasti kartais užtenka vien tik genetinių pakitimų. Gali veikti ir aplinkos veiksniai, tačiau jie ligai gali būti nereikšmingi. Dažniausiai insultas – daugiaveiksnė liga, t. y. gali būti daug genetinių veiksnių ir nedaug aplinkos veiksnių arba atvirkščiai.

Genetikų konsultacijos leidžia išvengti „diagnostinio labirinto“ ir neteisingo gydymo ar ligos eigos prognozavimo. Genetinės konsultacijos būtinos, kai yra, pavyzdžiui, Fabry liga, homocistinurija, Elers-Danloso sindromas, paveldimos hemoraginės teleangiektazijos, Marfano sindromas. Joms esant, didėja insulto atsiradimo rizika.

Nauja maisto piramidė

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Kesienė išleido knygelę „Gyvenimas persirgus galvos smegenų insultu“, kurioje, be kita ko, pateikiama mitybos specialistų sudaryta dar nematyta sveikos mitybos piramidė.

Jos pagrindas – grūdai ir jų produktai, aukščiau – daržovės ir vaisiai, dar aukščiau – augalinis „pienas“ (sojų, grūdų, sėklų ir pan.) ir ankštiniai augalai. Pačiame viršuje (tai, ko valgyti reikia negausiai) – aliejai, riešutai ir sėklos.

Taigi šioje piramidėje nebėra vietos nei mėsos, nei pieno produktams, nei saldumynams. Pati knygelės autorė sako, kad ši piramidė rekomenduojama ne tik ligoniams, sirgusiems insultu, bet ir tiems, kurie nenori susirgti.

„Laikas yra smegenys“, arba kaip atpažinti insultą

Jei insultas vis dėlto įvyko, labai svarbu greitai jį atpažinti. Veido asimetrija, neaiški kalba, galūnės silpnumas (paralyžius), regos, sąmonės (orientacijos), pusiausvyros (judesių koordinacijos) sutrikimas, galvos svaigimas ir pykinimas (vien tik galvos svaigimas gali ir nebūti insulto požymis) – tai aiškūs požymiai, kad reikia nedelsiant nė minutės skambinti greitajai pagalbai.

Laiko riba, kai galima taikyti aktyvias gydymo priemones, yra 4,5 val. Nuo to priklauso, kokia bus tolesnė gydymo taktika ir gydymo rezultatai. Pradėjus gydymą per pusantros valandos nuo insulto pradžios, pasveiksta vienas iš keturių ligonių, jei per 1,5-3 val., – vienas iš 9, o jei per 3-4,5 val., – tik vienas iš 14 ligonių.

Prof. D. Jatužis pabrėžia, kad smegenų ląstelės yra be galo jautrios kraujo, gliukozės, deguonies stygiui (hipoksijai). Insultas reikalauja dar didesnio skubumo negu širdies infarktas, nes raumenų ar miokardo ląstelės, negaudamos reikalingų medžiagų, gali išgyventi apie 15-30 minučių, o centrinės nervų sistemos neuronai negrįžtamai suyra jau po 5 minučių. Todėl svarbiausias medikų uždavinys – kuo greičiau išvalyti užsikimšusią kraujagyslę ir atkurti kraujotaką. Jei krešulys nėra itin didelis, tai daroma specialiais trombą tirpdančiais medikamentais (trombolizė, beje, pasaulyje pradėta plačiai taikyti ne taip ir seniai – apie 2002 metus) arba trombas ištraukiamas per kraujagyslę įleidus kateterį (mechaninė trombektomija). Dar vienas iš perspektyvių, bet kol kas nepatvirtintų gydymo būdų – smegenų šaldymas.

Deja, pasitaiko, kad žmogų insultas ištinka miegant ir nėra aišku, kiek praėjo laiko nuo jo pradžios. Atlikti trombolizę, kai tikėtina, jog praėjo daugiau kaip 4,5 val. nuo insulto pradžios, yra labai rizikinga, o praėjus 12 val. ir nebėra prasmės, nes smegenys jau būna mirusios. Bet net ir atliekant intraveninę trombolizę laiku, kraujagyslė atsikemša tik 30 proc. atvejų. Tada taikomi kiti, brangesni ir sudėtingesni metodai.

Norint pasiekti, kad insulto gydymas būtų efektyvus, svarbi ne tik specialistų komanda, bet ir nustatyta konkrečių veiksmų seka (gydymo algoritmas). Maža to, ligoniui, kuriam pavyko išvengti mirties, vėliau reikalinga individuali reabilitacija, kurią teikia dar 6-7 specialistai – nuo kineziterapeuto iki psichologo. Reikia ir apsitarnavimo pagalbos, daliai asmenų prireikia nuolatinės slaugos. Tik apie 25 proc. pacientų grįžta į savarankišką gyvenimą ir tik 10-15 proc. pacientų grįžta į darbą.

Šiuo metu Lietuvoje yra šeši insulto gydymo centrai. Vilniuje yra du – Santariškių ir Lazdynų ligoninėse, taip pat Kauno klinikose, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse. Tačiau ir apskričių ligoninėse – Alytuje, Tauragėje, Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje – galima atlikti trombolizes. Todėl pacientai iš bet kurios Lietuvos vietos per valandą gali atvykti iki artimiausio insulto centro.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: insultas
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų