Kūdikiai suvokia aplinką panašiai kaip suaugusieji (1)

Ar kūdikis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mąsto? Iki šiol buvo manoma, kad pagrindiniai ankstyvosios patirties elementai yra intensyvumo, formos, laiko ir abstrakčių, pirminių jausmų patyrimas. Prancūzų mokslininkai pristatydami studijos rezultatus žurnale „Science“, teigia, kad kūdikiai, būdami mažiau nei penkių mėnesių, suvokia aplinką panašiai kaip suaugusieji.

Reklama

 Žievinis atsakas – suvokimo ir mąstymo markeris

Besivystančiose trijų mėnesių amžiaus kūdikio galvos smegenyse yra trilijonas nervinių jungčių, o veikiančių neuronų svoris pirmaisiais gyvenimo metais padidėja tris kartus. Mokslininkus visada domino, kada ir kaip šie maži žmogeliukai pradeda suvokti aplinką.

Studijos rezultatai parodė, kad penkių mėnesių kūdikis išorinę informaciją apdoroja ir aplinką suvokia panašiais metodais, kaip ir suaugusieji, išskyrus tai, kad negali apie tai papasakoti.

Prancūzų neurologai registravo 80 kūdikių - 5, 12 ir 15 mėnesių amžiaus - galvos smegenų aktyvumą, kaip žievinį atsaką, rodant žmonių veidų nuotraukas. Nuotraukos buvo rodomos skirtingą laiką: skubiai, per laiką, kurį suaugusieji sugeba suvokti vaizdą, ir palaipsniui nuotraukos demonstravimo laiką ilginant.

Suaugusiems galvos smegenų sritis, susijusi su regėjimu, aktyvavosi net ir tuomet, kai vaizdas buvo rodomas trumpą laiką, o subjektas, esantis jame, neatpažįstamas. Jei vaizdas buvo demonstruojamas trumpiau nei 300 milisekundės (ms) – nervinis impulsas buvo perduodamas iš regėjimo centro į šalia esančius galvos smegenų segmentus – šoninį prefrontalinį smegenų žievės regioną, kuris vadinamas kritiniu žmogaus protinės veiklos centru ir yra susijęs su vaizdo suvokimu. Jo aktyvavimas buvo vertinamas kaip žievinis atsakas.

Tiek vizualinis žievės aktyvumas, tiek žievinis atsakas buvo stebimi kiekvieno kūdikio. Mažesniems kūdikiams žievinis atsakas buvo silpnas ir pasireiškė tik tada, kai vaizdas buvo demonstruojamas nuo 900 ms iki vienos sekundės. Vyresniems kūdikiams žievinis atsakas buvo ryškesnis ir stebimas nuotraukas demonstruojant apie 750 ms.

Autoriai tikisi, kad žievinis atsakas, užregistruotas ir vertintas studijos metu, gali tapti suvokimo ir mąstymo markeriu. Ši technologija gali būti panaudota vertinant pacientus, kurie nepajėgūs įprastai komunikuoti. Pvz.: komos būsenos pacientus, nuskausminant vaikus, vertinant vaikų skausmo intensyvumą ir kt. Taip pat atliekant studijas su gyvūnais.

Mokslininkų komanda ateityje žada panašiu būdu vertinti, ar įprastiniai objektai, pvz., žaislai,  veikia dviejų mėnesių amžiaus kūdikių žievinį atsaką.

Įpročių sistema – nuo trečiojo nėštumo mėnesio

„Smegenų atsakus mokslas studijuoja jau seniai. Dauguma tyrimų buvo daroma su suaugusiaisiais, o kai atsirado topologiniai kraujotakos ir deguonies sunaudojimo suaktyvėjimo metodai, šių tyrimų rezultatus tapo įmanoma interpretuoti suteikiant jiems semantinę prasmę. Tyrimai su kūdikiais - tai dar vienas tolesnis mokslo žingsnis į galvos smegenų pasaulį“, - pristatyto tyrimo rezultatus pakomentavo gydytojas neuropatologas, psichofiziologas doc. dr. Albinas Stankus.

Jis papasakojo, jog esą įrodyta, kad įpročių sistema jau formuojama nuo trečiojo nėštumo mėnesio. Kūdikis jau tada pradeda atkartoti mamos gyvenimo ritmą ir įpročius. Pagrindinių įpročių suformavimas baigiasi apie 7-uosius metus, o toliau vyksta jau sąmoningas įvykių raidos suvokimas.

„Kasdieninės įvykių sekos formuoja adaptyvų elgesį, o mąstymas palaipsniui tampa prognozavimo instrumentu. Kuo didesnė šių įvykių įvairovė, tuo sudėtingesnės susiformuoja nervinių atsakų grandinės. Pasikartojus bet kuriam įvykiui, mes visi iš savo patirties ieškome prognozuodami jo reikšmę. Kuo tolesnė prognozė, tuo aukštesnis intelektas. Šiame procese dalyvauja visi galvos smegenų centrai, kaip vykdantieji, taip ir vegetacinį aprūpinimą teikiantieji. Paskutinieji yra atsakingi už veikiančių centrų aprūpinimą medžiagomis ir energija. Iš principo mokslas prisilaiko holografinio informacijos pasiskirstymo smegenyse“, - pasakojo A. Stankus.

Kaip skatinti protinę veiklą ir mąstymą

Psichofiziologas pataria, kad skatinti protinę veiklą ir mąstymą turi pradėti mama kartu su tėveliu. Abu turi laikytis reikiamo bioritmo.

„Kūdikio kūnas labiausiai priima padėties svyravimus ir tuo būdu vystosi erdviniai suvokimai, po kiek laiko garsiniai signalai ir kiti. Ypač svarbūs yra biocheminiai svyravimai. Protinės veiklos ir mąstymo skatinimas vyksta tik stimuliuojant visas sensorines ir motorines sistemas. Niekada nebus per daug jutiminės informacijos, jei ji bus patvirtinama įvairiais kūno judesiais (žaidimais, pratimais ir kt.). Visi gi suprantame, mąstymas atkartoja arba modeliuoja suvoktą informaciją judesiais, veiksmu ir ypač gerai savo kūno patyrimu. Nereikia užmiršti vegetacinės nervų sistemos palaikymo, nes nė viena kūno reakcija nevyksta be jos, o tai reiškia, kad kūnas turi būti pakankamai aprūpintas visomis aminorūgštimis, mineralais, vitaminais ir energetinėmis medžiagomis“, - pasakojo A. Stankus.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

https://www.livescience.com/28848-babies-have-consciousness.html