Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Kovai su karščiu – gėlių purkštukai, pomidorai, drobė, organizuotumas ir vanduo

Ligita Sinušienė | 2015-08-13 00:01:46

Lietuvą užklupus netikėtiems karščiams ne viena šalies ligoninė pajuto lėtinėmis ligomis sergančių pacientų antplūdį - jiems sveikata pagerėja iš karto, vos gavus porciją skysčių į veną. Ko dar reikia, kad nenualptume, kai gyvsidabrio stulpelis laikosi prie trisdešimties ar daugiau, dalijasi specialistai. Pasirodo, padėti gali ir lino ar drobės apranga, tinkamas darbų planavimas, gėlių purkštukai ir net ... pomidorai, bananai ar pupelės.

Tėvai karštyje
© Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) asociatyvioji nuotr.

Karščiams nespėjome pasiruošti

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius šiomis dienomis sulaukia net penktadaliu daugiau pacientų, nei buvusiomis gan vėsiomis. Skyriaus vedėja Božena Markevič portalui VLMEDICINA.LT pasakoja, kad ypač sveikata sutrinka lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.

„Karščiai ypač pavojingi sergantiesiems širdies bei kraujagyslių, smegenų, plaučių ligomis, cukriniu diabetu. Sutirštėjus kraujui paūmėja bronchinės astmos priepuoliai, bet pacientui gavus skysčių dozę į veną, dusulys iš karto praeina, - sako B. Markevič ir aiškina, kodėl gi organizmas taip sureaguoja aukštą oro temperatūrą. – Karščiai Lietuvą užklupo nelauktai, nes iki tol buvo gan vėsu. Taigi organizmas nespėjo tam pasiruošti ir smarkiai atšilus orams pradėjo kovoti, tai yra vėsintis per prakaitavimą. O prakaituojant iš organizmo pasišalina per didelis vandens elektrolitų kiekis, ištinka dehidratacija“.

Gydytoja sako, kad pagrindinė apsauga nuo skysčių trūkumo – vartoti jų pakankamai: „Tačiau verta žinoti, kad suaugęs žmogus, kol skysčių deficitas - iki litro, nejaučia troškulio. Taigi pajutus troškulį būtina išgerti apie pusantro litro vandens. Vaikai troškulį pajunta greičiau, jie iš karto prašo gerti, bet jie dehidrataciją pakelia sunkiau. Todėl per karščius būtina pakankamai gerti, ir būtent – paprastą vandenį. Lietuvoje tinkamas yra vanduo iš čiaupo“.

Božena Markevič
Božena Markevič. Asmeninio archyvo nuotr.

Atkurti kalio trūkumą

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vidaus ligų gydytoja, šiuo metu pavaduojanti vedėją, Laimutė Ežerinskienė sakė, kad per praėjusį savaitgalį, skaičiuojant nuo penktadienio, sulaukta 147 ligonių, iš kurių 69 – chirurginiai, 57 – terapiniai ir 21 vaikas. Išsamiau analizuodama terapinių ligoninių diagnozes, L. Ežerinskienė sakė, kad daugiausiai pasitaiko lėtinių ligų paūmėjimų: širdies ritmo sutrikimų, hipertonijos, bronchitų, tonzilitų. Paklausta apie karščio įtaką minimos ligoms, gydytoja pabrėžė, kad širdies ir kraujospūdžio sutrikimams, be abejo, tai turi didelės įtakos.

„Tačiau ne vien aukšta lauko oro temperatūra, - sakė portalo pašnekovė. – Pasitaiko pavienių atvejų, kai žmonės nualpsta ir dirbdami viešojo maitinimo įmonėse, virtuvėse. Atlikus tyrimus tokiais atvejais nustatomas kalio trūkumas, kuris iš organizmo pasišalina per intensyvų prakaitavimą“.

Ką specialistė patartų kenčiantiems karščius? „Visų pirma, aišku, gerti pakankamai skysčių. Suaugusiems, priklausomai nuo konstitucijos, - 2 ar net 3 litrus. Kūnui apsipurkšti turėti gėlių purkštukų, nepamiršti galvos apdangalų, einant į saulę, nuo 12 iki 16 val. būti pavėsyje, naudoti apsauginius kremus, - vardijo  L. Ežerinskienė. – Rinktis lengvesnį maistą. Kai karšta, tikrai nereikia mėsos valgyti tris kartus per dieną, o daugiau – daržovių, vaisių. Kadangi gausiai prakaituojant prarandama ir kalio, natūraliai jo galima gauti valgant bananus, pomidorus, bulves, razinas, džiovintas slyvas, pupeles. Jeigu jau yra pasitaikę kalio stoka, reiktų ir kalio preparatų. Tačiau, kadangi jo galima ir perdozuoti, pirmiausia būtina atlikti tyrimus ir tik gydytojui pakonsultavus vartoti preparatus“.

Ne visiems reikia daug vandens

Kardiologas Virgilijus Grinius atkreipia dėmesį, kad dideli karščiai problemų sukelia visiems žmonėms, o sergantiems širdies ligomis – ypač, nes gali sutrikti širdies ritmas, organizmui gresia netekti per daug skysčių, elektrolitų, kalio, magnio.

„Todėl reikia vartoti daugiau skysčių, bet nepadauginti. Klaidinga nuomonė, kad visiems žmonėms būtina gerti kuo daugiau vandens, - sako kardiologas. – Iš tiesų gerti reikia tiek, kad žmogus nejaustų troškulio. O kardiologiniai ligoniai neretai vartoja šlapimą varančius vaistus, o per didelis skysčių kiekis gali per daug apsunkinti širdies darbą“.

Gydytojo teigimu, širdies ligomis sergantiesiems reikia vengti sūrių gėrimų, sūraus mineralinio, nors pastarasis ir atkuria elektrolitų balansą organizme. „Tad jo reikia, bet irgi ne per daug, - perspėja V. Grinius. – Skaičiuojant visus skysčius, kartu su sriuba, arbata ir kava, nors kavos ir nepatartina gerti per karščius, per dieną pakanka suvartoti pusantro litro, maksimum – 2 litrus. Žinoma, vengti alkoholinių gėrimų“.

Kardiologas atkreipia hipertonija sergančiųjų dėmesį. „Jie vartoja kraujo spaudimą mažinančius vaistus, o per karščius spaudimas irgi krenta, tad būtina matuoti kraujo spaudimą tris kartus per dieną ir jį atidžiai sekti, kad nenukristų per daug. Jei spaudimas sumažėja, reiktų kreiptis į gydytoją, kuris patars, kiek sumažinti vaistų dozę“, - pataria portalo pašnekovas.

Tinkamai susiplanuoti darbus

Vanda Pumputienė
Vanda Pumputienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja  Vanda Pumputienė portalui sakė, kad per pernykščius vasaros karščius buvo sulaukiama daugiau iškvietimų: „Mes įvairiai bandėme palyginti, bet kadangi dabar yra atostogų metas ir labai daug vilniečių išvykę, savaitgalį iškvietimų sulaukėme tik septyniolika daugiau nei darbo dienomis – bendras skaičius nesiekė nė pusketvirto šimto. Taigi kol kas nieko baisaus, nors ligoninės ir sako, kad jose išaugo infarktų, insultų skaičius. Ir tai suprantama, jeigu žmonės vartoja per mažai skysčių“.

Pirmiausia V. Pumputienė ir pataria tą patį, ką ir kolegos, - daug gerti. „Ir tinkamai planuoti savo darbus, juos pradėti anksti ryte, vidurdienį pailsėti, paskui tęsti vakare. Jei įmanoma, reiktų vengti labai sunkių fizinių darbų šiomis dienomis. Net ir intelektualines užduotis atlikti tampa sunkiau per karščius. Yra nustatyta, kad esant didelei kaitrai ir automobilių vairuotojai greičiau nuvargsta, nusilpsta akys ir visas kūnas. Svarbi ir apranga – rinktis natūralaus pluošto audinius, neaptemptus drabužius, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Labiausiai tinka linas ir drobė, - patarimais dalijasi portalo pašnekovė. – Kadangi karščiai prislopina fermentų funkcijas, reiktų lengviau maitintis. O pagrindų pagrindas, žinoma, - skysčiai. Seni žmonės dažnai net nejaučia troškulio, todėl jiems reikėtų matuoti, kiek išgeria per dieną. Būtinybė – pusantro litro, o gausiai prakaituojantiems – dar daugiau. Kadangi prakaitas yra sūrus, per jį iš organizmo išsiskiria vandens elektrolitai, todėl reiktų gerti ir mineralinio vandens. Ir labai svarbu žinoti, kad alkoholis atsparumą karščiams pablogina net 15 kartų, nes padidina organizmo dehidrataciją“.


Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų