Naujausiais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, šiemet Klaipėdos apskrityje užregistruota 19 naujų ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) atvejų - daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Tarp jų ir retas atvejis - ŽIV serganti mama perdavė šią infekciją savo naujagimiui.
Iki spalio 1 d. Klaipėdoje buvo užregistruota 15 ŽIV atvejų, Šilutės rajone - 2, Klaipėdos ir Kretingos rajonuose - po vieną.
ŽIV - ir donorų centruose
„ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują pro gleivinę ar sužeistą odą patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, kuriuose viruso koncentracija yra didžiausia. Kelia nerimą tai, jog 9 žmonių užsikrėtimo šia infekcija būdas yra nežinomas, 4 užsikrėtė lytinių santykių metu, 5 - vartodami intraveninius narkotikus. Turime šiemet ir gana retą perinatalinį atvejį - pernai gimdžiusi mama perdavė infekciją vaikui. Jam dabar yra vieneri metai, ŽIV diagnozuota šiemet“, - sakė Vilija Pečkauskienė, Klaipėdos VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vyriausioji specialistė.
Paskutinį kartą ŽIV infekuota gimdyvė vaikui virusą perdavė 2005 m.
Pasak V. Pečkauskienės, šiemet 11 ŽIV infekuotų asmenų nustatyta sveikatos priežiūros įstaigose jiems atliekant kraujo tyrimą, 4 - įkalinimo įstaigose, o dar keturi - kraujo donorų centruose.
Užsikrėtusių žmonių, daugiausia vyrų, amžiaus vidurkis - 32 metai.
Pasak V. Pečkauskienės, Klaipėda pagal ŽIV infekuotų asmenų skaičių nedaug atsilieka nuo didžiųjų miestų.
Iš viso Klaipėdoje yra registruoti 498, Klaipėdos apskrityje - 553 ŽIV atvejai. Lietuvoje iš viso skaičiuojama per 2 000 ŽIV paliestų žmonių.
„Galbūt uostamiestyje ŽIV atvejų atskleidžiama daugiau dėl to, kad geriau diagnozuojama, atliekamas profilaktinis darbas. Juk geriau žinoti situaciją negu nežinoti. Dar yra tokių nuomonių, jog esą uoste kitaip ir būti negali, kad plinta tokios infekcinės ligos kaip ŽIV. Tačiau jūreiviai čia tikrai niekuo dėti, uostas - taip pat. Jūreivių sveikata nuolat tikrinama, neteko girdėti, kad pastaruoju metu bent vienas jų būtų užsikrėtęs ŽIV“, - kalbėjo V. Pečkauskienė.
Išleido 2 mln. litų
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo gydytojai specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai, kaip tik ir buvo aptartos ŽIV infekuotų pacientų gydymo, priežiūros, profilaktikos ir testavimo aktualijos.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė pažymėjo, jog uostamiesčiui ŽIV prevencija yra labai aktuali, kadangi beveik 25 proc. visų šios ligos atvejų Lietuvoje yra nustatyti būtent Klaipėdoje.
„Dar 1997 metais Klaipėdoje buvo aktyviai imtasi ŽIV prevencijos priemonių. Pradėtos vykdyti žalos mažinimo programos, pakaitinis gydymas metadonu, duris atvėrė konsultaciniai kabinetai. Šiuo metu veikia stacionarus ir mobilus konsultaciniai kabinetai, kuriuose nuolat lankosi apie pustrečio tūkstančio žmonių. Čia intraveninių narkotikų vartotojai ne tik gauna vienkartinius švirkštus, bet ir bendrauja su socialiniais darbuotojais, pasitikrina dėl ŽIV“, - pasakojo J. Asadauskienė.
Jos teigimu, nuo 1997 m. ŽIV profilaktikos priemonėms jau išleista apie 2 mln. litų savivaldybės biudžeto lėšų.
Testuos nemokamai
KUL vykusios konferencijos metu ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos „Demetra“ atstovė Loreta Stonienė pristatė naują projektą, kuris bus įgyvendinamas uostamiestyje.
Pasak L. Stonienės, iki šiol Klaipėdoje nebuvo nė vienos nuolatinės vietos, kur būtų galima anonimiškai ir veltui išsitirti kraują dėl ŽIV.
„Greitieji ŽIV nustatymo testai - tai unikalus būdas vos per 1 minutę sužinoti, esate infekuotas ar ne. Iš piršto imamas lašelis kraujo, naudojamos vienkartinės priemonės. Pernai šalyje atlikome per 8 000 tokių testų“, - sakė L. Stonienė.
Šią „Demetros“ iniciatyvą palaikė 4 privatūs uostamiesčio medicinos centrai ir Klaipėdos universitetinė ligoninė.
Šiose įstaigose bus galima nemokamai išsitirti dėl ŽIV, o šia liga sergantys žmonės medicininę pagalbą kaip ir iki šiol gaus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Jolanta Beniušytė,