Kaulų čiulpų donorystė – jaunimo pasirinkimas

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) surengtoje spaudos konferencijoje apie kaulų čiulpų donorystę išsakyta viltis, jog jauni žmonės išgirs kvietimą papildyti Tarptautinio negiminingų kaulų čiulpų donorų registro gretas. Nuo 2008 metų, kai pradėtas vykdyti registras, Lietuvoje užsiregistravo 500 potencialių kaulų čiulpų donorų. Iš jų vienas donavo kaulų čiulpus. Tam, kad iš 300 žmonių būtų rastas vienas tinkamas donoras – turi būti atliktas milžiniškas darbas. Ir jo neatliks medikai, jei nebus žmonių aktyvumo, sąmoningumo bei supratimo, jog pagalbos gali prireikti kasdien ir kiekvienam mūsų.

Reklama

Tinkamą rasti sunku

RŠL medicinos direktorė Vaiva Makštutienė sako, jog donoro kelią pasirinkusio žmogaus sprendimas labai svarbus ir gerbiamas.

„Lietuvoje labai progresuoja kraujo onkologinių ligų diagnostika ir gydymas, o įveikti ligai reikia kaulų čiulpų transplantacijos. Lietuvių populiacija labai maža, tad prireikus - labai sunku rasti tinkamą kaulų čiulpų donorą“, - teigia medikė. Palengvina situaciją tai, kad Lietuva yra Tarptautinio kaulų čiulpų donorų registro narė, todėl pasiekia duomenys ir iš kitų šalių.

Nuo 2008 metų RŠL Kraujo banke vedėjos Neringos Mikalauskienės ir skyriaus komandos dėka geranoriškai vykdomas kaulų čiulpų donorų  registras. Pasak medikės, informacija apie kaulų čiulpų donorystę į visuomenę skverbiasi pamažu, todėl kiekviena informacijos sklaidos forma labai reikalinga.

Kraujo banko vedėja N. Mikalauskienė pastebi, jog gerėjanti sunkių kraujo ligų diagnostika didina sergančiųjų skaičių, todėl šis gydymo metodas tampa labai svarbus ir kaulų čiulpų donorų reikia ir visada reikės.

Tarptautiniame negiminingų kaulų čiulpų ląstelių donorų registre yra užsiregistravę apie 10 tūkstančių lietuvių, iš kurių - 500 šiauliečių. Kiekvienais metais Lietuvoje yra atliekama apie 50-60 kaulų čiulpų transplantacijų. Iš žmonių, kuriems buvo atlikta transplantacija, 80 proc. - suaugusieji ir 20 proc. - vaikai.

Anot N. Mikalauskienės, norint rasti tinkamą donorą, ištiriama per 300 žmonių. Tad kuo didesnis registras, tuo lengviau surasti reikiamą donorą. Vien iš Lietuvos kaulų čiulpų donorų registro tinkamą donorą rasti sunku, todėl apie 80 procentų kaulų čiulpų donorų aptinkama Vokietijoje ar Lenkijoje, Italijoje ar JAV. 20 proc. donorų – iš Lietuvos registro.

Jaunimas – naujovių iniciatorius

Aktyvūs donorai šalyse, turinčiose senas donorystės tradicijas ir kuriose jaunimas labai aktyviai dalyvauja donorystėje.

„Vaikai jau mokykloje žino apie įvairias donorystės rūšis, o, sulaukę 18-os, jau būna apsisprendę donorystės klausimu. Ir mūsų jaunimas yra naujovių iniciatorius, todėl reikia apie tai kalbėti kuo daugiau, kad jaunas žmogus suprastų, jog visos šios problemos yra šalia, ir reikia nepamiršti, kad negandos gali pasiekti ir mus, pagalbos gali prireikti kiekvienam mūsų“, - kalba Kraujo banko vadovė N. Mikalauskienė.

Medikė teigia, jog donuoti – dovanoti organus, kraują ar kaulų čiulpus - gali ne visi, tačiau dažnas gali dalintis informacija, telkti bendraminčius.

Bene dažniausiai pagalbos ranka tiesiama, kai jos prireikia artimiesiems. Tada į ligoninę plūsta šeimos nariai, draugai ir pažįstami bei išsako norą registruotis kaulų čiulpų donorų registre.

Labiausiai džiugina atvykstantieji be jokio raginimo. Ypač pradžiugino trijų vaikų mama, atvykusi užsiregistruoti donorų registre su kūdikių ant rankų. Paklausus, kodėl ji tai daro, moteris atsakiusi, jog niekas negali žinoti, kada gali prireikti pagalbos, o tada bėgioti jau nebus laikas. Gydytojai norėtųsi, kad kuo daugiau jaunų žmonių pasektų gražiu pavyzdžiu.

Pirmoji sąlyga – puiki sveikata

Kaulų čiulpų donorų registre gali užsiregistruoti visi sveiki 18-35 metų žmonės, tačiau donuoti galima iki 55 metų. Šiauliuose yra užsiregistravę 250 donorų, tačiau šiauliečių Lietuvos registre yra 500. Vienas iš jų jau davė kaulų čiulpų transplantacijai.

Šiauliuose kaulų čiulpų registras pradėtas 2008 metais. Lietuvoje kaulų čiulpų donorų registras vykdomas šešiose gydymo įstaigose. Atvykimo registruotis dieną žmogus turi būti sveikas.

Nusprendę registruotis užpildo anketą bei sutikimą, paimami kraujo mėginiai. Ši informacija perduodama Vilniaus Santariškių klinikų Transplantacijos centrui, kur vykdomas tarptautinis registras.

Prireikus kaulų čiulpų donoro, čia ir ieškoma žmogaus, tinkamo recipientui. Kaulų čiulpai gali būti imami dviem būdais - duodant kraujo ar tiesiogiai imant iš kaulų čiulpų. Abiem atvejais po procedūros donoro organizmas visiškai atsistato per dvi savaites. Kelionės lėšos donorui kompensuoja valstybė, tačiau pati donorystė – neatlygintina.

Dažną žmogų dar atbaido mitai, kad bus sužaloti kaulai, procedūra bus skausminga, žmogus liks neįgalus, pakenks galvai, iš kurios imami kaulų čiulpai... Visa tai netiesa, tačiau mitams paneigti reikia laiko“, - sako N. Mikalauskienė.

Dažnai registruotis ateina sergančiojo giminaičiai. Ateina draugai, bendradarbiai, kuriuos paragina gydytojai. Ateina radę informacijos apie laukiančiuosius kaulų čiulpų transplantacijos, ateina aktyvūs donorai, jau pasirinkę kraujo ar ir organų donoro kelią, ateina auginantys vaikus. Anot N. Mikalauskienės, ateina ir tie, kurie pagalvoja „O ką aš galiu padaryti, kai dar galiu padėti“.

Recipiento, sulaukusio kaulų čiulpų transplantacijos, laukia labai nelengvas čiulpų prigijimo etapas, kuri reikia išgyventi. Todėl labai svarbu, kad donoras būtų tinkamas.

Užsiregistruoti potencialiais negiminingų kaulų čiulpų donorais galima Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banke (Respublikinė Šiaulių ligoninė, 2 korpusas, II a. (V. Kudirkos g. 99), tel.: (8 41) 524 223; begin_of_the_skype_highlighting  (8 41) 524 223 (nemokama).

Zita Katkienė,

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė