Ką iš tiesų nutarė Konstitucinis Teismas? (1)

Gegužės 16 d. Konstitucijos teismo nutarimą dėl kai kurių sveikatos priežiūrą reguliuojančių įstatymų nuostatų atitikimo Lietuvos Konstituciją suinteresuotos šalys aiškina labai skirtingai. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis šį nutarimą vadina „istoriniu“ ir toliau planuoja sveikatos priežiūros sistemos pertvarką, o vieni iš jo oponentų liberalai tikina, kad Konstitucinio Teismo nutarimas tik įrodo planuojamų pokyčių neteisėtumą. Tuo metu teisės ekspertai sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas yra gerai subalansuotas ir aiškus – tereikia jį įdėmiai perskaityti.

Reklama

Aiškina kaip kam patogiau?

Sveikatos politikų ietys šį kartą susikryžiavo dėl gegužės 16 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, pavadinto „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 48 puslapių dokumente informacijos daugiau, negu gali pasirodyti iš pavadinimo – čia galima rasti gaires, kaip mūsų šalyje turės būti teikiamos sveikatos apsaugos paslaugos ir kokiais būdais jos bus finansuojamos.

„Akivaizdu, kad nemokamos medicininės pagalbos biudžetinių lėšų prioritetas yra valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms, akivaizdu, kad taip pat diskutuojant dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo, teks diskutuoti su, kaip Konstitucinis Teismas pasakė, tom įstaigom, kurios jau turi sutartį su Privalomuoju sveikatos draudimo fondu. Čia reikės skaičiuoti kaštus ir balansus. Visiškai aišku, kad tokio lengvo, chaotiško pinigų persiliejimo, koks dabar yra, ir tokios šešėlinės ekonomikos, kokia egzistuoja sveikatos sektoriuje, tikrai jau nebebus“, – specialiai šiam įvykiui surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. P. Andriukaitis.

„Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis su savo reformų planais patyrė fiasko, o jo dangstymasis Konstitucija, kaip paaiškėjo, neturi pagrindo. Tą įrodo Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyta – gyventojai turi teisę rinktis sveikatos priežiūros paslaugas tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose, šios paslaugos gyventojams turi būti prieinamos, be to, valstybė turi užtikrinti sąžiningą konkurenciją sveikatos sektoriuje, vengiant bet kokių diskriminacinių principų“, – tą patį nutarimą komentavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.

Dr. A. Šindeikis: Konstitucinio Teismo sprendimas labai aiškus

Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros dėstytojas dr. Algimantas Šindeikis Konstitucinio Teismo sprendimą vadina labai gerai subalansuotu ir aiškiu. Pasak jo, KT padarė tris svarbius dalykus: patvirtino tai, kad gyvybiškai būtina medicinos pagalba turi būti teikiama visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat ir neapdraustiems Privalomuoju sveikatos draudimu, ta pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Taip pat – nurodė aiškiai apibrėžti gyvybiškai būtinosios medicinos ribas ir tos medicinos pagalbos dalies ribas, kuri nėra gyvybiškai būtina ir turi būti finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pastaroji pagalba prieinama tik tiems žmonėms, kurie moka šias įmokas arba už juos tai daro valstybė. KT patvirtino ir trečią sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo būdą - iš savanoriško draudimo fondo arba savo asmeninių lėšų.

Politikams davė darbo

„Tai reiškia, kad visos trys sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos, kurios dabar egzistuoja, turės egzistuoti ir toliau. Svarbu tai, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo negali būti finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos tiems, kurie nėra apsidraudę, – kalba dr. A. Šindeikis. –  Taip pat labai svarbu, kad politikams atsiranda pareiga  šiuos tris dalykus įtvirtinti – nustatyti, kurios paslaugos yra būtinosios, finansuojamos iš valstybės biudžeto visiems, o kurios  nėra gyvybiškai būtinos ir finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Be to, atskirti, kurios paslaugos yra trečio lygio, apmokamos asmeninėmis arba savanoriško sveikatos draudimo lėšomis“.

„Taigi politikai turės pagaliau atlikti savo neatliktą darbą ir sutvarkyti sveikatos apsaugos sistemą taip, kad joje galėtų darniai gyvuoti trys būtini sveikatos apsaugos paslaugų teikimo ir finansavimo būdai“, – sakė KT ekspertas.

Apginta privačios medicinos teisė į egzistenciją ir tam tikrais atvejais – valstybinį finansavimą

Dr. A. Šindeikis pabrėžia, kad kitas KT nutarime svarbus momentas, kurio V.P. Andriukaitis (sprendžiant iš jo pasisakymų) nenori matyti, yra teisėti privačios medicinos lūkesčiai. „Privati medicina veikia de facto ir de jure, ji egzistuoja. Parašyta juoda ant balta, kad net ir pirmame lygmenyje, teikiant iš biudžeto finansuojamą būtinąją pagalbą, jeigu valstybė dėl kurių nors priežasčių kur nors tos paslaugos teikti negali, tai gali daryti privati medicina ir gauti finansavimą iš Valstybinės ligonių kasos“, – sako dr. A. Šindeikis.

„KT sprendimas yra labai aiškus, o kodėl V. Andriukaitis nesugeba jo perskaityti – geras klausimas. Aš turiu savo spėjimą. Spėju, kad prieš p. Andriukaičio akis yra išsiskleidusi didžiulė raudona vėliava, kuri yra tokia skaisti, kad matyti ką nors daugiau tiesiog nebeišeina“, – komentuodamas KT nutarimą ir tai, kaip jį aiškina sveikatos apsaugos ministras, sakė dr. A.  Šindeikis.

V. Matulas: paneigti V. Andriukaičio siekiai apmokėti tik valstybinėse gydymo įstaigose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas

Daugiau kaip dešimt metų sveikatos teisės srityje dirbantis teisininkas Vismantas Matulas sveikatos apsaugos ministro pasisakymus dėl KT sprendimo taip pat vertino kritiškai:

„Nepritarčiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pozicijai ir iniciatyvoms, kurias jis grindžia aptariamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo tam tikrų nuostatų interpretacijomis, jog "<...> nemokamos medicininės pagalbos biudžetinių lėšų prioritetas yra valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms <...>". Konstitucinis teismas tik patvirtino ir teisiniais argumentais išdėstė oponentų išsakytus argumentus, jog "<...> įstatymų leidėjas gali nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo sąlygas ir apribojimus, tokią šių lėšų paskirstymo tvarką, pagal kurią jos būtų skiriamos tik tų sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti, kurios su valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatytomis sąlygomis būtų sudariusios atitinkamą sutartį dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo lėšų finansuojamų paslaugų teikimo“, – KT nutarimą citavo pašnekovas.

Pasak V. Matulo, KT pripažino, kad  dabar egzistuojanti paslaugų finansavimo (tarp jų ir privačių medicinos įstaigų teikiamų paslaugų) tvarka nėra ydinga. Jo  teigimu, svarbu yra tai, kad KT papildomai pažymėjo, jog paslaugų teikimo sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai. „Tuo Konstitucinis Teismas paneigė sveikatos apsaugos ministro siekius apmokėti tik valstybinėse gydymo įstaigose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ribojant pacientų pasirinkimo teises bei privačių gydymo įstaigų galimybes konkuruoti sveikatos rinkoje“, – sakė teisininkas.

Sutarčių sudarymui – aiškesnis ir skaidresnis reglamentavimas

Pasak V. Matulo, KT taip pat pripažino, kad paslaugų finansavimo sutarčių sudarymo tvarkos ir sąlygų reglamentavimui nepakaks dviprasmiško ir neaiškaus sveikatos apsaugos ministro įsakymo – taip yra dabar. „Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad reguliavimas turi būti nustatytas įstatyminiu lygiu, taip pat – kad sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisiniu reguliavimu turėtų būti skatinama ne tik sąžininga sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, bet netgi jų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą, aukštą paslaugų kokybę, – sakė V. Matulas. – Konstitucinis Teismas pripažino, jog galima situacija, jog valstybinėje gydymo įstaigoje pacientui negalint suteikti tam tikros paslaugos, jis būtų nukreipiamas į privačią gydymo įstaigą, paslaugas už jo gydymą apmokant PSDF lėšomis, ir atvirkščiai“.

„Taigi Konstitucinis teismas tik patvirtino anksčiau išdėstytas mintis ir argumentus,“ – pabrėžė V. Matulas.

Mindaugas Savickas