„Jautrių“ prekių sąraše – maisto papildai, nepajėgūs pateisinti vartotojų lūkesčių (1)

Naujausi moksliniai tyrimai ir turimos informacijos apibendrinimas rodo, kad nepaisant to, jog papildų gamintojai dažnai teigia, jog papildai gali sustiprinti organizmo atsparumą įvairioms ligoms, peršalimui ar net vėžiui, jie tokio poveikio neturi. O ir Lietuvos reklamos bei Maisto įstatymai griežtai draudžia viešinti tokius teiginius.

Reklama

 Naudingi tik trūkstant maisto medžiagų

 Maisto papildai gali būti naudingi tik tais atvejais, kai yra nustatytas tam tikrų maisto medžiagų trūkumas -  tuomet jų vartojimas yra veiksmingas tam trūkumui pašalinti. Visais kitais atvejais jų vartojimo veiksmingumas yra labai abejotinas. Nepaisant to maisto papildų gamintojai iki šiol plačiai platina nepagrįstus teiginius apie maisto papildų naudą.

Amerikos mokslininkai kreipėsi į JAV vaistų ir papildų rinką reglamentuojančias institucijas, kad valstybė aktyviau imtųsi reglamentuojančių veiksmų maisto papildų gamintojų atžvilgiu.

2003 – 2006 metais JAV atlikta apklausa parodė, kad kas antras JAV gyventojas vartoja papildus, dažniausiai multivitaminus ir multimineralus. Šiuo metu ši rinka generuoja apie 30 milijardų  JAV dolerių apyvartą.  M. Martinez paskelbtoje naujausioje apžvalgoje teigiama, jog šios rinkos augimas nepagrįstas jokiais moksliniais įrodymais, o tik pačių gamintojų platinamais nepagrįstais teiginiais.

Sukelia vėžį?

 Šioje studijoje apžvelgiamas kai kurių maisto papildų veiksmingumas vėžiui išsivystyti.

Nors ikiklinikiniai eksperimentai rodė, kad antioksidantai (beta-karotinas, alfa-tokoferolis, vitaminas C) skatina sveikų ląstelių augimą ir slopina piktybinių  vystymąsi, klinikiniai tyrimai neparodė jokio veiksmingumo taikant praktiškai šiuos preparatus. Tačiau yra kelios studijos, kurių rezultatai parodė, kad papildai gali padidinti vėžio riziką. Žinomiausios dvi studijos, kurių metu buvo tiriama plaučių vėžio atsiradimo tikimybė daug rūkantiems žmonėms arba tiems, kurie yra susidūrę su asbestu. Abu tyrimai parodė, kad beta-karotino vartojimas šių tyrimų dalyviams didino tikimybę sirgti plaučių vėžiu.

Laboratoriniai ir stebėjimo pobūdžio tyrimai rodė, kad folinė rūgštis gali pasižymėti antivėžinėmis savybėmis, ypač - žarnyno vėžio profilaktikai, tačiau metaanalizė to nepatvirtino. Priešingai, kiti du randomizuoti tyrimai atskleidė, jog folinė rūgštis didina prostatos vėžio bei žarnyno adenomų riziką.

Draudžia nurodyti gydomąsias savybes

 VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Misiūnaitė negalėjo „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakyti, kokią dalį Lietuvos rinkos sudaro maisto papildai, bet išvardijo Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus, kuriais reglamentuojama maisto papildų gamintojų veikla.

Specialistės teigimu, tiek LR Reklamos įstatymas, tiek ES teisės aktai draudžia nurodyti maisto produkto gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. „Jei maisto produkto reklamoje vartojamas sveikatingumo teiginys, kuris yra pagrįstas moksliniais tyrimais, šio teiginio pagrindimą turi įvertinti Europos maisto saugos tarnyba, - aiškino L. Misiūnaitė. - Šiai tarnybai maisto verslo operatorius per šalies kompetentingą instituciją (SAM) turi pateikti duomenis, šią prievolę numato reglamentas. Europos maisto saugos tarnyba, įvertinusi pagrindimą, pateikia Europos Komisijai nuomonę apie teiginį ir Europos Komisija priima sprendimą dėl teiginio naudojimo“.

Vartoti teiginius apie maisto produkto sveikatingumą, „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovės teigimu, leidžiama tik visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais pagrindus jo sveikatai naudingą mitybinį arba fiziologinį poveikį.

Papildų iš ES nekontroliuoja

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, į Lietuvą daugiausia maisto papildų įvežama iš JAV, Kanados, Rusijos, Kinijos. Mūsų šalies rinkai pateikiant  maisto papildus, pagamintus ar importuojamus iš valstybių ne Europos Sąjungos narių, išskyrus Islandijos Respubliką, Lichtenšteino Kunigaikštystę ir Norvegijos Karalystę, jie turi būti notifikuojami. Notifikavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos SAM ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 58-2844).

Negyvūninio maisto siuntoms pasienio veterinarijos poste atliekamas dokumentinis patikrinimas, kurio metu nustatoma, ar importuojamas iš trečiųjų šalių negyvūninio maisto siuntas nusiųsti laboratoriniams tyrimams, jei yra rizika dėl galimos taršos ir pavojaus vartotojų sveikatai ar buvo gauti pranešimai apie nesaugų maistą ar pašarus. Taip pat tais atvejais, jei siuntoms taikomi specialieji ES teisės aktai dėl sustiprintos jų kontrolės, importuojama prekė įtraukta į „jautrių“ prekių sąrašą. „Atkreiptinas dėmesys, kad maisto papildai yra įtraukti į „jautrių“ prekių sąrašą“, - pabrėžė specialistė.

Pasidomėjus, ar nustatomi maisto papildų vertingų medžiagų kiekiai prieš juos išleidžiant į Lietuvos rinką, specialistė aiškino, kad tik siuntai patekus į aukščiau išvardintųjų grupę, jų mėginiai atrenkami specialiuosiuose ES teisės aktuose numatytu dažnumu (10-100 proc.), jei dažnumas nėra numatytas, tokioms siuntoms taikoma 10 proc. laboratoriniai tikrinimai, t.y. tiriama 1 siunta iš dešimties tos pačios šalies, to paties produkto, to paties siuntėjo siunčiamų siuntų. Laboratoriniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti kenksmingus likučius, GMO, jonizuojančią spinduliuotę ir kt.

„Atkreiptinas dėmesys, kad importo kontrolės metu, atrinkus mėginius, siuntos sulaikomos, kol bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai ir tik gavus teisės aktų reikalavimus atitinkančius tyrimų rezultatus, siuntas leidžiama realizuoti. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų – sulaikytą siuntą nurodoma išvežti iš ES teritorijos, sunaikinti arba kitaip apdoroti“, - apie maisto papildų kontrolę pasakojo L. Misiūnaitė.

Šiemet surašyti 7 protokolai

 Taigi  ar maisto papildai yra saugūs vartotojams, jeigu jie kontroliuojami ne visais atvejais? Pašnekovės teigimu, 2011 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikus daugiau kaip 100 maisto papildų laboratorinių tyrimų, iš jų nebuvo atvejų, kad jie neatitiktų tyrimo rezultatų. Buvo tirta švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris, kalcis, cinkas, sorbo rūgštis, benzoinė rūgštis, vitaminai A, C, D, E.

VMVT per RASFF sistemą 2011 m. išsiuntė 3 pranešimus dėl nesaugių maisto papildų (Iš Rusijos importuoto maisto papildų „Mesotel“ ir „Mesotel Neo“ su neleistina sudėtine dalimi – sidabru; „Citrosept“ (du pranešimai) su neleistina sudėtine dalimi – benzalkionium chloride). 2012 metais nustatyti 2 atvejai, kai nustatytas per mažas vitaminų kiekis (t.y. mažiau nei gamintojo nurodyta ženklinimo etiketėje).

VMVT atsakinga ir už tinkamą maisto reklamos skleidimo kontrolę. Todėl tarnyba stebi skleidžiamą informaciją apie maistą bei tiria gautus suinteresuotų asmenų skundus minėta tema. „Daugiausiai pažeidimų nustatyta reklamuojant maisto papildus, kai jiems priskiriamos gydomosios ar nuo ligų saugančios savybės, nors tai draudžia Reklamos ir Maisto įstatymai, - aiškino specialistė. - Negalima nurodyti, kad maistas, taip pat – ir maisto papildas, gali atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas ar profilaktiškai sustiprinti organizmą, siekiant išvengti ligų“.

Pernai Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) surašė 30 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų, iš jų 15 - dėl netinkamos maisto papildų reklamos. Šiais metais jau surašyti 7 protokolai.

Ką apie maisto papildų poveikį sako gydytojai, skaitykite kitą savaitę „Vakarų Lietuvos medicinoje“.

Ligita Sinušienė,

Rita Banevičienė,

Audrius Šimaitis

 Šaltinis

 Martinez ME, et al "Dietary supplements and cancer prevention: Balancing potential benefits against proven harms" J Natl Cancer Inst 2012; DOI: 10.1093/jnci/djs195.