Insultų ir infarktų gydymo centrais pasigirta per anksti(1)

Sveikatos apsaugos ministerija metų pradžioje pranešė, kad trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – jau pradėjo veikti specializuoti insulto ir kardiologijos centrai. Tačiau panašu, kad pasigirta per anksti – nors sausis įpusėjo, ligoninės tebedirba pagal senąją tvarką. Iki šiol ūminio miokardo infarkto ar insulto ištikti ligoniai pirmiausia būdavo vežami į artimiausią gydymo įstaigą.

Reklama

Dirba pagal seną tvarką

Skelbiama, kad dabar, kai Lietuvoje pradėjo veikti specializuoti centrai, galintys suteikti šiuolaikišką kardiologinę ir neurologinę pagalbą, insultą ar infarktą patyrę žmonės į juos vežami tiesiai, iš bet kurios gyvenamosios vietos. Esą taip nebus sugaištamas brangus laikas, per kurį galima išgelbėti ne tik žmogaus sveikatą, bet ir gyvybę.

„Insultų bei infarktų gydymo centrai jau veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiauliuose ir Panevėžyje dėl specialistų stygiaus tinkamą pagalbą galima užtikrinti tik darbo dienomis. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ketina pasirūpinti, kad  Šiaulių bei Panevėžio ligoninės nestokotų specialistų ir žmonės čia sulauktų pagalbos visomis savaitės dienomis“, – teigiama oficialiame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus atsakyme.

Ir nors paskelbta, kad specializuoti centrai jau veikia trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, portalo kalbinti ligoninių atstovai arba teigė, kad komentuoti naująją tvarką dar per anksti, arba prisipažino dirbantys pagal senąją tvarką – tai yra įtarus insultą ir infarktą pacientai vis dar vežami į artimiausią gydymo įstaigą, kad čia galėtų būti patikslinta diagnozė ir nuspręsta, ką toliau daryti.

Pavyzdžiui, Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos vadovė gydytoja anesteziologė-reanimatologė Audronė Pikžirnienė pasakojo, kad jie dirba pagal Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo tvarką. Pagal ją, infarkto ištiktam pacientui pagalba suteikiama Šilutės ligoninėje, o po to, jeigu reikia, jis skubiai pervežamas į Klaipėdą.

Steigti naujus centrus – nelogiška

Tiesą sakant, tebėra neišspręsti ir kiti klausimai, pavyzdžiui, ar tikrai vertėtų, kad vienoje ir toje pačioje ligoninėje veiktų tiek infarkto, tiek ir insulto gydymo centrai.

Specializuotus insulto ir infarkto centrus norima įsteigti Klaipėdos universitetinėje ir Jūrininkų ligoninėje. Klaipėdos universitetinė ligoninė garsėja kaip stipri neurologijos paslaugų teikėja. Čia yra gydomos ir širdies bei kraujagyslių ligos, jeigu nereikia chirurginės intervencijos. Kaimyninė Jūrininkų ligoninė kaip tik labiau specializuojasi kardiologijos srityje.

„Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje infarkto ir insulto gydymo centrai įkurti tose pačiose ligoninėse, nes invazinė kardiologija ir invazinė neurologija yra artimos medicinos sritys“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Pagal atsakymą išeitų, kad abi anksčiau minėtos Klaipėdos ligoninės, kurias vieną nuo kitos skiria tik tvora, turėtų teikti visiškai tas pačias paslaugas, taigi viena ligoninė turėtų stiprinti savo kardiologijos, kita – neurologijos paslaugas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis mano, kad tai būtų nelogiška. Tam, kad ligoninėje, neturinčioje stipraus neurologijos centro, būtų galima gydyti insultus, reikėtų didelių investicijų ir bent kelerių metų.

Nelogiška būtų ir tai, kad kaimynystėje esančios ligoninės specializuotųsi vienodose srityse.

V. Janušonis sakė, kad klausimas dėl specializuotų insulto ir infarkto gydymo centrų vis dar sprendžiamas. Kiek jų ir kur tiksliai pradės veikti, dar tebediskutuojama.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė taip pat yra viena tų, kurioje ketinama steigti specializuotą centrą. Ligoninės atstovė spaudai Vanda Grigaliūnienė sakė, kad kol kas insultų centras čia neveikia, o ar šioje ligoninėje pradės veikti ir specializuotas kardiologijos centras, abejojama.

„Mūsų įstaigoje nėra kardiologijos skyriaus, tai nemanau, kad būtų toks centras“, – atsakė V. Grigaliūnienė.

Kas patikslins diagnozę?

Teigiama, kad kai Lietuvoje pradėjo veikti specializuoti centrai, galintys suteikti šiuolaikišką kardiologinę ir neurologinę pagalbą, insultą ar infarktą patyrę žmonės į juos vežami tiesiai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Taip nebus sugaištamas brangus laikas, per kurį galima išgelbėti ne tik žmogaus sveikatą, bet ir gyvybę.

Tačiau ar galės greitosios medicininės pagalbos felčeriai tinkamai įvertinti žmogaus būklę ir iškart nustatyti, kas jam yra?

Kalbinti medikai pasakojo, kad iki šiol susirgęs asmuo būdavo vežamas į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių, kur specialistai įvertindavo jo būklę, nuspręsdami, ką toliau daryti: ar guldyti į ligoninę ir,  jei taip, į kurį jos skyrių, ar, jeigu žmogus – transportabilus, vežti jį toliau.

Mėginimas gelbėti padėtį

Steigti insultų ir infarktų centrus nuspręsta, kadangi vainikinių širdies ir kraujagyslių ligų gydymo rezultatai jau kurį laiką netenkino Sveikatos apsaugos ministerijos. Ypač prasta situacija buvo gydant insultus.

2012 m. duomenimis, nuo insulto ligoninėse gydyta daugiau kaip 20 tūkstančių ligonių. Iš jų daugiau nei 3 tūkst. mirė. Tokie rezultatai yra du kartus prastesni nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, ką bekalbėti apie tai, kad daug daugiau Lietuvos gyventojų po insulto patiria sunkius liekamuosius reiškinius.

Nekokie rezultatai buvo ir gydant ūmines širdies vainikinių bei smegenų kraujagyslių ligas. Šias ligas gydant būtinas ypatingas operatyvumas, kuris įmanomas tik koordinuojant ir integruojant įvairių lygių tarnybų ir specialistų veiklą į vieną darniai funkcionuojančią sistemą, užtikrinančią šiuolaikinius standartus atitinkantį gydymą.

Siekdama pagerinti padėtį, SAM vadovybė, pasikonsultavusi su geriausiais šalies specialistais, prioritetu pasirinko insultų ir infarktų gydymą, taikant integruotą sveikatos sistemą – kitaip klasterius. Planuojant klasterius Lietuva sąlyginai suskirstyta į penkias dalis: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Šiaulius. Tiek numatyta ir insultų bei infarktų centrų.

Nuspręsta siekti, kad visi šalies žmonės, nepaisant jų gyvenamosios vietos, susirgę gautų inovatyvią, moksliniais įrodymais grįstą pagalbą, intervencines širdies vainikinių ir galvos smegenų kraujagyslių procedūras. Tai padėtų padidinti ligonių išgyvenamumą ir sumažinti sunkių liekamųjų reiškinių atsiradimo tikimybę.

Atrenkant ligonines insulto ir infarkto gydymo centrams, kuriuos žadama ir toliau stiprinti, atsižvelgiama į jų turimą patirtį, operatyvumą, „auksinės valandos“, per kurią pacientui suteikiama reikiama pagalba, trukmę. Žadama, kad, be jau veikiančių kardiologijos gydymo centrų, specializuoti infarkto ir insulto gydymo padaliniai bus įsteigti visose didžiųjų miestų respublikinėse ligoninėse.