Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Insultas Lietuvoje: net ir žinodami apie riziką, prevencijos nesiimame

vlmedicinal.lt | 2015-10-28 15:52:23

Nepaisant tobulėjančios medicinos, insultai išlieka viena didžiausių sveikatos problemų bei dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir Europoje. Šiandien Pasaulinės insulto dienos proga vykusioje konferencijoje aptarta, kodėl nežinome apie tai, kas yra insultas, nemokame suteikti pirmosios pagalbos, o ir žinodami, kaip išvengti insulto, priemonių nesiimame.  

Insulto skaičiai Lietuvoje – nedžiuginantys

„Turėtume būti labai dėkingi už gerą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Lietuvos medicinos studentų asociacijos, Lietuvos dietologų draugijos iniciatyvą rengiant šią konferenciją bei leidžiant nemokamą leidinį apie insulto prevenciją. Insultas iš tiesų yra Lietuvos rykštė. Nepaisant to, kad mirtingumas nuo insulto Lietuvoje truputį mažėja, bendras mirčių skaičius yra didelis: pasaulyje kasmet nuo insulto miršta net 5 milijonai žmonių, tai yra antroji mirties priežastis, Lietuvos skaičiai taip pat nedžiugina: kasmet dėl insulto prarandame 2,5 tūkst. žmonių“, – konferencijos metu sakė LR Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Rimantė Šalaševičiūtė
Rimantė Šalaševičiūtė. Konferencijos organizatorių nuotr.

Pasak ministrės, vis dėlto situacija gerėja, 2013–2014 metais Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo, pradėjo įgyvendinti ir aktyviai tęsia integruotos sveikatos priežiūros strategiją, 6 teritorijų principu atidarė klasterius, kurie apimą visą šalį: sustiprintos medicinos bazės šešiose sveikatos priežiūros institucijose. Skaičiai kalba patys už save: per 2015 metų pirmąjį ketvirtį trombolitikai, tirpdantys kraujagyslių krešulius, naudoti 153 pacientams, kai 2013 metais per visus metus toks būdas buvo taikytas vos 160 pacientų.

Net ir žinantys apie insulto rizikos veiksnius nesiima priemonių

„Proveržis ūminio insulto gydymo srityje yra labai ryškus ir pripažįstamas kolegų užsienyje, kurie stebisi, kaip per vienerius metus mums pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų, kurių kitose šalyse siekiama mažiausiai penketą metų. Vis dėlto trūkumų insulto profilaktikoje tikrai yra ir jie atsiranda dėl kelių aspektų.

Visų pirma, žmonės mažai pasitiki tradicine medicina, labiau yra linkę tikėti žiniasklaidoje esančiais netradicinės medicinos būdais. Kai gydytojai sako faktus, kad reikia žinoti ir sekti savo kraujospūdį, nes tik šis rodiklis gali padėti išvengti insulto, paprastai pacientai numoja ranka – tai jie ir taip žino. Deja, dažniausiai tik žino ir nesiima jokių priemonių kraujospūdžiui tikrinti ir reguliuoti. Antra, pats gydytojo vaidmuo dažnai yra suprantamas klaidingai: manoma, kad gydytojas turi paskirti stebuklingą piliulę nuo visų ligų. Tai nėra teisingas požiūris – pats žmogus turi būti suinteresuotas keisti savo gyvenimo būdą, tik bendros gydytojo ir žmogaus pastangos gali padaryti poveikį“, – sakė neurologas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, prof. dr. Dalius Jatužis.

Dalius Jatužis
Dalius Jatužis. Konferencijos organizatorių nuotr.

Pasak D. Jatužio, šiemet darytoje apklausoje Vilniuje, kurios metu buvo apklausti vidutinio amžiaus žmonės, kurie neserga insultu ar kitokiomis sunkiomis ligomis, paaiškėjo, kad žmonės nežino insulto riziką ir nesiima priemonių jos išvengti.

„16, 5 proc. apklaustųjų nežino nei vieno insulto rizikos faktoriaus. 30 proc. nurodė, kad žino, jog turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau net 39 proc. jų niekaip nesigydo – nei dietomis, nei vaistais. Šie skaičiai atskleidžia, kad žmonės nežino, kas yra insultas, kaip jį atpažinti, o jei ir žino, nesiima jokių priemonių tam sustabdyti. Būtent dėl šios priežasties būtina nuolat stiprinti visuomenės švietimą šiuo klausimu, nes kitaip insulto mirčių atvejų tikrai nemažės. Vis dėlto kolegos iš užsienio šalių mus guodžia – išmokyti visuomenę sveikai gyventi ir kovoti su insultu reikia ne vienerių ir ne dvejų metų – tam būtinas dešimtmetis nuolatinio intensyvaus darbo“, – teigė D. Jatužis.

Informaciją apie mitybą gauname iš neteisingų šaltinių

„Galima daryti prielaidą, kad insulto atvejų nemažėja ir dėl netaisyklingos, nesveikos mitybos. Nėra specialios insulto dietos, svarbu maitintis sveikai ir žinoti kelias pagrindines taisykles. Vis dėlto daugelis jas žino, tačiau nesivadovauja. Galima spėti, kad taip atsitinka dėl to, jog nesveikos mitybos poveikio savo organizmui nepastebime iškart: rezultatai pasimato po kelių dešimčių metų. Taip pat paprastai sunku suvokti sveikos, visavertės mitybos prasmę ir todėl, kad požymiai, atskleidžiantys mūsų raciono trūkumus, yra sunkiai pastebimi: mieguistuimas, nuovargis, sumažėjęs darbingumas“, – konferencijos metu sakė gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, doc. dr. Edita Gavelienė.

Edita Gavelienė
Edita Gavelienė. Konferencijos organizatorių nuotr.

Pasak E. Gavelienės, dar vienas didelis nesusipratimas – neteisinga informacija apie sveiką mitybą. Kasdien atsivertę laikraštį, interneto svetainę, randame bent trumpos informacijos apie mitybą. Deja, ši informacija retai būna teisinga, paprastai fragmentiška. Amerikos dietologų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinis informacijos apie mitybą šaltinis yra žiniasklaida, o mitybos specialistai įdomūs vos 13 proc. apklaustųjų. Dar 30 proc. respondentų nurodė, kad informacijos apie mitybą šaltiniu jiems yra knygos.

„Čia susiduriame su tam tikru mitu: visuomenėje yra gaji nuomonė, kad jei knyga yra apie sveikatą, ją rašė specialistas. Deja, taip nėra – dažniausiai tokios knygos rašomos siekiant populiarumo, jos panašesnės į romanus, jas rašo žinomi žmonės, kurie nėra niekaip susiję su medicina. Būtent dėl to dažnai visuomenę ir pasiekia klaidinga informacija, nauji „stebuklingi“ būdai sveikai gyventi“, – sakė E. Gavelienė.

Zita Juškienė
Zita Juškienė. Konferencijos organizatorių nuotr.

Trūksta švietimo apie insulto pirmąją pagalbą

Konferencijos metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė, Socialinės paramos ir slaugos vyr. administratorė Zita Juškienė teigė, kad norint sumažinti mirčių nuo insulto skaičių itin svarbu šviesti žmones apie insulto pirmąją pagalbą.

„Deja, daugelis nežino, kaip atpažinti insultą ir kaip suteikti pirmąją pagalbą atpažinus. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija vykdo daug projektų ir edukacinių veiklų, tačiau to nepakanka. Švietimo apie pirmąją pagalbą trūkumą lemia tai, kad tokių projektų vis tiek trūksta, jų reikėtų kur kas daugiau, apimančių ne tik didžiuosius miestus, bet ir visą Lietuvą“, – sakė Zita Juškienė.

Pasak Z. Juškienės, problemos, kad žmonės neatpažįsta insulto ir nemoka suteikti pirmosios pagalbos, šaknų galima ieškoti ir giliau. Padidinus finansavimą su sveikata dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms, tikėtina, kad situacija gerėtų – daugiau žmonių sužinotų apie insulto prevenciją bei reakciją pastebėjus šią ligą.

„Yra išleistas insulto pirmosios pagalbos aprašas, tačiau jis yra skirtas specialistams, o insultas dažnai atsitinka ne ligoninėje, o namuose, gatvėje, darbovietėje. Dėl to švietimas yra būtinas“, – sakė Z. Juškienė.

Darius Milkevičius
Darius Milkevičius. Konferencijos organizatorių nuotr.

Išleistas nemokamas leidinys apie insulto prevenciją

Konferencijos metu taip pat buvo pristatytas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvos medicinos studentų asociacijos, Lietuvos dietologų draugijos ir UAB „Microlife“ išleistas nemokamas leidinys apie insulto prevenciją „Insultas. Kas, kaip, kodėl?“.

„Insultas – didelė mūsų šalies problema, lemianti daugybę mirčių, tad norime prisidėti prie visuomenės švietimo, prie nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo itin prasmingą veiklą. Esame verslo organizacija, tačiau mums svarbi visuomenė, jos sveikata ir ateitis, tad kartu su kitomis organizacijomis ėmėmės iniciatyvos leisti nemokamą leidinį. Suprasdami, kad dažnai tokie leidiniai apie sveikatą būna nuobodūs, neįdomūs, neskaitomi, o insulto prevencijos būtina imtis nuo jaunystės, leidinyje stengiamės ne mokyti ar moralizuoti, o paprasta, aiškia ir suprantama kalba pateikti faktus, pasiekti ir jaunesnę auditoriją“, – sakė įmonės vadovas Darius Milkevičius.

Pasak D. Milkevičiaus, leidiniu siekiama akcentuoti, kad insulto prevencija reikia užsiimti nuo jaunystės ir tai daryti visą gyvenimą – sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems bei kasdien prižiūrėti savo sveikatą. Taip pat leidinyje pateikiamas vienas svarbiausių visiems žinotinų dalykų – kaip atpažinti insultą ir suteikti pirmąją pagalbą jį atpažinus.

Leidinį nuo spalio 29 d. (ketvirtadienio) galima rasti šiose vietose: kino teatre „Forum Cinemas“ (Vilniaus „Akropolyje“, „Forum Cinemas Vingis“); kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4, Vilnius); mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) (Saulėtekio al. 5, Vilnius); Vilniaus universiteto Centrinėje bibliotekoje (Universiteto g. 3, Vilnius); Nacionaliniuose Kraujo centruose, (Žolyno g. 34 ir Konstitucijos pr. 16 (Vilniaus Centrinė universalinė parduotuvė)); „Coffee Hill“ (Vilniaus Gedimino technikos universitete, Mykolo Romerio universitete); NVO Avilyje (Gedimino pr. 21, Vilnius); Vilniaus jaunimo informacijos centre (Konstitucijos pr. 3, Vilnius, Vilniaus miesto savivaldybėje); Antakalnio atvirame jaunimo centre (Antakalnio 84A, Vilnius); Atvirame jaunimo centre „Mes“ (V. Šopeno g. 3, Vilnius).

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: insultas
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų