Trečiadienis, 2025.07.02
Reklama

Gyvoji donorystė: ar viską apie ją žinote?

vlmedicina.lt | 2014-08-21 14:34:17

Gyvo donoro inksto transplantacijos Lietuvoje atliekamos jau keturis dešimtmečius. Pirmąją operaciją Vilniuje gydytojas Vytautas Kleiza atliko 1974 metų balandžio 25-ąją. Iki šių metų liepos mėnesio tokios operacijos buvo atliekamos tik Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Liepos 7–ąją inkstų persodinimo operacijos iš gyvo donoro pradėtos jau ir antrajame transplantacijos centre – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose: tądien dvidešimtmetei merginai persodintas jos mamos inkstas.

Septynių mėnesių statistika

Lietuvoje organų ir audinių donoru galima tapti ne tiktai po gydytojų konstatuotos smegenų mirties – įteisinta ir gyvoji organų donorystė, kai operacijos laukiančiam žmogui (recipientui) persodinamas gyvo žmogaus inkstas arba gali būti persodinama dalis kepenų (Lietuvoje dalies kepenų transplantacijos neatliekamos, recipientai vaikai tokioms transplantacijoms yra siunčiami į užsienio klinikas).

Operacija
Algirdo Kubaičio nuotr.

Šias dvi donorystės rūšis – mirusio ir gyvo žmogaus organų donorystę – įteisina Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas.

Nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio vidurio iš gyvo donoro atliktos 7 inksto transplantacijos (pernai per visus metus atliktos 7 transplantacijos iš gyvo donoro). Apibendrinant visų transplantacijų skaičių, statistika tokia: per septynis šių metų mėnesius atliktos 9 širdies ir tiek pat kepenų persodinimo operacijų, viena kasos – inksto komplekso transplantacija ir persodinti 24 audiniai – mirusių donorų ragenos.

Paruošimas transplantacijai – ilgas

Donoro ir recipiento paruošimas gyvosios donorystės transplantacijai – tai ilgas procesas: pirmiausia recipientas turi turėti artimą giminaitį arba sutuoktinį, kuris sutiktų dovanoti inkstą.

Apie galimybę pagelbėti sergančiam giminaičiui žmogus – donoras turi sužinoti iš gydančio gydytojo. Tik kompetentingas specialistas gali profesionaliai bei recipientui ir donorui suprantamai išaiškinti medicininius dalykus, aptarti operacijos ir tolesnio gydymo eigą.

Specialaus paaiškinimo reikia ir tai donoro – recipiento porai, kurių kraujo grupės nevienodos: anksčiau inkstą galėjo dovanoti tiktai tas žmogus, kurio kraujo grupė yra tokia pati, kaip ir transplantacijos laukiančio artimojo. Dabar Lietuvoje jau atliekamos operacijos ir iš kitos kraujo grupės donoro, tačiau kraujo grupės turi būti suderinamos, o prieš operaciją reikalingas specialus gydymas – visa tai gydytojas turi išaiškinti pacientams.

Suteikus išsamios informacijos pacientams, reikia atlikti medicinines procedūras, kurių metu bus nustatyta, ar donoras yra sveikas, ar organas tiks recipientui, ar recipientui dėl jo sveikatos būklės transplantaciją galima atlikti.

Inksto donoru gali būti sutuoktinis arba giminystės ryšiu su recipientu susijęs giminaitis – mama, tėtis, sesuo, brolis, teta, dėdė.

Įteisinta ir porinė donorystė

Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas įteisina ir porinę donorystę.

Tai – dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui.

Tokių transplantacijų mūsų šalyje dar nėra atlikta.

Nacionalinis transplantacijos biuras

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Apie Z kartos darbuotojus: nejausdami prasmės, drąsiai ieško naujų galimybių
Z karta – tai žmonės, gimę maždaug 1997–2012 metais. Vyresnieji šios kartos atstovai jau aktyviai dalyvauja...
Vasara prie vandens: kaip maudyti skirtingo amžiaus mažylius
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens temperatūra Baltijos jūroje jau siekia 17, o kai kuriuose šali...
Personalizuota medicina Lietuvoje: mažiau klaidų, trumpesnis kelias iki veiksmingo gydymo
Personalizuota medicina keičia įprastą požiūrį į gydymą. Ypač tai pastebima onkologijoje, kur ta pati diagnozė gali slėp...
Kauno klinikos mini kepenų transplantacijų 25-metį
Šią vasarą Kauno klinikos mini reikšmingą medicinos istorijos datą – 25-ąsias kepenų transplantacijos metines. Per...
Vasaros garsai: kurie naudingi, o kurie – pavojingi?
Ar teko mintyse barti kaimyną, kad šis nuo ankstyvo ryto burzgina žoliapjovę? O gal patys sulaukėte beldimo į duris su p...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų