Fluoksetinas pagreitina pacientų, susirgusiu insultu, atsigavimą(1)

Insultas – tai liga, kai staiga nutrūkus kraujotakai į tam tikrą smegenų dalį gali sutrikti įvairių organų veikla. Atsižvelgiant į tai, kuri smegenų dalis pažeista, pacientams gali sutrikti kalba, atsirasti pasunkėjęs tinkamų žodžių parinkimas, gali sutrikti erdvės, orientacijos, pusiausvyros  suvokimas.

Vienas iš dažniausių insulto simptomų – vienos kūno pusės ar jos dalies nusilpimas arba paralyžius. Visavertės galūnių veiklos atkūrimas yra vienas iš pagrindinių insulto pasekmių gydymo tikslų. Tam yra taikomos intensyvios reabilitacijos priemonės. Mokslininkai taip pat ieško ir kitų būdų, kad būtų pagreitintas galūnių veiklos atsigavimas. Vienas iš tokių – vaistai.

2011 m. sausio mėnesį medicinos leidinyje „The Lancet Neurology“ prancūzų mokslininkai paskelbė tyrimo FLAME rezultatus. Buvo bandoma nustatyti, ar fluoksetinas gali pagreitinti pacientų galūnių veiklos atsigavimą po patirto insulto. Fluoksetinas yra gerai žinomas vaistas, šiuo metu taikomas depresijai gydyti.

Tyrime dalyvavo 118 pacientų. Pacientai atsitiktiniu kompiuterizuotu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Į tyrimą įtraukti pacientai, turintys vidutinį arba sunkų galūnių veiklos sutrikimą. Pirmoji grupė (59 pacientai) buvo gydomi fluoksetinu, antroji – placebu (tariamas vaistas, kuriame nėra aktyvios medžiagos). Tiriamieji buvo nuo 18 iki 85 metų amžiaus. Gydymo laikotarpis – 3 mėnesiai. Fluoksetinas arba placebas buvo pradėti skirti 5-10 dienų po gydymo pradžios. Visiems pacientams taip pat buvo taikomos intensyvios reabilitacijos priemonės.

Tyrimo rezultatai parodė, jog fluoksetinas pagreitina galūnių funkcijos atsigavimą. Tai gana nemažai žadantys rezultatai, tačiau Dr. F. Chollet ir bendradarbiai įspėja, kad dar yra per anksti daryti apibendrinančias išvadas, kadangi tiriamųjų skaičius buvo nedidelis. Reikalingi platesni tyrimai, į kuriuos būtų įtrauktas didesnis pacientų skaičius.

„Šie rezultatai rodo, kad insulto gydyme vyksta pozityvūs poslinkiai. Reikia tikėtis, kad šis ribotos apimties mokslinis tyrimas bus pakartotas daug didesniam tiriamųjų skaičiui. Tada bus galima daryti platesnio pobūdžio apibendrinimus ir galbūt teikti praktines rekomendacijas“, - sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Insultų skyriaus vedėjas dr. Henrikas Kazlauskas.

„Vakarų Lietuvos medicinai“ jis papasakojo, jog galūnių veiklos ir kitų sutrikusių funkcijų atsigavimas po galvos smegenų insulto vyksta labai individualiai, t. y. priklauso nuo daugelio veiksnių – insulto lokalizacijos, apimties, charakterio (išeminis ar  hemoraginis), gretutinių ligų, imuninės sergančiojo būklės ir amžiaus, gydymo ir kitų dar mums ne visai gerai žinomų veiksnių. Tyrimai ir praktiniai stebėjimai rodo, kad didžiausias motorinių funkcijų atsigavimas po insulto vyksta pirmaisiais trim mėnesiais,  o vėlesniame periode šis atsigavimas yra lėtesnis.

„Susirgus galvos smegenų insultu, nedelsiant pradedamas kompleksinis gydymas. Tai reiškia, kad gydymo procese dalyvauja specialistų komanda (gydantis gydytojas, slaugytojas, kineziterapeutas, psichologas, logopedas, gydomojo masažo specialistas ir kiti profesionalai). Kiekvienas iš jų gydant vaidina labai svarbų vaidmenį. Siekiant atgaivinti paralyžiuotas galūnes, tiek ūmiu, tiek vėlesniu ligos periodu ypač didelis vaidmuo tenka gydomajai mankštai (kineziterapijai) ir gydomajam masažui. Vėlesniame gydymo laikotarpyje, be medikamentų, taikomi kiti įvairūs gydymo metodai – elektrostimuliacija, akupunktūra ir kt. Kurios iš šių priemonių efektyviausios, nėra vienos nuomonės“, - pasakojo H. Kazlauskas.

vlmedicina.lt