Dėl pratimais išgydomos ligos daugelis sergančiųjų save izoliuoja
Visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog su šlapimo nelaikymo problema susiduria tik senyvo amžiaus žmonės ir kad keli lašeliai neturėtų kelti nerimo, teigia gydytoja, „Inkocentro“ vadovė Jurga Misevičienė. Ji sako pastebinti, kad moterys, ypač tos, kurios pagimdė ne vieną kūdikį, galvoja, kad šlapimo nelaikymas yra normalu: „Mielos moterys, nieko panašaus!“.
Pasak jos, net keli lašeliai yra ženklas susimąstyti, kad taip neturi būti.
Šlapimo nelaikymas yra liga, kuri kankina daug žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje serga apie 400 mln. gyventojų, tuo metu Lietuvoje su šia problema susiduria apie 300 tūkst. žmonių. Tai yra maždaug tiek, kiek gyvena Kaune.
„Šlapimo nelaikymas nėra žmogaus sveikatai grėsminga būklė, nuo to tikrai nemirštama, tačiau tai – didelė problema, kuri sukelia izoliaciją, sutrikdo psichologinius santykius, žmogus negali normaliai dirbti ir poilsiauti. Todėl reikia kreiptis į gydytoją“, – ragina Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja docentė Aušra Černiauskienė.
Nebūtina griebtis vaistų
Žmonės galvoja, kad šlapimo nelaikymas gali atsirasti tiesiog, pavyzdžiui, dėl peršalimo, tačiau J. Misevičienė sako, kad yra nebūtinai taip.
„Infekcijos atveju ūmus šlapimo nelaikymas gali būti. Tačiau išgydžius uždegimą, jis turėtų išnykti be jokių pasekmių. O lėtinis šlapimo nelaikymas išsivysto sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze, Parkinsono liga, po insulto, po galvos ar nugaros smegenų traumos. Taip pat esant ginekologinei patologijai ar po natūralaus gimdymo ir pan.“, – LRT Radijo eteryje sakė specialistė.
Tačiau, anot jos, yra ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, įtampos šlapimo nelaikymas ir dirgli pūslė. Pirmasis atsiranda kosint, juokiantis, čiaudint, keičiant kūno padėtį ir t.t.
„Savo praktikos metu pastebiu, kad moterys, ypač tos, kurios pagimdė ne vieną kūdikį, galvoja, kad šlapimo nelaikymas yra normalu. Mielos moterys, nieko panašaus!“ – tikina J. Misevičienė.
Pasak jos, tokiu atveju gali padėti labai paprastas dalykas, kuris nieko nekainuoja – reikia mankštinti tarpvietės raumenis.
„Be vaistų galima apsieiti net turint dirglią pūslę. Ši būklė yra tada, kai šlapintis užsinorima čia ir dabar, ir jokiomis valios pastangomis neįmanoma susilaikyti“, – apibūdina specialistė.
Šiems žmonėms, medikės žodžiais, yra labai apsunkinamas socialinis gyvenimas: žmogus bijo išeiti į gatvę, teatrą, koncertą, atsiranda problemų darbe.
„Šiuo atveju reikia treniruoti pūslę – eiti šlapintis kas dvi valandas: nesvarbu, norima ar nenorima. Taip šlapimo pūslė išmoksta į smegenis nesiųsti klaidingo signalo. Po kurio laiko intervalas turi būti vis pailginamas 15 minučių, kol bus pasiektos trys sausos valandos. Taip reikia padirbėti apie pusę metų“, – vieną iš būdų, kurį galima derinti ir su medikamentiniu gydymu, nusako J. Misevičienė.
Tačiau ji pabrėžia, kad šlapimo nelaikymo išgydyti arbatomis nėra galimybės. Pavyzdžiui, spanguolių nuovirai gali padėti išvengti infekcijos, tačiau ne šlapimo nelaikymo.
Amžiaus cenzo nėra
Pasak gydytojos, visuomenėje gajus mitas, kad su šlapimo nelaikymo problema susiduria tik vyresnio amžiaus žmonės.
„Ši bėda užpuola bet kurio amžiaus žmones. Taip, tarp senyvo amžiaus žmonių ši liga yra dažnesnė, nes dar prisideda lėtinės ligos. Tačiau tiek vaikai nuo 5 metų amžiaus, tiek paaugliai (ypač paauglės), jaunos ir menopauzę išgyvenančios moterys skundžiasi šlapimo nelaikymu“, – patikslina „Inkocentro“ vadovė.
Ji taip pat užsimena, kad šlapimo nelaikymas vyrams, kuriems per 50-imt, gali signalizuoti apie prostatos problemas.
„Tai gali būti ir šlapimo srovės susilpnėjimas, lašėjimas į apatinį trikotažą. Todėl pirmiausia reikia tikrinti prostatą. Tai gali būti vienas prostatos vėžio simptomų“, – pažymi medikė.
Išgelbėti gali ir operacija
A. Černiauskienė sako, kad šiuolaikinė medicina suteikia galimybę nuo šlapimo nelaikymo išsigelbėti atlikus nedidelę operaciją. Tačiau docentė pažymi, kad ši procedūra gali būti taikoma jau išbandžius medikamentinį gydymą, terapiją ir mankštas.
„Implantuojame pošlaplinius raiščius. Darome labai mažą pjūvį, po šios operacijos hospitalizacijos laikas labai trumpas. Vyrams yra ir dar vienas būdas – dirbtiniai sinkteriai. Šie gydymo būdai yra labai geri, tik gaila, kad jie nėra kompensuojami“, – pripažįsta A. Černiauskienė.
Pošlaplinių raiščių operacijos metu yra implantuojama speciali juostelė, kuri lieka organizme ir sutvirtina tarpvietę bei pagerina šlapimo sulaikymą.
Santariškių klinikų gydytoja teigia moterims atlikusi jau bene 400 operacijų, tuo metu vyrams – tik 20.
„Moterims atliekama dažniau, nes pošlaplinius raiščius joms perka ligoninė (kaina – maždaug 1 tūkst. litų), o vyrai perka patys (kaina – daugiau nei 5 tūkst. litų). Bandome kovoti, kreipėmės į ligonių kasas, Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau atsakymai buvo neigiami“, – pasakoja A. Černiauskienė.
Moterys po operacijos ligoninėje praleidžia beveik dvi paras, vyrai – 3–4, žiūrint, kokia operacija buvo daryta. Skausmo pacientai nejaučia, dažniausiai yra taikoma dalinė narkozė, tačiau operaciją galima atlikti ir tik su vietine nejautra.
Zita Kelmickaitė,
Susiję straipsniai
