Dauguma psichoterapeutų pagalbos ieškančiųjų nori keisti... gyvenimą(1)

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos IV bendrosios psichiatrijos skyriaus psichikos sveikatos specialistai daug dėmesio skiria sergančiojo psichikos liga žmogaus mąstymui ir elgesiui keisti. Apie 300 pacientų per metus priimančiame skyriuje dirbantiems medikams dažniausiai tenka gydyti sergančiuosius dėl nuotaikos sutrikimų, neurozinių sutrikimų, šizofreninio, asmenybės sutrikimo. Medikams svarbiausia, kad pacientas norėtų padėti pats sau, keistų mąstymą ta linkme, kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos, samprotavimai ne trukdytų, o padėtų gyventi visavertį gyvenimą. Skyriaus psichologai ir psichoterapeutai įdiegė ne vieną naują metodą, padedantį siekti vis geresnių gydymo rezultatų.

Reklama

Žmones skaudina... jų pačių reakcija

Psichikos sveikatos sutrikimai labiausiai pažeidžia žmogaus mąstymą, elgesį. Šias sveikatos problemas sprendžiantys medikai padeda pacientams ne tik medikamentais, bet ir profesionaliu bendravimu. Pasak psichoterapeutės Loretos Dieliautienės, prieš ketverius metus skyriuje pradėta taikyti individuali kognityvinė elgesio terapija (KET). Prieš trejus metus šią kognityvinę elgesio terapiją nuspręsta taikyti ir grupėse.

Taikant šią psichoterapijos sistemą, anot specialistės, daugiau dėmesio skiriama žmogaus mąstymo ir elgesio korekcijai. „Specialistai remiasi prielaida, kad žmonių emocijas ir elgesį dažnai lemia įsitikinimai, kurie neatitinka tikrovės, tiksliau – atspindi tik vieną jos pusę arba ją sutirština. Pavyzdžiui, „man visada nesiseka“, „aš nieko nepasieksiu gyvenime“ „žmonės manęs nemėgsta“ ir panašiai. Kognityvinė elgesio terapija tiria ryšį tarp įsitikinimų (ką mes galvojame), emocijų (ką mes jaučiame) bei elgesio (ką mes darome)“, - teigia specialistė.

Dar senovės filosofų išmintis teigė, kad žmones labiausiai įskaudina ne tai, kas atsitiko, bet jų pačių reakcija į tai, kas atsitiko. Dauguma žmonių, besikreipiančių į psichoterapeutą, nori kažką pakeisti savo gyvenime. Konstruktyvaus pasikeitimo prielaidos, kognityvinės psichoterapijos požiūriu, yra šios: keisti mąstyseną, t.y. kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos, samprotavimai ne trukdytų, o padėtų gyventi – tai ir yra kognityvinis terapijos aspektas. Imtis tokių veiksmų, kurie duos norimų ir laukiamų rezultatų - vadinamas elgesio aspektas.

Pacientas, padedamas psichoterapeuto, tyrinėja, kaip jo mąstymas ir elgesys sukelia arba palaiko ligos simptomus, mokosi atpažinti mąstymo ir elgesio modelius, bloginančius savijautą, ir juos keisti konstruktyvesniais. Dalyvaudami psichoterapijos grupėje, pacientai, kurie savo kasdieninėje aplinkoje jaučiasi „kitokie“, „keisti“ ir nesuprantami, turi galimybę patirti arba išgyventi bendrumo jausmą su kitais grupės nariais, nes pamato ir išgirsta labai panašių nusiskundimų, kuriuos išsako grupės nariai. Taip pat grupės dalyviai gali pasinaudoti kitų patirtimi ir įžvalgomis bei jaustis svarbūs, galėdami padėti kitiems.

Grupės terapija - patirtis

Ši sistema taikoma gydyti pakankami plataus spektro sutrikimams. Medicinos psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė Viktorija Vaišvilaitė sako, jog dažniausiai šia sistema gydoma depresija, nerimo sutrikimai, potrauminis streso sutrikimas, valgymo sutrikimas, įkyrumai, socialinis nerimas. „Mūsų skyriuje dažniausiai taikoma nerimo sutrikimams gydyti tiek individualiai, tiek grupėje“, - teigia specialistė.

Grupės psichoterapija IV bendrosios psichiatrijos skyriuje taikoma jau 22 metus, tad patirties sukaupta daug. Trejus metus dirbama ir specializuotose nerimo sutrikimų gydymo grupėse. Šios grupės ypatingos tuo, jog skirtingai nuo nuolat veikiančių atvirų grupių, kuriose pacientai palengva keičiasi – vieni išsirašo, kiti ateina, šios grupės yra uždaros: visi vienu metu gydymą pradeda ir baigia. Kita ypatybė ta, kad grupės darbas vyksta pagal konkretų nuoseklų planą, daug dėmesio skiriama psichoedukacijai, savireguliacijos technikoms mokyti, pacientai atlieka ir namų darbus.

Yra nemažai studijų, kurios tyrė kognityvinės elgesio terapijos efektyvumą. Šios studijos buvo atliktos Oksfordo universitete Anglijoje, Pensilvanijos universitete JAV ir daugelyje kitų aukštųjų mokyklų. Gydant panikos sutrikimą ir agorafobiją ir taikant  20-25 užsiėmimų kursą, efektyvumas siekia 85-90 proc. pacientų simptomai ryškiai susilpnėja. Dar daugiau: gydymą baigus, daugumai pacientų pagerėjusi būsena išlieka ir po vienerių metų.

Praktika taip pat patvirtina, jog pacientams kognityvinė elgesio terapija yra efektyvi. Iš 38 pacientų, baigusių mėnesio trukmės gydymo kursą grupėje, 37 pacientams subjektyvus nerimo lygis dešimtbalėje skalėje sumažėjo 2,5-3,5 balo. Pasikeičia reakcija į nerimo sukeliamus simptomus, kurie visada labai panašūs į kraujotakos, virškinimo sistemų sutrikimų simptomus. „O svarbiausia - žmonėms tampa aiškiau, kaip jų patiriamas stresas įtakoja jų kūno reakcijas, jie ima mažiau baimintis įvairių kūno ligų, dėl to mažėja nerimas ir silpnėja simptomai“, – teigia mokslų daktarė.

Psichoterapija – nesenstantis metodas

Tarp psichoterapeuto ir jo paciento nėra jokios technikos, aparatūros, technologijos, kuri galėtų pasenti, kaip sensta visa žmonijos naudojama technika. Anot psichoterapeutės L. Dieliautienės, psichoterapijos pagrindas yra labai archaiškas žmogaus būties aspektas, tai - ryšys tarp dviejų asmenų. Naujausios technologijos, pavyzdžiui, internetas, naudojamas tik tam, kad būtų galima bendrauti su žmogumi, esančiu dideliu atstumu. Taip pat modernios technologijos padeda kuo detaliau ištirtų šį ryšį, įvairius jo aspektus ir jo veikimą.

Per pastaruosius dešimtmečius nustatyta, kad psichoterapija sukelia pozityvius pokyčius netgi galvos smegenų neuronų lygmenyje, bet nieko pažangesnio už archaišką gydantį ryšį tarp paciento ir profesionalo nėra išrasta ir turbūt nebus išrasta.

Psichikos sveikatos srityje asmuo ir sutrikimas glaudžiai susiję, todėl, renkantis pagalbos metodą, vertinami abu: ir sveikatos sutrikimas, ir asmuo.

Skyriaus specialistai aktyviai ir nuolatos  mokosi, atnaujina žinias ir taiko jas praktikoje. Visi yra baigę arba tebesimoko kokioje nors psichoterapijos mokykloje, kai kurie yra baigę dviejų krypčių psichoterapijos mokyklas, skyriaus vedėjas Vidmantas Stulpinas yra baigęs supervizorių programą.

Įgytas žinias specialistai taiko praktikoje, kurią praturtina, daro efektyvesnę. Metodo įsisavinimas vyksta palaipsniui, taikant jį praktikoje. „Mums svarbu ne kuo skubiau taikyti naują metodą, bet suprasti, kokiu konkrečiu atveju jį taikyti būtų tikslinga, todėl visi atsirenkame konkrečius metodus, tinkančius skyriaus pacientams“, - sako dr. V. Vaišvilaitė.

Nesą ir taip, jog seni metodai būtų blogi ar atgyvenę, o nauji tik efektyvūs ar geri. Specialistams tiesiog svarbu nuolat tobulėti ir taikyti gydymo metodus tikslingai. Nesivaikoma čia ir naujovių, tačiau kai išmokstamas kas nors nauja, mielai dalinamasi su kolegomis, pristatomi metodai skyriaus gamybiniuose susirinkimuose, aptariami komandoje su visu personalu ir noriai taikomi.

Komandinio darbo sistema - efektyviausia

Per netrumpą darbo praktiką skyriaus specialistai sukūrė pakankamai aiškią, stabilią ir pasiteisinančią komandinio darbo sistemą. „Kartu kuriame terapinę atmosferą, pakankamai griežtai laikomės profesinių bendravimo su pacientais principų, terapinių ribų. Visus klausimus, susijusius su pacientų gydymu, aptariame komandos susirinkimuose, dažnai tariamės su kolegomis, koks metodas būtų tinkamesnis konkrečiam pacientui“, - patirtimi dalinasi psichoterapeutė L. Dieliautienė.

Šiame procese taip pat dalyvauja slaugytojos, jos padeda pacientams toleruoti gydymą, laikytis terapinių ribų. Toks komandinis darbas bei terapinių  ribų išlaikymas padeda specialistams išvengti skaldymų, nesusipratimų, o, jiems atsiradus, pakankamai efektyviai tai išsprendžiama.  Ši taktika skatina pacientų sveikimą, nes psichikos sutrikimas dažniausiai išsivysto chaotiškos stresogeninės situacijos įtakoje, todėl aiški struktūra, geranoriškas empatiškas bendravimas, laikantis terapinių ribų, yra vieni svarbiausių gydančių veiksnių.

Labiausiai specialistai siekia, kad augtų pacientų motyvacija padėti sau, kad jie integruotų visa ką gavo skyriuje, o tai yra ilgas ir sudėtingas procesas. Tad, medikių įsitikinimu, ne metodų gausa ar jų naujumas lemia sveikimą, o pacientų motyvacija, gera terapinė aplinka, sėkmingas terapinis aljansas.

Zita Katkienė,

Respublikinė Šiaulių ligoninė