Bendravimo simuliacijos pagerina rezidentų bendravimo su pacientais įgūdžius

Amerikos mokslininkai, siekdami pagerinti chirurgų bendravimo su pacientais įgūdžius, atliko mokymus, integruotus į bendrosios chirurgijos rezidentų programas, pranešama „Archives of Surgery“.

Pilotiniame tyrime dalyvavo 44 bendrosios chirurgijos rezidentai. Pirmiausia buvo tiriamos bendravimo žinios, todėl rezidentai turėjo užpildyti klausimyną. Vėliau buvo atliktos dvi simuliacijos imituojant situaciją, kai pacientui pranešama diagnozė „krūties ar tiesiosios žarnos vėžys“. Vėliau rezidentai dalyvavo 3 dalių interaktyvioje programoje, kurią sudaro bendravimo su pacientu principai, skirtingi vaidmenys (chirurgai turėjo įsijausti į gydytojo, paciento ir paciento antrosios pusės vaidmenį) bei 3 grupėms rezidentų pamainomis leista  pabūti pacientais, gydytojais ir situacijos vertintojais. Taip buvo siekiama, kad rezidentai į situaciją pažvelgtų iš skirtingų pozicijų. Galiausiai buvo pakartojamos situacijos, kai pacientui reikia pranešti apie onkologinę ligą, bei stebėtas bendravimo su pacientu įgūdžių pokytis.

Tyrimo rezultatai rodo, kad kiekvienu atveju pagerėjo bendravimo su pacientų įgūdžiai. Procentine išraiška rezidentų bendravimo įgūdžiai pagerėjo nuo 65  iki 84 proc. Taigi, kokia bebūtų diagnozė,  rezidentų bendravimo su pacientais įgūdžiai pagerėjo.

„Nepaisant visų teigiamų išvadų ir pliusų, šį tyrimą reikėtų vertinti ir šiek tiek kritiškai. Visų pirma, gana mažas tirtų rezidentų skaičius. Antra, pasirinktos tik kelios situacijos, kurios jau pačios savaime probleminės, nes pacientui reikia pranešti apie onkologinę ligą. Aišku, kad atitinkamai pasiruošus tokiam pokalbiui jo rezultatai bus geresni. Taip pat atsargiai reikėtų vertinti „bendravimo įgūdžių pagerėjimą“. Juk tokį dalyką labai sunku standartizuotai įvertinti“, - mano Vokietijoje, Elbe-Elster Klinikum Finsterwalde, dirbantis vidaus ligų gydytojas Jonas Korsakas.

Reikia formuoti įpročius

„Bendravimas su pacientu ir jo giminaičiais yra neatsiejama gydytojo darbo dalis. Dirbti gydytoju – tai ne tik užsiūti žaizdą ar skirti medikamentus pagal indikacijas. Praktikuojantis gydytojas  kasdien susiduria su įvairiausiomis situacijomis: jis informuoja pacientą apie ligos diagnozę, kuri gali būti lėtinė ir neišgydoma, praneša ligonio artimiesiems apie būklės pablogėjimą ar mirtį. Rezidentūra yra laikas, kai gydytojas pradeda savarankiškai skirti diagnostikos ir tyrimo metodus, atlieka procedūras ir skiria vaistus pacientui. Kiekvienas šių žingsnių turi būti paaiškintas ligoniui suprantama, bet  pakankamai mediciniškai argumentuota ir išsamia kalba. Pirmiausiai reikia suformuoti įprotį informuoti ir aiškinti pacientams kiekvieną svarbią detalę“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Vokietijoje dirbantis gydytojas Jonas Korsakas, praėjusiais metais baigęs rezidentūrą.

Jis prisipažino, jog atvykus dirbti į Vokietiją vienas labiausiai jį nustebinusių dalykų buvo tai, jog ten gydytojai gali ištisą valandą kalbėtis su pacientu – piešti schemas, diagramas, aiškinti tą pačią informaciją pacientui ir jo artimiesiems.

Bendravimo mokosi dirbdami

„Studijų ir rezidentūros metu pirmiausiai reikia suformuoti požiūrį, kad visa tai yra tiesioginė gydytojo darbo dalis, tik tada galima žengti kitą žingsnį ir spręsti klausimą „Kaip“. Mano žiniomis, medicinos studijų metu yra suteikiama šiek tiek psichologijos ir bendravimo su pacientais žinių trumpame kurse, tačiau tai galėtų būti tik įžanga. Pabaigus bazines studijas ir pradėjus dirbti rezidentūroje panašaus kurso nei mokymų nėra, tad rezidentams bendravimo tenka mokytis dirbant. Manau, kad vien paciento diagnozės paaiškinimui galėtų būti atskiras kursas. Aišku, kad reikalingas tęstinumas, per visus bazinių medicinos studijų metus pradedant bendravimo psichologijos mokymais ir tęsiant šį procesą rezidentūroje. Kadangi gydytojai rezidentai darbe jau susiduria su konkrečiomis probleminėmis situacijomis, mokymasis bendravimo simuliacijų pagrindu turbūt yra efektyviausias. Jis padeda pažvelgti į situaciją  paciento ar jo giminaičių akimis, o to gydytojui labai trūksta. Medicinos studijos, o ir visa sistema dar persmelkta gana paternalistiniu požiūriu ir į pacientą žiūrima labiau kaip į gydytojo nurodymų vykdytoją, nei kaip į lygiavertį partnerį ir klientą, turintį savo teises“, - pasakojo J. Korsakas.

Jo patirtis parodė, jog gydytojai rezidentai darbe dažniausiai susiduria su sunkumais, kai pacientams ir jų artimiesiems tenka pranešti apie blogas naujienas, taip pat kai tenka spręsti problemas.

„Šiandien bene kiekviena Lietuvos smulkaus verslo įmonė jau organizuoja savo darbuotojams konfliktų valdymo kursus, paskaitas, pratybas. Medicinos srityje tai dar retenybė“, - apgailestauja gydytojas.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

Chandawakar RY, Ruscher KA, Krajewski A, Garg M, et. al. Pretraining and Posttraining Assessment of Residents` Performance in the Fourth Accreditation Council for Graduate Medical Education Competency. Arch Surg. 2011; 146(8): 916-921.