Ar Savivaldybė jungs keturias medicinos įstaigas?

Šilutės r. savivaldybėje jau prieš mėnesį imta svarstyti Šilutės, Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centrų bei Juknaičių ir Vainuto ambulatorijų likimą. Šios keturios šeimos gydytojo paslaugas rajone teikiančios įstaigos pavaldžios Savivaldybei, kitos – privačios. Svarstyta, ar visų Savivaldybei pavaldžių įstaigų nesujungus į vieną. Šią savaitę tokia idėja buvo pristatyta Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje.

Situacija – skaičiais

Šilutės rajone šeimos gydytojo paslaugas teikia 9 įstaigos, iš jų – 4 valstybinės, pavaldžios Savivaldybei, 5 – privačios. Šilutės mieste veikia trys privačios įstaigos ir viena valstybinė: Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC). Kitas toks Savivaldybės centras veikia Švėkšnoje, o Vainute ir Juknaičiuose yra ambulatorijos. Žemaičių Naumiestyje konkuruoja dvi privačios įstaigos, Juknaičiuose – valdiška ir čia duris atvėręs privataus centro šeimos gydytojo kabinetas, kuriame dirba iš valstybinės ambulatorijos išėjusi gydytoja.

Net 29 649 socialiai drausti rajono gyventojai yra prisirašę prie privačiai dirbančių šeimos gydytojų, 13 746 – prie valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų.

Praėjusių metų gruodžio mėn. duomenimis, iš 48 164 asmenų, prisirašiusių prie rajone dirbančių šeimos gydytojų, 43 398 yra drausti, 4766 – nedrausti. Pirminės asmens sveikatos priežiūros privačios ir valstybinės įstaigos gauna finansavimą iš Ligonių kasos, t. y. Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai – mokesčių mokėtojų lėšos.

Ligonių kasa pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytą formulę (svarbu prisirašiusių gyventojų skaičius, amžius ir kt.) skirsto šias lėšas, pasirašydama su įstaigomis sutartis. Gyventojas renkasi gydytoją, vadinasi, ir įstaigą. Kur prisirašo asmenų daugiau, ten ir pajamų daugiau, nepaisant to, ar kreipėsi jie į gydytoją ar ne. Keturios Savivaldybės šeimos gydytojų įstaigos yra viešosios, vadinasi, nėra pelno siekiančios įstaigos, o privačios bendrovės ar įmonės – triūsia siekdamos pelno.

Savivaldybės įstaigų vadovai teikia Savivaldybės tarybai metines ataskaitas, jų veikloje dalyvauja Savivaldybės tarybos suformuotos stebėtojų tarybos, nustatomi vadovų atlyginimai. Privačios įstaigos paiso tik Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ligonių kasos nurodymų, o su Savivaldybe gali bendrauti arba ne. Dabar privatininkas gali steigti reikalavimus atitinkantį šeimos gydytojo kabinetą ten, kur užsigeidžia – Savivaldybės leidimo nebereikia.

Šilutėje privačios įstaigos veikia nuomojamose arba nuosavose patalpose, o visos keturios valdiškos įstaigos patalpas yra gavusios iš Savivaldybės pagal panaudos sutartis, nemokėdamos nuomos mokesčių. Patalpas pagal panaudos sutartis Savivaldybė suteikė ir kaimuose veikiančioms privačioms medicinos įstaigoms, kurios neturėjo nuosavų patalpų. Visos keturios Savivaldybės įstaigos gavo ES fondų paramos ir susitvarkė patalpas, įsigijo automobilių ir t. t. Veikiausiai europinės paramos yra gavusios ir privačios įstaigos.

Savivaldybės Šilutės PSPC mieste ir kaimuose turi 8047 apdraustus asmenis, privatininkai – Šilutės medicinos centras (10 996), Šilutės šeimos gydytojų centras (8964) ir „Sveikatos darna“ (7480) – 27 440 juos pasirinkusių asmenų. Tiesa, Šilutės PSPC turi greitosios medicinos pagalbos tarnybą, kuri uždirba šiai įstaigai beveik pusę visų gaunamų lėšų. Šios įstaigos finansinė būklė gera: net žlugusiame Ūkio banke praradę, ko gero, beveik 2 mln. Lt, anot šio centro vadovės Jadvygos Ažukaitienės, išgyvens. Tad pinigų netrūksta, patalpų – daug, Savivaldybė jas suteikė naudotis nemokamai, tačiau prisirašiusių gyventojų čia vis mažėjo. Mažėja jų ir kitose trijose Savivaldybės šeimos gydytojų įstaigose. Beje, jose dirba ir garbaus amžiaus gydytojų, Savivaldybė esą gaunanti skundų, kad ir paslaugos prastėja. Fakto nepaneigsi – dvigubai daugiau rajono gyventojų pasirinko privačiai dirbančius medikus.

Gelbėjimo planas

Dar sausio 15 d. Savivaldybėje tarėsi jos vadovai, administracijos darbuotojai ir Tarybos nariai, kurie vadovauja minimų keturių Savivaldybės medicinos įstaigų stebėtojų taryboms. Kalbėta, kad privačios ir valstybinės medicinos paslaugų santykis rajone jau iškreiptas, vis labiau įsigali privatininkai.

Vainuto ambulatorijoje dirbantis šeimos gydytojas ir šios įstaigos vadovas Juozas Kaziukonis yra pensinio amžiaus, o kur rasti kitą šeimos gydytoją? Gal visas keturias Savivaldybės įstaigas sujungus į vieną, pavyktų sutaupyti lėšų, nes beliktų vienas vadovas, finansininkas, viešųjų pirkimų organizatorius, o šeimos gydytojai galėtų atsidėti vien gydymui, nes visus administravimo ir ūkinius reikalus perimtų naujos įstaigos vadovai ir darbuotojai. Tokiu atveju iš Šilutės PSPC gydytojai galėtų nuvažiuoti padirbėti ir į Vainutą ar kitur, kur prireiktų, gyventojai galėtų rinktis gydytoją iš kelių, gal pavyktų pritraukti naujų specialistų, jeigu jiems būtų pasiūlyta apmokėti kelionių kaštus, buto nuomą, pasiūlyti kitų naudingų sąlygų.

Šiuo metu minimos keturios Savivaldybės įstaigos turi vadovus, trijose jie yra ir šeimos gydytojai. Tad už pusę įstaigos vadovo etato su paskirtu priedu gauna beveik 2000 Lt, kaip šeimos gydytojai su priedais – dar po 4500 Lt. Sujungus keturias įstaigas į vieną, jų uždarbiai mažėtų. Žinoma, tektų atleisti iš darbo ir finansininkus, mažėtų etatų, tiesa, niekas neminėjo, kad reikėtų išmokėti išeitines kompensacijas. Gal tai būtų Šilutės centras su skyriais ar filialais Švėkšnoje, Juknaičiuose ir Vainute, gal kitaip pavadinta struktūra.

Tektų konkurso būdu parinkti ir šios įstaigos vadovą. Tikimasi, kad pavyktų rasti naujų šeimos gydytojų, išplėsti paslaugų spektrą, pasiūlyti naujovių, kurios skatintų gyventojus rinktis šioje įstaigoje dirbančius šeimos gydytojus. Šilutės PSPC stebėtojų tarybai vadovaujantis rajono Tarybos narys Vladas Kainovaitis pasitarime neslėpė, kad šis procesas turėtų padėti susigrąžinti gyventojus iš privatininkų.

Kad tai nepatiks dabartinių įstaigų vadovams, niekas neabejoja, galbūt priešinsis ir tų vietovių bendruomenės, rasis kitų užtarėjų. „Kiekvienas nori būti karaliukas...“, – pastebėjo V. Kainovaitis.

Pritariančių nėra

Juknaičių ambulatorijos vyr. gydytoja, dirbanti ir šeimos gydytoja, Jolanta Barzdienė sumanymą jungti įstaigas vertina neigiamai: jau esą pripratę dirbti taip, vėl reikės laiko viską pakeisti. Praėjusieji metai užbaigti su kelių tūkstančių litų nuostoliu, tačiau bendras įstaigos balansas yra teigiamas. Tiesa, Ūkio banke buvo per 30 tūkst. Lt, tačiau tokią sumą įstaiga atgaus. Iki šių metų pabaigos Juknaičių ambulatorijai galioja penkerių metų terminas, kai, gavus ES paramą ir ja pasinaudojus, įstaigos negalima likviduoti, keisti veiklos pobūdžio, išnuomoti patalpų ir t. t.

Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja ir šeimos gydytoja dirbanti Virginija Vičienė neslėpė girdėjusi apie Savivaldybėje kuriamą planą. „Liūdina tai. Esame buvę kartu iki 2001 metų. Vėl neteksime savarankiškumo, negalėsime pasitardami kolektyve organizuoti savo darbo, esame daug tvarkęsi, remontavę, baigiame padengti įdėtus kaštus. Ypač blogas sprendimas“, – kalbėjo V. Vičienė, suabejojusi, ar šeimos gydytojai nesumanys pereiti dirbti į privačias įstaigas. Gydytoja teiravosi savo buvusių kurso draugų, ar kur nors taip jungiamos įstaigos. Išgirdusi, kad kitose savivaldybėse tokių sumanymų nėra. Pastovumo norinti gydytoja V. Vičienė svarstė, kad nelikus ilgai siekto ir nelengvai iškovoto savarankiškumo, gal labiau apsimokėtų eiti dirbti pas privatininkus – nei jie Savivaldybei atsiskaitinėja, nei kas kišasi į jų veiklą. Lyg tarp kitko V. Vičienė tarstelėjo: „Esu už privačią mediciną, tik be „berniukų...“.

„Kažkas čia ne taip...“

Šilutės PSPC vyr. gydytoja Jadvyga Ažukaitienė nustebo išgirdusi apie Savivaldybės planus. Vadovės neįtikino argumentas, esą būtų sutaupyta lėšų. Pirmiausia, tai esą Ligonių kasos skirtos lėšos, ne Savivaldybės. Jeigu taip būtų imtasi taupyti valstybės mastu, žinoma, pasijaustų. O dabar sumota taupyti tik keturiose Savivaldybės įstaigose, neliečiant nė vienos dirbančios privačiai: „Jų yra daug, net labai mažų, visos turi vadovus, kitų etatų...“.

Pasigedusi logikos, J. Ažukaitienė teigė, jog šiuo įstaigų jungimo planu Savivaldybė nieko neišloštų, ir pridūrė: „Čia turi būti kita mintis...“ Po to vadovė bandė skaičiuoti, kiek pavyktų sutaupyti atsisakius trijose įstaigose po pusę vadovo etato, taip pat finansininkų, tačiau reikės mokėti didesnius atlyginimus didelės naujos įstaigos vadovui, kitiems specialistams, taip pat mokėti išeitines kompensacijas atleistiems iš darbo. „Nežinau, bet kažkas čia ne taip... – sakė J. Ažukaitienė, pokalbį užbaigusi įtarimu, – čia paslėpta kas kita... Kažkas kažko nori...“.

J. Ažukaitienė, ko gero, nujaučia, kad naujai įstaigai vadovautų konkursą laimėjęs kitas asmuo...

Stasė Skutulienė,

litera.lt