Apie ŽIV situaciją – raštas Europos Sąjungos institucijoms ir 16-os šalių vadovams

Spalio mėnesį iš Lietuvos Europos Sąjungos institucijoms bus išsiųstas kreipimasis, kuris buvo parengtas šią vasarą Lietuvoje vykusiame Forume „ŽIV Europoje ir kaimyninėse šalyse“ (Klaipėda, liepos 25-27 d.). Kreipimąsi pasirašė 16 pilietinės visuomenės organizacijų iš Europos ir Centrinės Azijos regiono bei 4 tarptautinės organizacijos (ECUO, HIV Europe, Europos AIDS gydymo grupė, Eurazijos žalos mažinimo tinklas). Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į prastai sprendžiamą sveikatos problemą – ŽIV, tuberkuliozės, hepatito C suvaldymą bei kovą su intraveninių narkotikų vartojimu.

„Kai vyko ŽIV Forumas Klaipėdoje, tuomet kilo mintis, jog visos susirinkusios organizacijos galėtų kreiptis į Europos komisijos institucijas oficialiu raštu. Situacija Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione yra viena sudėtingiausių. Čia vis dar nepavyksta pažaboti ŽIV infekcijos. Kai kur prastai tvarkomasi su finansavimu infekuotų žmonių gydymui, kai kur atmetamas žalos mažinimo programų reikalingumas, o tai skatina infekcijos plitimą tarp narkotikų vartotojų. Todėl manome, jog reikalinga garsiai pasakyti, jog šiame regione, kuris dar kartais vadinamas postsovietine erdve, su ŽIV infekcijos plitimu tvarkomasi prastai“, – sako asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška.

Kreipimąsi planuojama išsiųsti Europos Sąjungos institucijoms bei Europos ir Centrinės Azijos regiono valstybių vadovams (16 šalių). Spalio mėnesį Lietuvoje rengtas raštas pasieks sprendimus priimančių žmones. Globalus kovos su ŽIV, tuberkulioze ir maliarija fondas (GF), susipažinęs su Lietuvos ŽIV žmonių inicijuotu kreipimosi raštu, jau peržiūri savo naują strategiją ir finansavimo modelį, atsižvelgiant į išvardytas pastabas ir siūlymus.

„Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai parodė, jog galime ir mokame priimti svarbius visai Europai sprendimus. Klaipėdoje vykęs ŽIV Forumas buvo vienas iš gausybės mūsų šalyje pirmininkavimo progai skirtų renginių. Būtent Lietuva šiuo laikotarpiu turi būti aktyvi, kai kalbama apie globalias regiono problemas. ŽIV infekcijos plitimas – didelis sveikatos ir socialinis iššūkis, į kurį negalima numoti ranka. Infekcija kasmet pareikalauja naujų žmonių gyvybių. Todėl manome, kad Lietuva, Latvija ir kitos ES pirmininkaujančios šalys turėtų palengvinti Rytų Partnerystės dialogą sveikatos klausimais, įskaitant ir tvarią kovą su ŽIV, tuberkulioze ir hepatitu C“, – to prašoma kreipimesi, kuris pasieks Europos Sąjungos institucijas.

Europos ir Centrinės Azijos regiono šalių vyriausybių prašoma sudaryti darbo grupes siekiant kontroliuoti kovos su ŽIV ir panašių ligų gydymo vykdymą ir finansavimą. Taip pat prašoma vystyti konkrečioms šalims skirtus ŽIV gydymo strateginius veiksmų planus ir paremti efektyvią kovą su ŽIV, vykdant dialogo politiką, formuojant techninius gabumus ir pilietinės visuomenės įsitraukimo paramą, ypatingai bendruomenines organizacijas šių planų įgyvendinimui.

Pasak ŽIV infekuotus ir jų artimuosius vienijančios organizacijos vadovo J. Andriuškos, visos Europos ir Centrinės Azijos šalys susiduria su ŽIV/AIDS iššūkiais ir privalo rasti sprendimus, atitinkančius šios epidemijos ypatybes. Vis dėlto daugelis postsovietinio regiono ŽIV pacientų organizacijų idealizuoja Europos Sąjungos valstybes, manydamos, kad Pabaltijo šalys puikiai sprendžia ŽIV infekcijos problemą. Trys valstybės, iš visų pusių apsuptos buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, prasčiausiai tvarkosi su ŽIV infekcija. Estijoje sergamumas ŽIV pats didžiausias Europoje, Latvijoje nuolat kyla aršių diskusijų tarp pacientų ir valdžios dėl vaistų kompensavimo.

„Per kelis metus, kol mūsų šalyje buvo nepakankamai vykdoma ŽIV prevencija ir visuomenė nebuvo raginama būti aktyvia – domėtis šia infekcija, tirtis dėl ŽIV – kardinaliai pasikeitė sergamumo statistika. Prieš kelis metus prieš visą Europą didžiavomės tik dviem infekuotais ŽIV vaikais, dabar kasmet virš dešimties moterų savo diagnozę sužino nėštumo metu. Šiuo metu yra kelios dešimtys ŽIV infekuotų moterų, kurioms reikia ne tik priimti savo diagnozę, bet ir auginti naujagimį. Užpernai ir pernai buvo stebimas didelis naujų ŽIV atvejų augimas. Nesukurtos sąlygos visuomenei sužinoti savo diagnozę. Nėra tinkamų paslaugų ŽIV infekuotiems, kad jie suvoktų gydymosi svarbą, kad nemestų pradėtų gerti vaistų. Tokios situacijos sukuria naujas kritines situacijas visuomenėje, kai didėja tikimybė perduoti infekciją, kai visai nekreipiamas dėmesys į žmonių gyvenimo kokybę, į jų teises“, – sako Jurgis Andriuška.

Asociacija „Pozityvus gyvenimas“ – ŽIV infekuotuosius / sergančiuosius AIDS asmenis ir jų artimuosius vienijanti organizacija, įkurta prieš 10 metų. Asociacija aktyviai veikia ŽIV prevencijos, švietimo srityje. Per dešimtmetį įgyvendintas ne vienas projektas, Vilniuje ir Klaipėdoje sukurtos savipagalbos grupės. „Pozityvus gyvenimas“ daug veikia ŽIV politikos Europoje ir Centrinėse Azijoje formavimosi srityje. Asociacija bendradarbiauja su stambiausiomis tarptautinėmis organizacijomis, yra ECUO, HIV Europe, AIDS Action Europe tarptautinių organizacijų ir susivienijimų narys.