„Įsivaizduokite, jei galėtumėte įkalbėti tuos, kurie neserga, vartoti vaistus. Tuomet pasiektumėte visai naują rinkos dydį. Tai nauja populiariausiojo vaisto savybė. Tam, kad vaistas taptų populiariausiu, reikia, kad jį pirktų tie, kurie serga, ir tie, kuriems liga tėra įkalbėta“, - tokią tiesą savo knygoje „Šalutinis poveikis: mirtis“ pateikė dr. John Virapen, 35–erius metus dirbęs farmacijos kompanijose. Jis atvirai išdėstė, kaip kuriamos rinkodaros strategijos naujiems vaistams, kaip jie reklamuojami ir kaip nuo vartotojų nuslepiamas tikrasis šalutinis poveikis, lemiantis dar sunkesnę ligą ar net mirtį. Tad prieš atveriant piniginę vertėtų dar kartą pamąstyti ir pasitarti su vienu ar keliais gydytojais: ar tikrai reikia šių vaistų? Gal užtektų maisto papildų?
Apie grėsmes nutyli
Pastaraisiais metais mūsų šalyje vaistų ir maisto papildų reklamos tik daugėjo. Vyresnieji dar atsimena laikus, kai žinojo keliolika vaistų pavadinimų, kurių dažniausiai prireikdavo ir kurių visada turėjo namų vaistinėlėje. Dabar pavadinimų gausa verčia dairytis vedlio, kuris padėtų nesutrikti ir išsirinkti tikrai būtinus medikamentus. Šiuo vedliu neretai tampa reklama. Tačiau vaistų gamintojų ir platintojų siekiai ne visada būna kilnūs. Kartais pacientai pakimba ant klaidinančios reklamos jauko.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė informavo, jog dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – reklamoje nenurodoma informacija, kurią nurodyti įpareigoja teisės aktai. Pavyzdžiui, nurodoma, kam skirtas vaistas, kada jį vartoti, tačiau nenurodoma, kada vaisto vartoti negalima. Arba pateikta informacija yra neobjektyvi, netiksli ar neatitinkanti vaisto charakteristikos, nurodytos pakuotėje.
„Reklamos davėjai kartais gudrauja, tarkime, reklamuoja ne patį vaistą, o pateikia informaciją apie ligą. Pasitaiko paslėptos reklamos apraiškų, pavyzdžiui, reklama pateikiama kaip gydytojo nuomonė. Taip pat pažymėtina, kad takoskyra tarp farmacinės informacijos apie vaistą ir reklamos ne visada yra aiški, t. y. vaistų reklama visada yra informacija, tačiau ne kiekviena informacija apie vaistą laikytina reklama“, - akcentavo pašnekovė.
Visa informacija apie nustatytus vaistų reklamos pažeidimus skelbiama viešai. Su ja galima susipažinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.
Kaimynas – ne gydytojas
2001 metų lapkričio 6 dienos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva nustato, kad reklamuojami gali būti tik registruoti vaistiniai preparatai, o receptinius vaistus apskritai draudžiama reklamuoti. „Vaistai dėl poveikio žmogaus sveikatai vertinami kaip ypatinga prekė, todėl vaistų reklamai taikomi apribojimai. Lietuvoje nustatyti reikalavimai vaistų reklamai yra panašūs kaip ir visoje Europos Sąjungoje. Taigi visiškai uždrausti vaistinių preparatų reklamą neturime teisinio pagrindo. Gyventojams prieinamose informavimo priemonėse leidžiama tik neklaidinanti, objektyvi registruotų nereceptinių vaistų reklama“, - aiškino V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė.
Pareigūnė patarė gyventojams būti atidesniems perkant vaistus ir dėl vaistų vartojimo kreiptis į gydytoją, o ne į kaimyną.
„Taip pat nereikėtų pamiršti, kad vaistas turi ne tik gydomąjį, bet ir vadinamąjį nepageidaujamą poveikį, todėl vaistus reikėtų vartoti racionaliai. Dažnas vartotojas, deja, neskiria vaistų nuo maisto papildų, kurie nėra skirti ligoms gydyti. Taigi patarčiau atkreipti dėmesį į tai, kuris produktas reklamuojamas - maisto papildas ar vaistas“, - kalbėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistė.
Pažeidimų daugėja
Maisto papildų reklamos pažeidimus nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Dažniausiai reklamuojant maisto papildus pažeidžiamas Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris draudžia reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes.
2009 metais surašyta 16 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų. 11 iš jų buvo surašyta dėl maisto papildų. 2010 metais surašyta 17 protokolų, 6 iš jų dėl maisto papildų. Neteisinga informacija buvo skleidžiama internetinėje erdvėje, per televiziją, radiją, reklaminiuose bukletuose, spaudoje.
Per šių metų pirmąjį pusmetį jau surašyta 18 Reklamos įstatymo pažeidimų, iš kurių 7 dėl maisto papildų.
„Įmonės pristato savo platinamą maisto papildą kaip vaistą. Dažniausiai naudojami tokie teiginiai: tinka vartoti esant širdies ritmo sutrikimams, prasidėjus šlapimo takų infekcijoms, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis; lėtina senėjimo procesus; padeda vėžinių susirgimų ir širdies ligų prevencijai; padeda numesti ar išlaikyti esamą svorį; greitina riebalų deginimą; maisto papildas gerklės skausmui“, - vardijo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas Violeta Šapokaitė.
Maisto papildai negydo
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, nustatę Reklamos įstatymo pažeidimus, surašo protokolą, kuris kartu su visa medžiaga, susijusia su byla, perduodamas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri toliau nagrinėja ir sprendžia, ar skirti nuobaudą.
Bylos nagrinėjimo posėdžio metu sudaryta komisija už Reklamos įstatymo pažeidimą įmonėms taiko administracinę nuobaudą nuo 1 iki 30 tūkst. litų.
„Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, tarnyba gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą“, - teigė tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas.
2010 metais už Reklamos įstatymo pažeidimus priimta 15 nutarimų bylose. Iš jų 8 už maisto papildų reklamą. 2011 metais priimti 9 nutarimai, 4 iš jų už maisto papildų reklamą.
Lietuvos higienos normoje maisto papildas apibrėžiamas kaip maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną. Jis vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.
„Teisės aktai draudžia ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus nurodyti ar užsiminti apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. Vertėtų prisiminti, kad maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti kasdienę mitybą – tai nėra vaistas ir jis negydo“, - pabrėžė V.Šapokaitė.
Specialistai pripažįsta, kad lietuviai suvartoja tikrai daug vaistų ir maisto papildų.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES valstybių, daugiausia suvartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų.
Estijoje, Latvijoje vyrauja panašios vaistų suvartojimo tendencijos kaip ir Lietuvoje.
Tačiau Slovėnijoje, Švedijoje, Danijoje beveik visų vaistų suvartojama kur kas daugiau nei pas mus.
Tikslių duomenų, kiek mūsų šalyje suvartojama maisto papildų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi, tačiau pastebima, jog kasmet jų į mūsų šalį importuojama vis daugiau.
Per pirmąjį 2010 metų pusmetį importuota 73,47 tonos (38 siuntos), šiemet jau įvežta 85,71 tona (68 siuntos). Daugiausia, anot V.Šapokaitės, įvežama iš JAV, Kanados, Kinijos, Rusijos, Baltarusijos.
Eglė Petkutė