Anemija - potencialus demencijos rizikos faktorius

Amerikiečių tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių anemija yra susijusi su padidėjusia demencijos vystymosi rizika, kuri gali siekti 60 proc.

Reklama

Anemija atspindi organizmo nusilpimą

Demencija gali vystytis dėl daugelio priežasčių, kurias nustatyti sunku. Kalifornijos mokslininkai teigia, kad anemija vyresnio amžiaus žmonėms gali būti ženklas, jog demencijos rizika yra didesnė.

Anemija – būklė, kai organizmui nepakanka sveikų raudonųjų kraujo ląstelių. Pagal PSO kriterijus, anemija diagnozuojama tada, kai hemoglobino koncentracija kraujuje vyrams yra 13 g dL, o moterims 12 g dL.

Vyresnio amžiaus žmonėms anemija yra dažnas reiškinys: 65 metų ir daugiau populiacijoje ji sudaro 23 proc. Ji neretai atspindi bendrą organizmo nusilpimą, nes šio amžiaus žmonės serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartoja daug medikamentų, mažiau save prižiūri ar yra nevalgūs.

Esant anemijai, demencijos rizika 41 proc. didesnė

2552 žmonės, kurių amžius - 70-79 metai, buvo tiriami dėl galimos anemijos, vertinama jų atmintis ir mąstymas 11 metų laikotarpiu.

393 iš jų buvo diagnozuota anemija, o 445, arba 18 proc., dalyvių tyrimo pabaigoje buvo konstatuota demencija. Tiems, kurie turėjo anemiją, demencijos vystymosi rizika buvo beveik 41 proc. aukštesnė nei tiems, kurie anemijos neturėjo. Skaičiai nesikeitė įvertinus lytį, rasę, amžių, išsilavinimą.

Kodėl esant anemijai, vystosi demencija, paaiškinti sudėtinga. Raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų hemoglobinas yra pagrindinis deguonies kraujuje pernešėjas. Anemijos metu sumažėjus jo kiekiui, organizme atsiranda deguonies deficitas, kuris ilgainiui paveikia galvos smegenis. Sumažėjus deguonies kiekiui pažeidžiami neuronai, pablogėja atmintis, mąstymas ir kitos kognityvinės funkcijos.

Tai nereiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės, kuriems nustatyta anemija, privalo skubiai vartoti didelius kiekius geležies preparatų. Duomenų apie tai, kad koregavus anemiją sumažėtų demencijos rizika, nepakanka. Tačiau kontroliuoti savo hemoglobino kiekį kraujuje ir jį koreguoti prižiūrint medikams būtina, teigia mokslininkai.

Ne visada anemiją išduoda silpnumas

Šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė, jog  pagyvenusiems žmonėms iš tiesų gana dažnai nustatoma anemija.

„Kiek ji turi ryšio su demencija, negaliu patvirtinti. Bet tas nustatytas faktas įdomus ir stengsiuosi pastebėti savo praktikoje“, - šypsojosi gydytoja. Tačiau, jos nuomone, tą ryšį reikėtų vertinti atsargiai, nes mažai žmonių, kurie turėtų demenciją ir neturėtų kitų ligų.

Ji atkreipė dėmesį, jog jei pacientas skundžiasi kokiais negalavimais, yra atliekamas kraujo tyrimas ir nustatomas hemoglobino kiekis bei kiti kraujo parametrai. Gydytojos žodžiais, anemiją parodo hemoglobino kiekis, bet ne jis lemia diagnozę bei nurodo anemijos rūšį. Įtarti esant anemiją leidžia

lėtinis nuovargis, silpnumas, jėgų neturėjimas. Tačiau ne visada – būna, kad žmogus jaučiasi neblogai, o randama anemija. Tai gali būti vienas iš žarnyno auglių ar kitų žarnyno problemų požymių.

„Anemijų yra daug įvairių rūšių. Dažnai ji būna sergant lėtinėmis ligomis, net ir vadinama lėtinių ligų anemija. Tai simptomas, kuris gydomas, kai pavojingas sveikatai. Gydymas priklauso nuo anemijos rūšies (ar tai geležies stokos, ar vitamino B12 stokos, ar kt. rūšies anemija)“, - pasakojo R. Radzevičienė-Jurgutė.

Šaltinis

Neurology. Published online July 31, 2013. 2013;81:528-533.