Alkoholio poveikis vaisiui: plaštake per visą gyvenimą

Maža galva, sutrumpėję akių plyšiai, papildoma odos raukšlė vidiniame akies kampe, trumpa riesta nosis, įdubusi nosies nugarėlė, plonos siauros lūpos, ypač viršutinė – šiuos ir kitus naujagimių, kurių mamos nėštumo metu gėrė alkoholio, bruožus pastebi medikai. Tačiau tai dar ne viskas. Kai kurių pakitimų plika akimi nepastebėsi.

Reklama

Pasaulinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena minima kasmet nuo 1999 metų konkrečiu laiku: rugsėjo mėnesio 9 dieną, 9 valandą 9 minutės. Taip dar kartą primenama, jog moteris visus devynis nėštumo mėnesius turi nevartoti jokių alkoholinių gėrimų. Medikai ir specialistai sako, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena iš dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų, lydėsiančių visą gyvenimą, priežastis.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė šia proga surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai tyrimais atskleidė, jog Lietuvos kūdikių namuose net 40 proc. vaikų kenčia nuo vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) sutrikimų.

„Skaičiuojama, kad šalyse, kuriose reprodukciniu laikotarpiu moterys linkusios vartoti alkoholį, tokius sutrikimus turi 2–5 proc. vaikų. Lietuvoje apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų alkoholį vartoja žalingai. Galima daryti prielaidą, kad vien praėjusiais metais Lietuvoje gimė nuo 617 iki 1542 kūdikių, turinčių VAS“, – sakė ministrė.

Būtina šviesti, ypač jaunas

Pasak R. Šalaševičiūtės, apie alkoholio daromą žalą būtina šviesti moteris, ypač jaunas.

„Net ir nedidelis alkoholio kiekis (tarkim, 42 g degtinės ar 140 g vyno, ar 340 g alaus) nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės gali paveikti vaisių. Man atrodo, kad moterys, jaunos mamos nežino, jog pakanka vienkartinio alkoholio pavartojimo ir gali turėti vaiką, kuriam bus reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Ši liga yra nepagydoma, todėl reikėtų daugiau dirbti su nėščiosiomis, tam turi skirti didesnį dėmesį ir socialiniai darbuotojai, bendruomenės“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.

Aprašytas neseniai

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekanas gydytojas genetikas prof. habil. dr. Algirdas Utkus pasakojo, kad vaisiaus alkoholinis sindromas mokslinėje literatūroje aprašytas neseniai – 1973 m. Du amerikiečiai mokslininkai, gydytojai L. Džonsas ir D. V. Smitas nustatė VAS diagnozę ir ją aprašė. O 1987 m. JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis.

Pasak profesoriaus, „nors aprašyta neseniai, žmonijos istorijoje žinoma, kad alkoholis vartojamas 2500 metų. Jau Antikos laikais buvo duomenų, kad vaikai gimdavo, turėdami VAS“.

Pavojingiausios 3–10 savaitės

Prof. A.Utkus teigė, kad šis sindromas ypatingas tuo, jog jis nulemtas žalingo veiksnio – alkoholio ir jo metabolitų – poveikio. Vienintelis apsisaugojimas – visiškai nevartoti alkoholio nėštumo metu.

„Pavojingiausias laikotarpis – nuo trečios iki dešimtos savaitės, skaičiuojant nuo pastojimo datos. Tai yra tas laikotarpis, kai vystosi visi organai ir sistemos. Ir tuo metu veikiantis alkoholis bei jo metabolitai gali sutrikdyti normalią vaikų organų sistemų raidą. Jautriausiai į šį poveikį reaguoja smegenys. Nulis alkoholio – nulis vaisiaus pažeidimo rizikos“, – įsitikinęs prof. A. Utkus.

Jis pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, jog svarbiausios yra 3–10 savaitės, o vėliau alkoholis nekenkia: „Tai klaidinga nuostata. Net ir mažos alkoholio dozės turi kenksmingą poveikį per visą nėštumą“.

Išoriniai ir vidiniai pakitimai

Genetikas prof. A. Utkus pasakojo, kad tik gimus kūdikiui medikai gali pastebėti VAS būdingus simptomus: mažą galvą, sutrumpėjusius akių plyšius, papildomą odos raukšlę vidiniame akies kampe, trumpą riestą nosį, įdubusią nosies nugarėlę, plonas siauras lūpas, ypač viršutinę, neišsivysčiusį apatinį žandikaulį, išlygintą nosies ir lūpos raukšlę.

„Be abejo, būdingi ir dauginiai defektai vidaus organuose. Be minėtos centrinės nervų sistemos pakitimų, t. y. smegenų pažeidimo, tokiems vaikams būna įgimtos širdies ydos, gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių organų ir griaučių sistemų pažeidimai“, – sakė A.Utkus.

Pasak gydytojo, „šie pažeidimai iki gimimo lieka visam gyvenimui. Be abejo, kai kuriuos struktūrinius, anatominius defektus (širdies ydą, gomurio nesuaugimą ir kt.) galima koreguoti chirurginėmis operacijomis. Tačiau protinės raidos sutrikimų nepakeisime. Galima vaiką ugdyti, jam padėti, bet intelekto deficitas išliks. Šis sindromas palieka žymę visam gyvenimui“, – teigė profesorius.

Nuo žiedo prie žiedo

„Be abejo, protinė negalia gali būti įvairaus laipsnio. Jei lengvesnė – aišku, problemų mažiau. Bet tokiam vaikui sunkiau mokytis, išryškėja elgesio ypatumų: hiperaktyvumas, koncentracijos stoka“, – sakė genetikas.

Jo teigimu, tokiems vaikams būdingas vadinamasis plaštakės elgesys: jie negali susikaupti, susikoncentruoti, lyg drugeliai puldinėja nuo žiedo prie žiedo.

„Bendraudamas su tokiu vaiku kabinete pastebiu, kad jis apžiūri viską, atidarinėja stalčius ir t. t., tačiau negali susikaupti ties vienu dalyku. Tai yra alkoholio poveikis. Juk ne veltui tarptautiniame VAS dienos logotipe yra plaštakė: skleisti žinias apie alkoholio žalą nėštumo metu ir vaikams būdingą sindromą“, – pasakojo VU profesorius.

Nėščiosios neigia

Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. Kornelija Mačiulienė atskleidė, jog apie 90 proc. Lietuvos moterų vartoja alkoholį. 25–60 proc. besilaukiančiųjų neigia vartojusios alkoholį. Tačiau, pasak gydytojos, realybė kiek kitokia.

„Liberalėja pažiūros, daugėja ilgųjų ir šventinių savaitgalių, tad tenka iš šalies išgirsti, kad nėščiosios „šiek tiek vartojo“. Tačiau gydytojams jos neprisipažįsta arba teigia pavartojusios atsitiktinai, vienintelį kartą. Lengvai išgėrusių gimdyvių ne taip jau retai pasitaiko. Nereikia ieškoti pavienių atvejų, pasitaiko per savaitę ir keturios, ir penkios. Vis dėlto 0,2 proc. nėščiųjų piktnaudžiauja alkoholiu gana ilgą laiką“, – liūdnus faktus dėstė K. Mačiulienė.

Kategoriškai – NE

Pasak Vilniaus gimdymo namų vadovės, medikai kategoriški dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu.

„Jei nėščioji mums atrodo šiek tiek linksma, gimdoje vaisius jau yra girtas. Jo enziminė sistema ir kepenys tokios jautrios alkoholiui, kad neįvyksta jokia detoksikacija. Alkoholis, kaip teigiama moksliniuose straipsniuose, tiesiog srove įteka į vaisių, nesutikdamas jokio placentos barjero“, – teigė K. Mačiulienė.

Gydytojos teigimu, kita ne mažiau svarbi problema yra ta, kad girtauja vaisingos poros, ypač kai jos planuoja nėštumą.

„Pirmiausia spermijai yra pakenkti alkoholio, jie neatlieka pagrindinės savo funkcijos – apvaisinimo. Be to, apgirtusi moteris neatsako už savo veiksmus apvaisinimo metu. Kai tokia pradžia, paskui yra ir pasekmės“, – įsitikinusi K. Mačiulienė.

Ne vien medikų problema

Gydytojos neonatologės prof. dr. Nijolės Drazdienės teigimu, nėra tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra vaikų, kuriems diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas.

„Gimimų medicininių duomenų bazėje nuo 1995 metų ši diagnozė įrašyta tik keliems, o gal reikėtų sakyti – net keliems vaikams. Net ir vienas toks vaikas yra per daug, – sakė N. Drazdienė. – Kodėl tie skaičiai nėra tokie, kokie yra iš tikrųjų? Viena iš priežasčių yra ta, kad ne visada pirmosiomis gyvenimo dienomis medikai gali pasakyti, jog tam vaikui yra VAS. Panašių išorinės raidos pakitimų gali būti ir kitų sutrikimų atvejais. Todėl norint nustatyti VAS diagnozę, vienas iš kriterijų yra būtent alkoholio vartojimas. Moterys neprisipažįsta vartojusios ir medikai ne visada žino tikrąją padėtį“.

Pasak N.Drazdienės, „ši problema yra didžiulė. Ir ji yra ne vien medikų ar visuomenės bėda – apskritai reikia keisti požiūrį į alkoholio vartojimą, ypač kalbėtis su paauglėmis. Turėtume kalbėti ir apie tai, kad tai nutinka ne tik socialinės rizikos šeimose.

Daug vaikų su plaštakės sindromu gyvena inteligentiškose, vadinamosiose normaliose šeimose“.

Ledkalnio viršūnė

„Nustatytas VAS ir patologijos, sakyčiau, yra ledkalnio viršūnė. Viskas prasideda vėliau. Vaikams pradėjus eiti į mokyklą atsiranda mokymosi sunkumų. Galiausiai nustatyta, kad nėštumo metu alkoholį vartojusių moterų vaikai turi didesnį potraukį alkoholiui, jie anksčiau pradeda jį vartoti ar tampa priklausomi nuo jo vėlesniame amžiuje. O kiek nuo mažumės keliauja į sutrikusios raidos kūdikių namus? Suprantama, kad ir koks geras gyvenimas ten būtų, jis nėra toks, koks šeimoje. Jų tolesnis gyvenimas yra labai sunkus“, – sakė N. Drazdienė.

Ant svaigiųjų gėrimų – perspėjimai

LR Seimo narė, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva pasakojo, kad jau paruoštos LR alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias, visi alkoholiniai gėrimai turėtų būti paženklinti specialiaisiais ženklais, perspėjančiais pirkėjus ir vartotojus apie alkoholio žalą nėštumo metu.