2011-ieji. Sveikatos apsaugos sistemai reikalinga veido persodinimo operacija

Ankstesnėje apžvalgoje „2011-ieji. Pirmasis bandymas gydyti sistemą baigėsi prezidentės pralaimėjimu 1:0” analizavome, kokiu būdu ir kaip buvo “apžaista” prezidentė. Žvelgiant iš sportinės pusės ir gerbiant varžovą, reiktų ištiesti ranką ir pasveikinti prezidentės varžovus su puikia taktine pergale. Ji laimėta pagal visus kanonus: į svarius varžovų argumentus nebuvo reaguojama arba reaguojama labai santūriai, viešojoje erdvėje nebuvo jokių didesnių išsišokimų, buvo leista prezidentei neva perimti iniciatyvą, o kai atėjo laikas, lemiama ataka buvo suorganizuota taip, kad prezidentės komanda ir visi stebėtojai jau seniai buvo praradę amą. Nuščiuvusių sirgalių, medikų bendruomenės ir visuomenės akivaizdoje priešnuodžių vyriausiųjų gydytojų inspiruotiems parlamentarų veiksmams prezidentės komanda suieškoti nebegalėjo.

Reklama

Varžovus reikia užklupti netikėtai

Vyriausiųjų gydytojų stovykla mano, kad jie laimėjo rungtynes. Tačiau sistemoje besikaupiančios neišspręstos ir  nesprendžiamos problemos (slaugytojų statusas, jaunųjų gydytojų rengimas, gydytojų darbo krūviai ir atlyginimai, specialistų trūkumas regionuose, taip niekada iš mirties taško nepajudintas papildomas sveikatos draudimas) liudija ką kita: vyriausiųjų gydytojų klanas laimėjo pirmąjį kėlinį. Laukia antrasis kėlinys, kuris bus lemtingas. Jei antrajam kėliniui nebus tinkamai pasirengta, rungtynių rezultatas be jokių abejonių bus toks, kaip ir po pirmojo.

Rungtynių pertraukos metu reikia gerai pagalvoti, kaip būtų galima įveikti varžovą. Po pirmo kėlinio tapo aišku, kad koridoriniuose žaidimuose šių įgudusių vilkų „apžaisti“ neįmanoma. Šioje srityje dar nuo vizitų į Maskvos ligonines ir partkomus laikų jie yra nepralenkiami varžovai. Vien tik poėmiais ir netikėtais STT vizitais vargu ar juos paimsi. Daugumoje miestų ir miestelių STT yra suaugę ir su ligoninių administracijomis. Jau yra ligoninių, kuriose net patys vyriausieji gydytojai ne pagal jų giesmę giedančių darbuotojų atžvilgiu susitaria dėl STT vizitų, patys išvyksta į atostogas, o grįžę vėliau artistiškai stebisi “netikėtu” jų ligoninėje įvykusiu STT poėmiu. Jie atrodo nekalti avinėliai, nes dokumentai ir reikaliukai iš anksto sutvarkyti taip, kad visi įtarimai krenta tik ant įkliuvusių asmenų.

Norint laimėti rungtynes, varžovus reikia užklupti netikėtai ir iki tol dar netaikyta taktika. Šios taktikos dvi pagrindinės sudedamosios dalys turėtų būti  naujas korupcijos suvokimas ir naujų struktūrų, užkertančių kelią šiuolaikinei korupcijai, sukūrimas.

Metodai – vis subtilesni

Korupciniai metodai, kaip ir visų vagysčių metodai, sparčiai tobulėja. Ir jei valstybė laiku ir operatyviai nereaguoja į tai, tai matome tokią situaciją, kokia dabar yra Lietuvoje: korupcijos suvokimo indeksas nesikeičia, o kadangi korupcija pagal visus gamtos ir visuomenės dėsnius (niekas nestovi vienoje vietoje)  gali tik arba didėti, arba mažėti, tai galime drąsiai teigti, kad ji didėja.

Todėl visų pirma reikia naujo korupcijos apibrėžimo, jos suvokimo. Ir tik tada galvoti, kokias priemones taikyti, kad tą korupciją galima būtų pažaboti.

Žiniasklaida iki šiol dažnai vartoja terminą klanas.  Jei tai reikštų grupę, kuri susirinko ir nutarė apiplėšti Lietuvos mediciną, užvaldyti jos resursus ir t. t., tai tokio klano nėra. Tačiau tokių klanų jau seniai nėra pasaulyje.

Bandymų daryti įtaką metodai sparčiai progresuoja ir tampa vis  subtilesni. Šiuo požiūriu Lietuvos medicina yra tiesiog persunkta tokių metodų ir bandymų. Gal net būtų galima pasakyti kitaip – vargu ar yra bent vienas ar keli strateginiai sprendimai, kurie būtų priimti skaidriai ir atsiribojant nuo asmeninių, grupinių ligoninės ar kitų interesų.

Nuo pat nepriklausomybės pradžios valstybinė sveikatos apsauga  buvo ir, galima sakyti, iki šiol išliko našlaitės vaidmenyje. Pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo pasiektas susitarimas, kad sveikatos apsaugai bus skiriama apie 5 proc. BVP, tačiau šio rodiklio niekad nebuvo pasiekta. Šiuo metu šis rodiklis apie 4 proc. Krizių laikais, kai vyriausybei pritrūkdavo pinigų, visų pirma kentėdavo sveikatos apsauga. Buvo laikotarpis, po Rusijos sukeltos krizės, kai finansavimas sveikatos apsaugai buvo tiesiog nurėžtas 30 proc.

Pro užpakalines duris

Matydami, kad vyriausybės įtikinti įprastiniais metodais nėra lengva, medikai pradėjo ieškoti įėjimo į įtakos zoną pro “užpakalines duris”. Vienas iš tokių metodų – savo ligoninės emisarų siuntimas į ministeriją dirbti įtakingo darbo. Besisukaliodami ministerijos koridoriuose, šie medikai suieškodavo metodų ir būdų, kaip prasukti reikalingas ir naudingas jų ligoninėms programas ir įsigyti reikalingos aparatūros. Tai buvo pirmas medikų žingsnis, kuris tam tikroms ligoninėms ir tam tikroms grupėms davė tam tikrą naudą. Tačiau šis metodas davė tik ribotą efektą.

Gausėjant Europos Sąjungos siunčiamam pinigų srautui, įtakingas pozicijas užimantys gydytojai ir vyriausieji gydytojai  greitai susigaudė ir suvokė, kad jie užima išskirtines pozicijas. Kadangi dauguma konkursų organizuojami ligoninėse, jų nebylus vaidmuo ir svoris staiga išaugo. Nes nuo jų įtakos ir nuo jų žodžio ėmė priklausyti labai daug: visų pirma aparatūros firmų ir statybų firmų finansai ir pelnai. Todėl dauguma įtakingų medikų persiorientavo į kitokį veikimo būdą. Jie suvokė, kad ministerijos pareigūnai, jie patys ir verslininkai gali tapti bendradarbiais. Vieni užtikrina ES fondų srautą į jų ligoninę, kiti užtikrina, kad konkursus laimi tam tikros firmos, o firmos randa būdų ir metodų, kad tie pinigai grįžtų “geradariams”.

„Darau gera ir vagiu“

Medikų bendruomenėje gimė visai naujas terminas – ne “klanas”, o “klasteris” – nuo žodžio “cluster” – tai yra junginys, grupė.  Šią grupę jungia vienas tikslas – kontroliuoti, kad pinigai plauktų tam tikromis kryptimis. Šių klasterių veiklą atsekti nėra lengva, nes jų veikla visuomenei pateikiama kaip įvairios sveikatinimo, sveikatos apsaugos rodiklių gerinimo ir kt. programos. Veikiama klasikinio “blefo” principu. Tai, ką jie sako, yra tiesa, o tai, ko jie nepasako, irgi yra tiesa - o nepasako jie labai daug. Vienas iš garsiausių Lietuvos lyderių atviravo, kad jam labai patinka vienas iš žymiausių Lietuvos politikų, kuris veikia pagal principą “Darau gera ir kartu vagiu” – tai yra tapę šiuolaikinės Lietuvos medicinos principu.

Klasikinis atvejis – jau beveik treji metai besitęsianti kova dėl Kauno klinikų vadovo kėdės. Kodėl vyksta tokia negailestinga kova? Žinant klasterio mechanizmą, į šį klausimą atsakyti nesunku – vyksta kova dėl klasterio iešmininko kėdės.

Visi jų veiksmai yra trumparegiški, nes šiuolaikinė besitęsianti krizė parodė, kad jei yra veikiama vadovaujantis siaurais grupiniais interesais, lazda greitai smogia kitu galu. Lietuvos medicinos atveju, tai ir toliau labai auga skirtumas tarp Vilniaus, Kauno ir kitų regionų, dėl kurio kenčia žmonės, gyvenantys kituose regionuose, nėra rūpinamasi tomis sritimis, kurios yra “nerentabilios”.

Klasikinis atvejis yra nesirūpinimas vaikais po sudėtingų širdies operacijų. Lietuva turi ir puikius šios srities specialistus, ir aparatūrą, tačiau po operacijų šie vaikai grįžta namo  ir visą reabilitaciją  bei tolesnę priežiūrą atlieka šeimos nariai. Jie jau daug metų kelia šį klausimą, bet  ministerija to

niekaip neišsprendžia. O štai suaugusieji po širdies operacijų gauna puikią reabilitaciją. Reabilitacijai skiriama apie pusantro šimto milijonų litų metams. Anot Vaiko širdies asociacijos vadovės Daivos Jonauskienės, 2010 metais po širdies operacijų reabilitacijoje pabuvojo tik 2 mažieji pacientai, o reabilitacijos paslaugomis po širdies operacijų naudojosi keli tūkstančiai suaugusiųjų.  

Pinigų srautai neatitinka visuomenės interesų

Kita “silpnoji grupė” – slaugytojos. Jomis, jų gyvenimu ir jų karjeros vystymu apskritai nėra rūpinamasi, slaugos procesų progresas yra labai menkas. Ne tik menkas progresas, bet viešoje erdvėje apie slaugytojas net nėra diskutuojama. Nejaugi jos neturi savų problemų, rūpesčių ir savo, kaip visuomeninės grupės, gyvenimo?

Dar įdomesnė tema yra asbesto sukeltos ligos asbestozės ir itin klastingos plaučių vėžio – mezoteliomos atvejai. Pasirodo, Lietuvoje šios profesinės ligos nėra! Sunku net patikėti, bet Lietuvoje nėra nustatyta nė vieno profesinio asbetozės ar mezoteliomos atvejo, o Europoje ir pasaulyje nustatyta milijonai. Manoma, kad dėl asbesto JAV yra mirę daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, mažiausiai 14 tūkst. dėl itin sunkiai gydomos ir greitai progresuojančios plaučių vėžio formos. Per artimiausius du dešimtmečius dėl asbesto sukeltų ligų Australijoje mirs apie 45 tūkst. žmonių. Lietuvoje buvo kelios asbesto gamyklos, asbestas plačiai buvo naudojamas laivų pramonėje. Taigi Lietuvoje taip pat turėtų būti tūkstančiai atvejų. Jei darytume prielaidą, kad mūsų šalyje asbestoze serga maždaug tokia pat dalis gyventojų, kaip ir Australijoje, tai Lietuvoje dėl asbestozės per artimiausius kelis dešimtmečius turėtų mirti apie 3- 4 tūkst. žmonių.

Šie atvejai tik iliustruoja, kad klasterių egzistavimas ir per juos pasireiškianti įtakingų grupių veikla pinigų srautų tekėjimą užtikrina tokia linkme, kuri ne visai atitinka tuometinius visuomenės interesus.

Visuomenė stebi

Nors klasterių dalyviams atrodo, kad niekas apie jų veiksmus nieko nežino, tačiau tai yra puikiai matoma ir jaučiama visų tų, kurie tame nedalyvauja. Panašiai, kaip akcijų biržos labai jautriai reaguoja į net ir mažus vyriausybių žingsnius, taip ir medikų bendruomenė skaudžiai reaguoja į visus šiuos procesus. 2004 metais, Lietuvai tapus ES nare, daug gydytojų, kurie nepritarė tokiai įvykių eigai, tiesiog susikrovė lagaminus ir išvažiavo.

Tie, kurie liko ir kurie nedalyvauja šiuose klasteriniuose žaidimuose, tiesiog apsimeta, kad nieko nemato, jie yra abejingi procesams, kurie vyksta medicinos bendruomenėje, ir juose nedalyvauja. Jie toliau vysto savo individualų verslą, kurio didelę dalį sudaro papildomi nelegalūs mokėjimai. Tokiu būdu bendruomenė praranda aktyvius visuomenės narius, kurie galėtų daug įnešti į visuomenės vystymą – jie tampa negyvomis sielomis. O studentai ir jaunieji gydytojai, matydami savo vyresniųjų vadovų dviveidiškumą, patyliukais kraunasi lagaminus ir negalvoja apie gyvenimą Lietuvoje.

Vyrauja dipolis

Jungtinių Tautų organizacijos dokumentuose taip pat aprašoma kita korupcijos forma – tai didžiųjų ligoninių vyravimas mažųjų ligoninių atžvilgiu. Lietuvoje yra didelis skirtumas tarp regionų ir Vilniaus bei Kauno. 2002 metais švedų ekspertų išvadose ir analizėje buvo teigiama, kad viena iš pagrindinių Lietuvos sveikatos reformos sąlygų yra Vilniaus-Kauno dipolio panaikinimas. Beveik visi pokyčiai iki šiol Lietuvoje buvo įgyvendinami Vilniaus ir Kauno korifėjams susitarius ir primetus visai kitai Lietuvos  sveikatos apsaugos bendruomenei. 

Švedai teigė, kad Klaipėdos universiteto ligoninės įkūrimas būtų labai svarbus žingsnis šiam dipoliui sugriauti, tačiau nepaisant ir sveikatos apsaugos viceministro M. Marcinkevičiaus pažado bei ministro R. Šukio pastangų, jokio progreso šioje srityje nepasiekta. Nepasiekta, nes tam priešinasi Vilnius ir Kaunas. Jų argumentai yra labai įdomūs: to negalima daryti pagal esamus įstatymus. O kas tuos įstatymus sukūrė ir kas juos keičia? Juos sukūrė Seimo ir ministerijos pareigūnai, o projektus rengė Vilniaus ir Kauno didžiosios ligoninės. Klaipėda turi visas sąlygas, kad būtų įkurta universiteto ligoninė, ir turbūt Europoje nerastumėte šalies, kur tokios ligoninės, kurios teikia trečio lygio kokybiškas paslaugos, negalėtų savarankiškai rengti gydytojų. Tačiau Vilniaus ir Kauno korifėjai atkakliai kartoja: neleidžia  įstatymai. Vadovaujamasi taisykle: kai mums reikia pokyčių, mes sukuriame įstatymą, tačiau kai kiti nori pokyčių, tada teigiame – negalima pagal mūsų sukurtą įstatymą. Ir tai jie vadina valstybiniu mąstymu.

Farmacininkų įtaka, naujų vaistų ir gydymo metodų taikymas yra ištisas klausimas. Kokiu būdu ir kokiais principais remiantis skirstomi riboti valstybės resursai? Juk yra daugybė sunkių ligų ir visose srityse atsiranda vis naujų ir vis geresnių metodų, kurie naudingi ir svarbūs pacientams. Kurį naują metodą patvirtinti, kad nebūtų nuskriausta viena ar kita pacientų grupė? Į šį klausimą Lietuvoje atsakymo nėra. Ir jokių sisteminių pastangų nėra parodyta.

Tiesiog laimi stipresnės  grupės, kurios sugeba geriau susiorganizuoti. Skaidrios, sąžiningos ir socialiai teisingos sistemos nesukūrimu visų pirma suinteresuoti tie, kurie patronuoja dabartinę sistemą.  Medikų visuomenėje iki šiol sklando pasakojimas apie vieną atvejį (o jų turbūt yra gerokai daugiau), kai konkurso komisija susirinko pas vieną profesorių, visuomenei pateikiamą  kaip vieną iš įtakingiausių sveikatos apsaugos figūrų, svarstyti konkurso nugalėtojo, o gretimame kabinete jau sėdėjo būsimo konkurso nugalėtojų firmos atstovė.

Daugiau žalos nei naudos

Tiek Kauno-Vilniaus dipolio sistemą, tiek farmacininkų paveiktus sprendimus visapusiškai galima suvokti tik pritaikius klasterio sąvoką. Klasteris – tai įtakinga žmonių grupė, kuriuos vienija vienas tikslas -  kad valstybiniai ir europiniai pinigai tekėtų jiems pageidaujama linkme.  Tai gali iš dalies atitikti kai kuriuos visuomenės ar atskirų pacientų grupių, visuomenės narių interesus. Visuomenei ir žiniasklaidai yra pateikiamas būtent šis aspektas.  Tačiau žiūrint iš sisteminės pusės klasterių veikla dažniausiai atneša daugiau žalos nei naudos, nes resursai nėra optimaliai panaudojami arba tuos resursus gauna ne tie, kuriems labiausiai reikia ir kurie neturi klasterinio palaikymo. Klasterio veikimą labai dažnai lydi giliai įsišaknijusi korupcija.

Todėl jokie atskiri STT reidai, vienas kitas Seimo nereikšmingas įstatymas ar SAM antikorupcinio poskyrio veikla jokio rezultato neduos, nes šiai problemai dėl klasterių egzistavimo visa tai yra tik kosmetinės priemonės.

2011 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atlikta pirmoji pasaulyje veido persodinimo operacija. Lietuvos sveikatos apsaugai taip pat reikalinga radikali  viso veido persodinimo operacija.

Dr. Audrius Šimaitis

Kiti dr. Audriaus Šimaičio Lietuvos sveikatos apsaugos 2011 metų apžvalgos straipsniai

Sveikatos apsaugos 2011-ieji: kas naujo ir teisingo ministre?

2011-ieji: bandant vykdyti ketvirtąjį restruktūrizacijos etapą ir vėl buvo užmiršti slaugytojai   

2011-ieji. Gydytojų emigracijos ir atlyginimų paradigma, arba Kodėl negimsta nauji kudirkos?

2011-ieji: paaiškėjo naujas stipriųjų žaidimas – žongliravimas milijonais

2011-ieji. Pirmasis bandymas gydyti sistemą baigėsi prezidentės pralaimėjimu 1:0