Profesoriaus G. Brimo pranašystė: „Vaistai nuo nutukimo bus išrasti po 5-10 metų“(4)
Jei endokrinologas nesupažindina sergančio cukriniu diabetu nutukusio paciento su galimu chirurginiu ligos gydymo būdu, šis gali jį paduoti į teismą, nors po dešimtmečio – gal ir nebe, nes bus išrasti efektyvūs vaistai nuo nutukimo. Taip tvirtina pilvo chirurgas prof. habil. dr. Gintautas Brimas.
Sergame dėl ilgaamžiškumo?
G. Brimas pabrėžia, kad nutukimas – civilizacijos liga. Kaip ir daugelis kitų „populiarių“ šiuolaikių ligų: širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, hipertenzija, plaučių vėžys, ryškiai susijęs su rūkymu. „Galima sakyti, kad bet koks vėžys yra civilizacijos liga, - sako chirurgas, - nes paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje, o šiandien mes pasiekėme, kad žmonės gyvena gana ilgai, ir yra sakoma, kad kiekvienas žmogus dėl ilgo savo gyvenimo turi sulaukti savo vėžio. Sakoma, kad anksčiau onkologinių susirgimų buvo nedaug, bet prieš kokius 100 metų vidutinis žmogaus amžius buvo 20-30 metų. O senstant organizme vyksta mutaciniai procesai ir mūsų imunitetas silpsta, tad organizmas pradeda praleidinėti netipines ląsteles į mūsų organizmą, dėl didėjančio jų kiekio nespėja prieš jas atsilaikyti. Taip ir formuojasi navikas. Anksčiau žmonės dar jauni mirdavo nuo epidemijų, maro, karo, įvairių susirėmimų, o dabar, įveikus infekcines pačias baisiausias ligas, labai sumažinus kūdikių mirštamumą ir mirštamumą gimdymo metu, smarkiai pailginome vidutinę gyvenimo trukmę. Pavyzdžiui, Skandinavijoje žmonės vidutiniškai išgyvena 80 metų ir ne mažiau, nepaisant to, kad dalis jaunų žmonių žūva autokatastrofose ar kitur. Realiai šiandien galime galvoti, kad jeigu jau peržengei tam tikrą amžiaus ribą, gali gyventi 80-90 metų. Tai susiję ir su ligų spektro pasikeitimu. Kitokie žmonės, kitoks amžius, kitokios ir ligos. O nutukimas – labiausiai paplitusi iš visų ligų. Amerikoje nutukimu serga trečdalis gyventojų, o didesnį nei normalus svorį (kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 25) turi du trečdaliai gyventojų. Lietuvoje nutukimu serga 20 proc. gyventojų, vadinasi – kas penktas. Reta kuri viena liga užima tiek. O tokių, kurių KMI didesnis nei 25, Lietuvoje yra daugiau nei 50 proc.“.
G. Brimas atkreipė dėmesį, kad plečiantis stambių ir nutukusių žmonių ratui pradedama svarstyti ir apie normalaus KMI dydžio pakeitimą. „Tokio požiūrio atsiranda, - sako gydytojas. - Net ir Lietuvoje buvo atlikti tyrimai, parodę, kad skirtingo amžiaus žmonių KMI vidurkis buvo 32. Tad vieno mokslininko straipsnyje buvo netgi teigiama, kad toks indeksas yra norma, nes jį turinčių – dauguma. Kita vertus, aiškiai matome, kad su nutukimu ateina kitos ligos: cukrinis diabetas, hipertenzija ir kt.“.
Lietuvos endokrinologų nereikėtų duoti į teismą
Kalbėdamas apie nutukimo gydymą G. Brimas pabrėžė, kad Pasaulinė diabeto asociacija rekomenduoja chirurginį nutukimo gydymą pacientams, kurie serga cukriniu diabetu ir kurių KMI didesnis nei 35. „Taigi jei aš sergu cukriniu diabetu ir mano KMI yra, tarkim, 36, ateinu pas gydytoją, o jis man skiria vartoti metforminą ir pan., o vėliau sužinau apie kitokias gydymo rekomendacijas, galiu šitą daktarą paduoti į teismą. Todėl, kad jis manęs neinformavo apie visus galimus gydymo būdus, kas pagal Lietuvos įstatymus privaloma padaryti. O gal aš penkerius metus vargau, insuliną leidausi, o būčiau nuėjęs, išsioperavęs ir neturėjęs jokio cukrinio diabeto. Nes antro tipo diabetas, sumažėjus svoriui, išnyksta“, - kalbėjo G. Brimas.
Tiesa, chirurgas sako esąs įsitikinęs, kad Lietuvos endokrinologai pacientus tinkamai informuoja. Ypač jei pacientas labai nutukęs. „Žinoma, jei paciento kūno masės indeksas yra 35, retai kada jam sakoma iš karto eiti pas chirurgą. Dažniausiai siūlomos kitos svorio metimo priemonės - dieta, pratimai“, - sakė portalo pašnekovas. Jo teigimu, apskritai dažniausi pilvo chirurgų pacientai – turintieji didesnį nei 40 KMI. G. Brimo paties didžiausio ligonio KMI siekė net 98. O sunkiausias svėrė 304 kg.
Mirtingumas 1 iš 101 – mažas
O kaip su nesėkmingomis nutukimo gydymo operacijomis? Juk pats pokalbininkas yra buvęs ir viešai skalpuojamas dėl paciento mirties. „Kai šnekiesi su visais, atrodo, kad visi supranta, jog chirurginis gydymas yra paskutinė gydymo instancija, nes turi pooperacinio mirštamumo riziką, - atsakydamas kalbėjo G. Brimas. – Tarkim, po skrandžio apjuosimo operacijos, kurios laikomos saugiausiomis iš šio tipo operacijų, mirštamumas yra 1 iš tūkstančio, po skrandžio apylankos – iki 5 iš tūkstančio. O yra operacijų, kurių rizika siekia 1 atvejį iš 100. Po tokios operacijos būtina labai atidžiai stebėti pacientą. Visame pasaulyje po operacijų pacientus stebi šeimos gydytojai, o Lietuvoje išoperuotas pacientas bet kurioje gydymo įstaigoje išgirsta: „Važiuokite ten, kur jus operavo, nes aš nieko nežinau. Ir visos bėdos, kurių jūs turite, tikriausiai susijusios su šia operacija“.
G. Brimas pabrėžė, kad nutukimo operacijos laikomos nedidelės rizikos, nes saugia operacija laikoma tokia, po kurios mirštamumas yra mažesnis nei vienas procentas. „O komplikacijų skaičius – mažiau nei 5 proc. Gal paprastam žmogui skamba ir klaikiai, bet tai yra vertinimo standartai“, - sakė pašnekovas.
Gydytojas pabrėžė, kad chirurginis gydymas niekada nebūna pirmaeilis, niekada neoperuojamas pacientas, kuris nėra išbandęs kitų nutukimo gydymo būdų. „O operacijos visada turi komplikacijų riziką - su tuo pacientas yra supažindinimas, prieš operaciją konsultuojamas valandą laiko. Išsiaiškiname, kokie yra gydymo būdai, ką jis jau išbandęs gyvenime. Supažindiname su nutukimo operacijomis, kiekvienos galimomis komplikacijomis, galima mirties rizika ir t. t., - pasakojo chirurgas. - Prieš pat operaciją jis dar gauna pasirašyti lapelį, kuriame procentiškai nurodytos galimos komplikacijos ir galima mirties rizika“.
Tačiau net ir supažindintas su visomis galimomis komplikacijomis, gydytojo teigimu, iškilus problemoms po operacijos pacientas nustemba: „Aš nežinojau, kad gali taip blogai būti, aš gi buvau sveikas“.
„Matėte ir tas televizijos laidas, kuriose dalyvavau dėl mirusio paciento. Kiti sako, kad jis buvo sveikas, tik pastaraisiais metais labai priaugęs svorio. Tačiau neretai ateina žmogus į konsultaciją ir sako, kad sveria 180 kg. Aš į jį pažiūriu ir sakau: „Ne, negali būti“. Pasveriu – 230 kg. Tad kaip žmogus gali mesti svorį, jei jis net nežino, kiek sveria? O įvykus nelaimei, vyksta neigimas. Žmogus juk buvęs sveikas, kvėpavęs, dirbęs. Taip, jis svėrė 230 kg, bet nesusimąstoma, kad tai ir buvo problema“, - sakė pašnekovas.
Paminėjęs didelį bendrą mūsų tautiečių nutukimo ir antsvorio laipsnį, G. Brimas pasidžiaugė, kad mūsų vaikai nėra nutukę. Dar visai neseniai jie netgi buvo liesiausi visoje Europos Sąjungoje, šiuo metu – ketvirti. „Bet tai nėra didelė problema, šie skirtumai tokie nedideli, kad po poros metų gal būsime antri. Ir tai jau yra gerai. Pradedu matyti kitokį visuomenės požiūrį į nutukimą, nors sveiko gyvenimo būdo propagavimas Lietuvoje dar labai silpnas, - kalbėjo gydytojas. – Formuotis mitybos įgūdžiams labai svarbios yra švietimo institucijos, nes vaikai labiau klauso mokytojų nei tėvų.“
O suaugusiems, turintiems susiformavusius netinkamus mitybos įgūdžius, dar sykį pabrėžė pašnekovas – yra vienintelis efektyvus didelio laipsnio nutukimo gydymas – chirurginis. „Gal po 10 metų atsiras vaistai nuo nutukimo, gal požiūris pasikeis. Aš manau, kad chirurginis nutukimo gydymas turi pasibaigti per artimiausius 5-10 metų. Turi nutikti tas pats, kas su opalige, kuri kažkada buvo chirurgo duona. Šiandien operacija dėl opaligės – retenybė, nes atsirado efektyvių tinkamų vaistų“, - kalbėjo G. Brimas.
Tad ką pilvo chirurgas pasakytų apie visą internetą užpildžiusią maisto papildų, neva stebuklingai padedančių atsikratyti svorio, reklamą? „Kad pasakyčiau nuomonę, visų pirma turėčiau išbandyti, o aš nesiruošiu išbandyti bet ko. Aš tik žinau vieną bendrą principą – tos priemonės, kurios veikia ribotą laiką, jos ir efektyvios ribotą laiką. Nustojus jas vartoti svoris vėl sugrįžta. Fiziologiniai nutukimo mechanizmai niekur neišnyksta, - aiškino G. Brimas. - Kol kas nėra jokių vaistų, kurie būtų įrodę efektyvumą, gydant nutukimą. Apart dviejų preparatų, kurie įrodė nedidelį, bet vis dėlto efektą. Vienas iš jų yra uždraustas Europos Sąjungoje, Amerikoje dėl neigiamo poveikio širdžiai. Šiuo metu vyksta vaisto tobulinimas. Kitas preparatas veikia mūsų virškinimo fermentus taip, kad neleidžia suvirškinti trečdalio suvalgytų riebalų. Abu preparatai parodė maždaug vienodą efektyvumą, mažinant kūno masę. Nukrito maždaug 5-6 kg per šešis mėnesius, nuolat juos vartojant. Kur problema? Bet jeigu po pusės metų nutrauksite šito preparato vartojimą ir nenaudosite kitokio poveikio priemonių, tie kilogramai šimtu procentų sugrįš“.
Dieta neefektyvi, gyvenimo būdas - taip
Gydytojas jau ne pirmą kartą „Vakarų Lietuvos medicinai“ pacitavo ir vieno mokslinio tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad dieta ir fiziniais pratimais numetę svorio po dvejų metų visi tiriamieji vėl svėrė tiek pat, kiek iki eksperimento.
Ar tai reiškia, kad dieta ir fiziniai pratimai nėra efektyvūs gydant nutukimą? „Ne, jie efektyvūs, bet po metų reikia kartoti. Viena labai protinga Lietuvos dietologė pasakė, kad dietos ir fiziniai pratimai negydo nutukimo, reikia keisti gyvenimo būdą. Jeigu ta dieta yra dieta tik tam tikram gyvenimo laikotarpiui, ji tikrai nebus efektyvi. Bet jeigu ta dieta taps viso likusio jūsų gyvenimo mitybos įpročiu, tada viskas gerai. Ir iš tiesų pažįstu daug žmonių, kurie numetė daug svorio – 20-30 kg, pakeitę gyvenimo būdą. Tiesa, kartais tie pokyčiai savotiški. Pavyzdžiui, užsiima budizmu, tampa vegetaru, užsiiminėja joga ir pan. Tačiau gyvenimo būdo pakeitimas duoda rezultatų. Vienas pažįstamas pasiekė normalų KMI pradėjęs bėgti maratonus. Kiekvieną sekmadienį bėga iš Vilniaus į Trakus ir iš Trakų į Vilnių. Turi draugų, kurie irgi tuo pačiu užsiima. Jam tai tapo gyvenimo būdu“.
Žmogus tunka, nes tapo socialine būtybe?
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad nutukimą skatina mūsų civilizacijos trūkumai: dirbame, skubame, lekiame, valgome greitai . „Ir mes juk esame ne vien tik gyvūnai. Pavyzdžiui, vilkas pagauna briedį ir suėda tiek, kad pasisotintų - likusį grobį užkasa. O žmogus yra ne tik gamtos kūrinys, bet tapo ir socialine būtybe. Pavyzdžiui, nueinate į vestuves. Sočiai pavalgote ir dar atneša vestuvinį tortą. O kaip čia jo neparagausi? Tai juk tiesiog privalu. Po torto atnešama dar ko nors. O ar gali žmogus gyventi be alkoholio? Gali, bet kažkodėl alkoholio vartojimas visam pasaulyje sparčiai didėja. Lietuvoje labai populiarus alus, o ten juk irgi yra kalorijos. Pavyzdžiui, šimte gramų alaus yra mažiausiai, jei neklystu, 150 kilokalorijų. Vadinasi, išgėręs pusę litro alaus jau gauni 700-800 kilokalorijų. Ir tai beveik pusės dienos kalorijų norma. O torto gabaliuke yra 400 kilokalorijų. Kad tiek sudegintume, reiktų intensyviai bėgti maždaug 7 km. Mūsų seneliai ar dažnai matydavo tortą, šokoladą, ledus? Ant kasdieninio jų stalo nebuvo tų patrauklių, skanių produktų, ir maistas dabar visai kitoks, nei anksčiau, labai išgrynintas. Nebūtinai pasikeitė patys maisto produktai, bet jie kitokie – daug kaloringesni.
Todėl daugybė dietų dabar paremta tuo, kad didindami maisto tūrį, sumažintume kalorijų kiekį tame maiste, kad visa tai patektų į mūsų skrandį ir ištemptų skrandžio sieneles, nes žmogus negali būti nuolat alkanas. Tas pats, kaip žmogus negali gyventi, jausdamas nuolatinį skausmą“.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
