Vakarų Lietuva dar tik bręsta medicinos turizmui
Sveikatos turizmas - viena iš prioritetinių šių metų Lietuvos turizmo sričių. Deja, kol kas turime tik užsienio ekspertų pažadą kitąmet mūsų šalį įtraukti į pasaulio medicinos turizmo žemėlapį. Kol kas mūsų ten nėra. Teikianti profesionalias, bet pigiausias Europoje medicinos paslaugas Lietuva turi potencialą tapti patraukli turistams, svetur keliaujantiems gydytis ar sveikatintis. Ypač nuo ateinančių metų pavasario, kai įsigalios Europos Sąjungos direktyva, kuria remiantis bet kurios šalies narės pilietis turės teisę gydytis kitoje ES šalyje, už paslaugas apmokant jo gimtinės sveikatos draudimui.
Didžiausia palata - dvivietė
Praėjusią savaitę Vakarų Lietuvos medikų bendruomenei pristatęs pasaulio medicinos turizmo patirtį ir supažindinęs su Lietuvos perspektyvomis Lietuvos medicinos turizmo asociacijos „Medicinos Lietuva“ prezidentas Laimutis Paškevičius atkreipė dėmesį, kad minėtoji ES direktyva, įsigaliosianti ateinančių metų balandžio 24 d., neleis nė vienai šaliai nei užsidirbti, nei sutaupyti. Kadangi Lietuvos sveikatos draudimo sistema – pigiausia, mūsų šalies piliečiui gydantis kitur teks primokėti, o už atvykusį užsienio pacientą bus sumokėta tiek, kiek ta paslauga įkainojama mūsų šalyje.
Vis dėlto nieko nedarant užsienio pacientai nepradės plūsti į Lietuvą, nors ir kaip profesionaliai bei pigiai dirbtų mūsų specialistai. L. Paškevičius pabrėžė, kad reikalinga sukurti visą medicinos turizmo infrastruktūrą, kuri būtų patraukli šalies svečiui – pradedant nuo jo sutikimo oro uoste, kelione taksi gražiausiomis miesto gatvėmis ir baigiant profesionaliomis gydymo įstaigomis paslaugomis. „Didesnių nei dviejų vietų palatų užsienio pacientui net negalima rodyti, - atkreipė dėmesį į pasaulinių standartų neatitinkančias higienos sąlygas mūsų ligoninėse. – Apie penkiolikos vietų palatas nėra nė kalbos!”
Palieka dukart daugiau pinigų
Asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad laukiant besigydančių ar besisveikatinančių turistų anaiptol nereikia kurti atskirų, tik jiems skirtų, gydymo įstaigų. Jie galėtų būti priimami tose pačiose ligoninėse bei kitose įstaigose, kuriose gydosi ir mūsų šalies piliečiai, tačiau medicinos turizmo plėtojimas, L. Paškevičiaus teigimu, verstų kelti įstaigų kokybę ir pagerintų gydymosi bei sveikatinimosi sąlygas ir mūsų šalies gyventojams.
O žmonės linkę gydytis svetur, tuo pat metu aplankydami ir svečią šalį. Ir tokie turistai, specialistų apskaičiavimais, palieka dukart daugiau lėšų nei atvykusieji tiesiog pramogauti ar ilsėtis. Patraukliausios medicinos turizmui šalys – Tailandas, sulaukiantis apie 1 mln. tokių turistų per metus, Indija (500 tūkst.) ir Singapūras.
Vienos srities specializacija
L. Paškevičius atkreipė dėmesį, kad sveikatos turistus geba pritraukti tos Europos šalys, kurios itin specializuojasi vienoje kurioje nors medicinos srityje. „Pavyzdžiui, Vengrija garsi savo odontologijos paslaugomis, - kalbėjo pranešėjas. – O mes konkuruoti galime savo paslaugų kainomis“. Tiesa, asociacijos vadovas paminėjo, jog dera apgalvoti, kaip sutelpant į tą nedidelę paslaugos kainą apmokėti ir taksi, ir tarpininkų, kuriems pagal pasaulio standartus mokama 10-15 proc. pelno, paslaugas.
„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, ar dėl šios priežasties gydymo paslaugų kaina nepakils, L. Paškevičius atsakė: „Tos pačios paslaugos kaina tiek lietuviui, tiek kitos šalies pacientui toje pačioje šalyje turi būti vienoda. O jei pakeltume kainas, mus nukonkuruotų kitos šalys“.
Turi būti vienybė
Klaipėdos sveikatos centro „Lorna“ vadovė Loreta Bosienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė ir neįstojusi į Lietuvos medicinos turizmo asociaciją
įstaiga sulaukianti užsienio pacientų. Tiesa, konkrečių skaičių moteris negalėjo atskleisti. „Bet jei gautume konkretų pasiūlymą, pagalvotume (apie stojimą į asociaciją)“, - kalbėjo L. Bosienė.
„Lornos“ vadovė įsitikinusi, kad Lietuvoje turi būti viena organizacija, kad ir ta pati asociacija, vienijanti visos šalies gydymo paslaugas teikiančias įstaigas. „Vienas kontrolinis taškas turėtų nukreipti į Lietuvą atvykusius turistus į jiems patogiausias, artimiausias gydymo įstaigas. Juk atvažiuoja čia ir aktyviai, ir pasyviai pailsėti, ar net pas savo giminaičius, draugus. O atskiro skirtingų regionų ar įstaigų darbo aš net neįsivaizduoju. Negi kiekvienas atskirai dalins lapelius, dalyvaus turizmo konferencijose?“
Kokios, pašnekovės manymu, Vakarų Lietuvos regiono galimybės pritraukti užsienio turistus gydytis ar palaikyti sveikatą būtent čia? L. Bosienės pastebėjimu, mūsų regionas patrauklus kaliningradiečiams. Dar vienas pranašumas – Palangos oro uostas. Tereikia tiesioginių reisų iš Maskvos. „Druskininkai sveikatos turistų klausimą labai gerai išsprendė. Tai priklauso nuo savivaldybių vadovų sprendimų“, - įsitikinusi moteris.
Per metus – pusšimtis iš užsienio
Palangos reabilitacijos ligoninė per metus sulaukia apie pusšimtį užsienio pacientų – iš Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Izraelio, Baltarusijos, Azerbaidžano. Kai kurie iš jų – nuolatiniai įstaigos klientai, - tvirtino ligoninės direktorius Virginijus Biskys. Tačiau apie galimybę prisijungti prie Lietuvos medicinos turizmo asociacijos vadovas kalba atsargiai: „Priklausome daugeliui asociacijų, todėl bijau, kad įstoję į dar vieną apleistume kitas“.
Kuo mes galime būti patrauklūs užsienio pacientui? „Labai aukšta tam tikrų medicinos sričių kvalifikacija: kardiologija, kardiochirurgija, ortopedija, traumatologija, ką jau bekalbėti apie reabilitaciją“, - vardijo V. Biskys.
Pirmiausia – vizų klausimas
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė su kolegomis nesvarstęs galimybės prisidėti prie minimos asociacijos idėjų. Tačiau sakė esąs įsitikinęs, jog Lietuva turi potencialą sulaukti besigydančių ar sveikatą besistiprinančių turistų. Visų pirma, G. Sičiūno manymu, dera pasirūpinti reklama ir vizų išdavimu.
Medicinos turizmo asociacijos prezidentas L. Paškevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė esąs įsitikinęs, kad pajūrio regionas jau seniai galėjo plėtoti medicinos turizmą bei įsitraukti į asociacijos veiklą. „Tačiau, matyt, dar reikia tam pribręsti“, - svarstė pašnekovas.
Kol kas tik viena uostamiesčio gydymo įstaiga - ligoninė - kalbėjosi su L. Paškevičiumi apie asociaciją. Tačiau, pašnekovo teigimu, tai nebuvo oficialus pokalbis, todėl dar nenorįs viešinti įstaigos pavadinimo.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
