Šeštadienis, 2020.11.28
Reklama

Slaugos katedra mini veiklos 10-metį (2)

2011-10-02 20:30:15

Įsikūrusi 2001 m. liepą Klaipėdos universiteto (KU) Slaugos katedra mini dešimtmečio jubiliejų. Šiai sukakčiai paminėti katedra surengė tarptautinę mokslinę konferenciją.

Slauga – ir menas

Penktadienį į KU suvažiavo kelios dešimtys medikų, profesorių, lektorių ne tik iš Lietuvos, bet ir Suomijos, Baltarusijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės. Ši dviejų dienų konferencija – pirmoji iš Slaugos katedros surengtų, kurioje daugiau nei 80 procentų pranešimų skaito svečiai iš užsienio.

“Gal kitos įstaigos svarbias sukaktis mini ir šventiškiau, bet mes – visada moksliškai, - “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė Natalja Istomina. – Šiųmetės konferencijos tema – “Slauga – mokslas ir menas”. Norėjome parodyti, kad šis darbas nėra tik mokslas ir sausa praktika, bet darbas iš pašaukimo”.

N. Istominos teigimu, slaugytojai – ypatingi žmonės. Juk ne kiekvienas gydytojas galįs būti slaugytojas, ir ne kiekvienas slaugos specialistas pajėgus rūpintis kitais žmonėmis, skleisti gėrį. O be viso šito, anot pašnekovės, dirbti neįmanoma. “Tačiau lygiai taip pat reikalingas ir mokslas. Daugelis ir dabar kelia klausimus, kam slaugytojams reikalingos tos studijos, mokslinės disertacijos, - kalbėjo, pati dar šiemet besirengianti apginti daktaro disertaciją katedros dėstytoja. – Juk daugelis trokšta kuo profesionalesnės slaugos, o taip to ir pasiekiame”.

“Vakarų Lietuvos medicinos” šnekintas pirmasis katedros vadovas, dabar – Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas prisiminė, kaip tuometinis fakulteto vadovas profesorius Algimantas Kirkutis net kelerius metus svarstė galimybę KU pradėti slaugos studijas. Jo suburta klinikinių slaugytojų komanda parengė reabilitacijos ir slaugos studijų programą, kuri 2001 m. balandį buvo patvirtinta.

 Vos įsikūrusi katedra užmezgė glaudžius ryšius su Suomijos universitetais – Turku, Kuopio ir Tampere. “Dešimt metų žmogaus gyvenime nėra daug, tačiau tikiuosi, kad pirmieji slaugos mokslo žingsniai KU padėjo gerus pamatus žmogaus sveikatai svarbaus – slaugos - mokslo tolesnei plėtrai”, - įsitikinęs A. Razbadauskas.

O kalbėdamas apie slaugos ryšį su menu, profesorius pabrėžė: “Kadangi esu chirurgas, galiu daugiau kalbėti apie šią sritį, kurioje irgi reikia meno. Mechaniškai atlikti operaciją – tai amatas, bet nuspręsti, ar reikalinga, ir kada, operacija – tai jau menas. Tas pats liečia ir slaugos darbą. Nepakanka žmogui suleisti vaistų į veną, bet reikia priimti pacientą, jį suprasti – o tai jau menas”.

Su KU Slaugos katedra nuo pat pirmųjų jos gyvavimo dienų glaudžiai bendrauja Vilniaus universiteto Slaugos katedros vedėja Danutė Kalibatienė. Kavos pertraukėlės metu ji irgi pasidalijo mintimis pagrindine konferencijos tema: “Medicinoje apskritai yra filosofinių elementų – atjautos, žmoniškumo. Joje negali būti tik mechaniško požiūrio į žmogų, kad tereikia suleisti vaistų, ir viskas. Slaugos specialistams nepakanka dirbti labai gerai, reikia

dar šiek tiek daugiau, o tas “šiek tiek” – jau ir yra menas. Reikalinga individualizuoti priežiūrą, atkreipti dėmesį, gal žmogui reikia tik pasikalbėti apie savo bėdas”.

Keistinas požiūris į slaugytojus

Konferencijoje daug diskusijų sukėlė vienas pirmųjų – Jungtinėje Karalystėje dirbančio dr. Audriaus Šimaičio - pranešimų “Slaugytojo vaidmens išplėtimas – esminis faktorius Lietuvos sveikatos apsaugos reformoje”. Daktaras atkreipė dėmesį, kad Lietuva leidžianti sau turėti daugiau gydytojų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, nei Europos Sąjunga. Prieš trejus metus šie skaičiai atitinkamai siekė 3,7 tūkst. ir 3,3. Tačiau tuo pat metu, - pastebėjo pranešėjas, - mūsų šalis turi gerokai mažiau šeimos gydytojų bei slaugytojų, nei ES vidurkis, o lovų gydymo įstaigose – daugiau. 

“Taigi mūsų sveikatos apsaugos sistema nukreipta į gydytojų specialistų, o ne į šeimos gydytojų teikiamą pagalbą. Be to, slaugytojų yra per mažai ir jų kompetencijos ribos yra siauros. Kadangi Lietuvoje lovų yra daugiau nei ES vidurkis, o sveikatos apsaugai skiriama BVP dalis viena mažiausių Europoje, mūsų mokesčių mokėtojams tenka apmokėti už patį brangiausią ir neefektyvų paslaugų teikimo būdą – vyrauja specialistų teikiama pagalba ligoninėse. Todėl artimiausiu metu būtina išplėsti slaugytojų kompetencijos ir galimybių ribas, parengiant slaugytojas specialistes, galinčias savo specialybės ribose vykdyti apibrėžtas specializuotas funkcijas bei teikti specializuotą pagalbą ne tik ligoninėse, bet ir bendruomenėje, - kalbėjo A. Šimaitis.-   Tai vienas iš būdų ne tik pagerinti paslaugų kokybę, bet ir sumažinti hospitalizacijų skaičių”.

Gydytojas akcentavo, kad mūsų sveikatos sistema nepatenkinti nei gydytojai, dėl visų išvardintų priežasčių gaunantys žemus atlyginimus, nei slaugytojai, turintys aukštą kvalifikaciją, bet net negalintys savęs realizuoti. “Nes jiems tiesiog neperduodama daugelis funkcijų, kurias jie kompetentingi atlikti. O, pavyzdžiui, Anglijoje slaugytojai turi teisę net pretenduoti į vyriausiojo gydytojo pareigas”, - aiškino daktaras, kalbėdamas ir apie visoje medikų visuomenėje gajų “perdegimo sindromą”. Mat norėdami užsitikrinti pageidaujamą gyvenimo kokybę atsakingiausios profesijos darbuotojai priversti dirbti ne vienu etatu. “Lietuvoje turi būti pakeistas požiūris į slaugytojų statusą. Naujai save atrasti turi tiek jie, tiek gydytojai. Pastarieji neturėtų atlikti darbų, kuriems pajėgūs slaugos specialistai”, - pranešimą reziumavo A. Šimaitis.

Katedros istorija

Prieš dešimtmetį KU įkurta katedra vadinosi Reabilitacijos ir slaugos. Pirmais metais katedra turėjo 47 studentus: 22 – dieniniame skyriuje, 25 – neakivaizdiniame. Per dešimt metų studentų skaičius išaugo keturiskart – šiemet čia studijuoja 180 studentų.

Ką tik įkurtai katedrai iki 2009 m. vadovavo profesorius daktaras Artūras Razbadauskas, dabartinis katedros vadovas – profesorius habilituotas daktaras Geriuldas Žiliukas.

2004 m. baigus studijas pirmajai studentų laidai (dvidešimčiai studentų), po metų KU pradėta slaugos magistrantūros programa. Nuo 2006 m. KU Sveikatos mokslų fakulteto moksliniame-pedagoginiame padalinyje veikia Slaugos intervencijų kabinetas, kuriame studentai mokomi praktinių slaugos įgūdžių.

 2007 m. katedra pakeitė pavadinimą ir tapo Slaugos katedra.

Pirmąją iš katedros studentų slaugos disertaciją pernai Suomijos Tampere universitete apgynė docentė daktarė Vida Mockienė (“Mokomosios programos poveikis slaugytojų žinioms ir

požiūriui į ŽIV bei AIDS, pasirengimui slaugyti ŽIV teigiamus žmones”).

Specialiame jubiliejaus proga išleistame leidinyje teigiama, kad vienas didžiausių Slaugos katedros laimėjimų – įstojimas į Europos slaugos mokslo akademiją (EANS). Katedros dėstytoja N. Istomina buvo pirmoji slaugos specialistė iš Rytų Europos, tapusi šios akademijos nare. 2009 m. vasario mėnesį Klaipėdoje surengtas EANS mokslininkų suvažiavimas.

Ligita Sinušienė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų