Šiandien slaugytojai minėjo profesinę savo šventę. Už Klaipėdos slaugytojus pirmą kartą buvo aukotos šventos Mišios Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Klaipėdos universitete surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Mažinant atskirtį: tūkstantmečio plėtros tikslai sveikatos priežiūroje“ itin daug dėmesio buvo skirta psichikos sveikatos slaugytojų problemoms.
Konfliktai neišvengtini
Mokslinę konferencijos dalį pradėjo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus vadovė Vaida Lebedeva, pateikusi psichikos sveikatos slaugytojų kompetencijos ir slaugos kokybės analizę. Pranešėjos pateikto tyrimo duomenys atskleidė, kad slaugytojos savo ir gydytojų darbą vertina kritiškiau nei pacientai. V. Lebedeva pateikė ir nedžiuginančią tyrimo išvadą: „Kad ir kaip besistengtume atsakyti į visus psichikos sutrikimų turinčio paciento poreikius, konfliktų su juo vis tiek galime neišvengti“.
LSSO Klaipėdos skyriaus direktorės pavaduotoja Nijolė Saulienė kalbėjo apie idealaus psichikos sveikatos slaugytojo savybes, veiklos organizavimą, komandinį darbą.
53-ejų metų slaugos darbo patirtį turinti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Ona Mitalienė negailėjo praktinių patarimų slaugytojams, jų darbą prilygindama burtų magijai. „Slaugytoja turi taip bendrauti su pacientu ir jo artimaisiais, kad šie pacientui skirtą cepelinų porciją iš dėkingumo atiduotų jai“, - su šypsniu kalbėjo šventės viešnia. Tiesa, moteris netrukus pripažino, kad esant itin dideliam slaugytojų darbo krūviui nebelieka laiko pacientui net paaiškinti, kokios procedūros jam bus atliekamos. Todėl O. Mitalienė pabrėžė atsargiai vertinanti slaugytojų iniciatyvą jiems priskirti daugiau funkcijų. Mat už papildomą darbą nėra apmokama.
Kamuoja nugaros skausmai
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Chirurginio skyriaus slaugytoja Jolanta Jonkuvienė pateikė slaugos specialybės studentų nuomonės apie slaugos kokybę analizę, iš kurios paaiškėjo, jog dauguma studentų slaugos kokybę Lietuvoje vertina gerai, bet mato būtinybę ją tobulinti, ir beveik visi šią specialybę studijuojantieji baigę studijas ketina dirbti slaugytojais. Tiesa, pranešėja sakė nesidomėjusi, ar studentai ketina dirbti gimtinėje ar vykti svetur.
Dar viena Klaipėdos universiteto magistrantė, Ana Kastrica, pristatė intensyvios terapijos slaugytojų gyvenimo kokybės analizę. Pranešėjos teigimu, didžioji dalis vyresnio amžiaus slaugytojų jaučia nugaros skausmus, kurie apsunkina ne tik darbą, bet ir kasdienį gyvenimą. Reaguodama į šį pranešimą O. Mitalienė atkreipė dėmesį, kad Skandinavijos šalyse slaugytoja be padėjėjo net neįleidžiama į sunkaus paciento palatą, jai jokiu būdu neleidžiama kelti ligonio vienai. Deja, Lietuvoje slaugytojos tą patį darbą atlieka po vieną.
Paskutinį pranešimą skaitė klaipėdiečiams puikiai pažįstamas Šiaulių psichiatrijos ligoninės psichikos sveikatos slaugytojas Romaldas Vainauskas. Devynis mėnesius kalėjime su kolegomis sėdėjęs už esą paciento sumušimą vyras sakė ten ir pradėjęs rengti psichikos sveikatos personalo saugumo darbe lyginamąją analizę tarp pirminio ir antrinio lygio psichikos sveikatos priežiūros įstaigų.
Išsamiau apie slaugytojų pranešimuose pateiktas įvairių tyrimų išvadas skaitykite kitą savaitę Dienos straipsnio rubrikoje.
Ligita Sinušienė