Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius: čia gimstama antrąsyk

Prieš 25 metus Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje įkurtas pirmasis Lietuvoje Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius, kuriame kasmet gydoma apie 300 ypač sunkios būklės išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių bei atliekama iki 100 įvairių operacijų. Medikai džiaugiasi, jog jiems pavyksta išgelbėti daugiau kaip 90 proc. kūdikių gyvybes. Apie tai net prabėgus ne vieneriems metams su jauduliu ir ašaromis portalui pasakojo mažųjų pacientų tėvai.

Reklama

Šio skyriaus įkūrėjas, dabar Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys prisimena, kad iki tol naujagimiai buvo gydomi kartu su vyresniais vaikais.

„Vėliau įsitikinome, kad šiems pacientams būtinos ypatingos sąlygos, jie serga visiškai kitomis nei vyresni vaikai ligomis ir jiems gydyti reikalinga kitokia įranga, slauga ir priežiūra. Juk neišnešiotas naujagimis nėra kelis kartus sumažintas vaikas. Tai – savitas organizmas, kuriam reikia ypatingos priežiūros“, – pasakojo gydytojas neonatologas.

Išgyvena daugiau kaip 90 proc.

Kartu su šio skyriaus įkūrimu vystėsi ir Lietuvoje jauna pediatrijos šaka – intensyvi naujagimių terapija. Skyriuje iki šiol gydomi ir slaugomi sunkiai sergantys išnešioti bei neišnešioti naujagimiai iš visos Lietuvos, čia kasmet naujagimiams atliekama apie 80-100 įvairių operacijų.

Daugiausia pacientų yra labai mažo (mažiau nei 1500 gramų) arba ypač mažo (mažiau nei 1000 gramų) svorio naujagimiai. Nors didžiausią tikimybę išgyventi turi daugiau kaip kilogramą sveriantys kūdikiai, mažiausia išgyvenusi pacientė tesvėrė 420 gramų, dabar jai – beveik penkiolika.

Pasak dr. A. Liubšio, jų skyriuje daugiau kaip 90 proc. sunkiai sergančių kūdikių išgyvena ir kasmet šie rodikliai gerėja: „Mes galime didžiuotis, kad pagal šiuos rodiklius Lietuva yra greta kitų stiprių Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Džiaugiamės, kad pas mus galima gauti tokią pačią pagalbą, kaip ir kitose ekonomiškai stipriose valstybėse. Tai rodo ne tik naujų medicinos technologijų privalumą, bet ir gydytojų, slaugytojų profesionalumą“.

Neonatologijos centro vadovas teigė, kad prireikė ne vienerių metų, kol medikai pakeitė požiūrį į sunkiai sergančių naujagimių gydymą, kol suprato, kad ne tik gera įranga ir aparatūra, medikamentai, gydytojų ir slaugytojų profesionalumas svarbu.

„Ne mažiau mūsų pacientams reikia šilumos ir meilės, – tvirtino A. Liubšys. – O tėvų tikėjimas ir viltis, jog jų atžala pasveiks, taip pat daro stebuklus. Kai tėvai nebetiki, medikams tikėti daug sunkiau “.

Neatsiejama nuo Lietuvos istorijos

Gydytoja konsultantė profesorė Nijolė Drazdienė įsitikinusi, kad šio skyriaus istorija neatsiejama nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo: „Jei būtų vėlavęs šis politinis procesas, neonatologijos raida ir medicinos pažanga taip pat būtų vėlavę“.

Profesorė prisiminė, jog savo profesinę veiklą pradėjo tuomet, kai padėti neišnešiotiems kūdikiams neturėjo galimybių.

„Mes žinojome, kad kažkur Vakaruose yra tokių vaistų, kurie padeda išsiskleisti neišnešiotų naujagimių plaučių alveolėms. Tuomet kūdikiai pradeda patys kvėpuoti. Bet man tada atrodė, kad tai yra tik žurnale, kažkur TEN. Ir nesuvokiau, kada, o galbūt niekada taip bus ir pas mus“, – prisipažino gydytoja.

Sulaužė stereotipus

Prieš penkerius metus Kristina ir Marius Čiuželiai daug laiko praleido Vaikų ligoninėje. Čia du mėnesius buvo slaugoma ir gydoma jų neišnešiota duktė, svėrusi vos kilogramą. Dabar guvi mažylė ūgiu pasivijo bendraamžius ir niekuo nesiskiria nuo jų.

M. Čiuželis portalui pasakojo, jog gyvenimas ligoninėje sulaužė visus išankstinius stereotipus.

„Žinoma, iš pradžių buvo daug nerimo ir baimės. Esi apimtas nežinios. Tačiau vos tik atvykome, gydytojai nuramino, jog jie žino, ką daryti. Tai labai gerai nuteikė. Tik išėjęs iš ligoninės supranti, kad joje – visai kitoks gyvenimas. Tas dėmesys tavo problemai ir globa sulaužė visus išankstinius stereotipus apie prastą mūsų medicinos sistemą“.

Per du mėnesius, praleistus ligoninėje, įgyta patirtis, pasak K.  Čiuželienės, paskatino įkurti labdaros fondą, kuriuo būtų galima gerinti slaugos ir medicininės priežiūros sąlygas Lietuvoje, investuoti į naujausią slaugos techniką bei pažangiausias technologijas.

Kasmet Lietuvoje gimsta maždaug du tūkstančiai neišnešiotų kūdikių. Todėl šiemet M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas padovanojo Naujagimių intensyvios terapijos skyriui hemodinamikos pokyčių stebėjimo sistemą USCOM 1A, skirtą kokybiškai sveikatos būklės diagnostikai.

Liga paskatino tapti gydytoju

Mediciną Vilniaus universitete studijuojantis šiaulietis Kipras Mikelis juokauja, kad jo prisiminimai iš gyvenimo šiame skyriuje – gana migloti. Mat čia jis atvežtas vos dešimt dienų po gimimo, kai pavojinga infekcija sukėlė sepsį. Apie tai jam dabar primena tik randas ant kelio.

„Tik dabar visiškai suprantu, koks pavojus mano gyvybei ir apskritai gerovei ateityje man grėsė, – portalui pasakojo K. Mikelis. – Nepaprastai esu dėkingas gydytojams, kad turiu puikiai veikiančias smegenis, o mano kojos yra vienodo ilgio, nes nereikėjo nė vienos trumpinti“.

Paklaustas, ar liga turėjo įtakos sprendimui studijuoti mediciną, būsimasis gydytojas linkteli galvą: „Neišvengiamai“.

Trečią parą kėlėsi iš numirusių

Vilnietė menininkė Solveiga Gutautė kartu su vyru programuotoju Simonu augina du sūnus. Nors jau prabėgo aštuoneri metai, dar ir dabar moteris, pasakodama apie jaunėlio Motiejaus gimimą, negali sulaikyti ašarų.

„Trečią parą kėlėsi iš numirusių. Būtent šie Biblijos žodžiai tinka mano sūnui Motiejui. Buvo labai sunku. Vieną dieną buvo geresnės žinios, kitą – blogesnės. Juoda balta, juoda balta – dienos keitėsi kaip fortepijono klavišai“, – sakė moterims.

Gydytojas A. Liubšys prisipažino, kad tada tikrai berniukas įvarė gydytojus į neviltį, bet iš aukštai buvo duotas ženklas ir jo būklė ėmė gerėti.

Gydytojas tapo krikštatėviu

Prieš daugiau kaip aštuonerius metus buvusio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus žmona Česlava pagimdė per 4 kilogramus sveriantį berniuką. Tuo metu jo sveikata niekam nekėlė abejonių, tačiau netrukus situacija iš esmės pasikeitė.

„Buvo toks stresas, atrodė, vaikas visiškai sveikas, o nustojo valgyti, darėsi vangus, nereagavo kalbinamas. Supratome, kad kažkas jam negerai. Gal sutrukdė šventinis laikotarpis, bet tik po kelių parų Ignas atvežtas į ligoninę“, – sūnaus negalavimų pradžią prisiminė J. Neverovičius.

Berniukui nustatytas žarnų nepraeinamumas, kėlęs rimtą pavojų gyvybei, todėl medikai nusprendė skubiai operuoti. Pasak Jaroslavo Neverovičiaus, vaikas galėjo ir neišgyventi iki rytojaus, todėl pirmiausia nusprendė jį pakrikštyti. Pakvietė kunigą, tačiau dėl streso nepagalvojo apie krikšto tėvą. Juo ir tapo gydytojas A. Liubšys.

Operacija pavyko, tačiau dar savaitę medikai kovojo dėl berniuko gyvybės.

„Ne vien šiuolaikinė medicinos technika, vaistai, bet ir gydytojai, slaugytojai daug nuveikė, kad mūsų sūnus Ignas liktų gyvas. Mes jiems labai dėkingi, jog ji dabar gali augti sveikas“, – džiaugėsi J. Neverovičius.