Ketvirtadienis, 2022.09.29
Reklama

Ebolos virusinė liga: pasiduoti panikai neverta

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-08-26 00:01:31

Pastaruoju metu kone kasdien sulaukiame pranešimų apie vis naujus iki tol ne visiems girdėto Ebolos viruso atvejus Afrikoje, apie tai, kad vis daugiau gyvybių šis virusas nusineša, kad pasiekė iki tol dar neregėtą paplitimo bei mirtingumo mastą. Kas gi toks šis grėsmingasis virusas ir ar iš tiesų jis toks pavojingas?

laboratorijoje
Ebolos virusas diagnozuojamas gana sudėtingais laboratoriniais metodais ir toji diagnostika užtrunka. © Fotolia.com

Kas toji Ebola?

Ebolos viruso protrūkis Afrikoje šiais metais nusinešė daugiausia gyvybių nuo pat 1976 metų, kai šis virusas pasirodė pirmą kartą. Iš viso daugiau nei 1200 žmonių mirė Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje, net toliau esančioje Nigerijoje.

Ebolos virusinė liga, dar vadinama Ebolos hemoragine karštine, yra sunki ir dažniausiai mirtina liga. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, mirtingumas siekia net 90 proc. Virusu žmogus užsikrečia per laukinius gyvūnus ir toliau gali plisti tarp žmonių. Manoma, kad didžiausi viruso nešiotojai – Pteropodidae šeimos šikšnosparniai. Taip pat virusus nešioja šimpanzės, antilopės. Iš vieno žmogaus organizmo į kitą virusas patenka per užkrėstą kraują, organizmo skysčius. Žmogus užsikrečia ir esant tiesioginiam kontaktui su užteršta aplinka. Pats Ebolos virusas priklauso Filoviridae virusų šeimai ir jį sudaro penkios šio viruso rūšys: Bundibugyo ebolavirusas (BDBV), Zairo ebolavirusas (EBOV), Restono ebolavirusas (RESTV), Sudano ebolavirusas (SUDV), Tai miškų ebolavirusas (TAFV).

Trys iš šių virusų rūšių (BDBV, EBOV, SUDV) yra susijusios su didžiuoju viruso protrūkiu Afrikoje. Likusios dvi gali būti užkrečiamos, bet nepasireikš jokie kliniškai svarbūs simptomai, juoba mirtis.

Ebolos virusinė liga pasireiškia staigiai pakilusia temperatūra, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu. Šiuos simptomus dargi lydi vėmimas, viduriavimas, bėrimai, inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas, dehidratacija. Kai kuriais atvejais – vidinis ar išorinis kraujavimas. Inkubacinis periodas – nuo 2 iki 21 dienos. Šiuo virusu užsikrėtusiems žmonėms reikalinga intensyvi priežiūra, todėl medicininis personalas, ypač tinkamai neparuoštas, kai jis nesiima infekcijos plitimą užkertančių veiksmų, atsiduria viruso taikinyje.

Iki šiol jokių specifinių, patvirtintų vaistų ar gydymo metodų nei žmonėms, nei gyvūnams nėra. Tačiau mokslininkai kantriai triūsia laboratorijose, nagrinėdami viruso veikimą molekuliniu lygmeniu, kurdami eksperimentines vakcinas ir suteikdami vilties - „gal kada nors“.

Paplitimas

Pirmą kartą apie virusą sužinota 1976 metais Kongo Demokratinėje Respublikoje. Iš ten esančios Ebolos upės ir kilo toks viruso pavadinimas. Nuo tada didesni viruso protrūkiai užfiksuoti 6 kartus ir daugiausia palietė Ugandą, Sudaną, Dramblio Kaulo Krantą, Kongą. Keli virusinės ligos atvejai kadaise buvo nustatyti ir Filipinuose, po to - JAV ar net Italijoje, eksportuojant filipinietiškas beždžiones. Tačiau už Afrikos ribų iki šiol nebuvo nustatytas nė vienas mirtinas ligos atvejis.

Šių metų protrūkis netipinis, mat prasidėjo Gvinėjoje ir plinta į tokias apgyvendintas vietoves, kaip Sierą Leonę, Liberiją. Ligos atvejų nustatyta ir tolimesnėse vietovėse, pavyzdžiui, Nigerijoje. Manoma, kad virusas į žmogaus organizmą pateko liečiant užsikrėtusius gyvus ar užsikrėtusius mirusius laukinius gyvūnus ir toliau keliauja iš vieno žmogaus organizmo į kitą.

Baimė ir grėsmė

Didžiausią baimę, ko gero, sėja trys faktai. Pirmieji du - gana didelis mirtingumas nuo ligos bei apskritai daugiau ligos atvejų, nei iki šiol buvo nustatyta. Štai nuo pat 1976 metų mirtingumas vidutiniškai siekė 67 proc., tačiau kai kada pakildavo iki 90 proc. Iš viso buvo nustatyti 2387 ligos atvejai per šiuos 38 metus, neskaitant 2014- ųjų metų. Iš jų – 1590 mirtini. Šiais metais, iki rugpjūčio vidurio, iš viso nustatyta apie 2240 ligos atvejų, iš jų 1229 pasibaigė mirtimi. Nors mirtingumas procentais nuo šios virusinės ligos vidutiniškai neišaugo, ligos atvejų daugėja iki šiol nematytu greičiu. Glumina ir greitai prasidedantys, sunkūs ligos simptomai, kai kada – itin trumpas inkubacinis periodas. Ligą diagnozuoti taip pat nėra nei lengva, nei greita. Straipsnio pradžioje minėti Ebolos virusinės ligos simptomai pasireiškia ir esant kitoms sveikatos būklėms, o Ebolos virusas diagnozuojamas gana sudėtingais laboratoriniais metodais ir toji diagnostika užtrunka. Virusas greitai paveikia nervų sistemą, plaučius, širdį, kraujotakos sistemą. Neigiami pokyčiai vėlgi gali būti labai žaibiški ir nepataisomi.

Iki šiol neatrasti ir vaistai, vakcinos nuo šio viruso. Štai žurnalo „Cell Host & Microbe“ publikacijoje paskelbti dar vieni, patys naujausi duomenys. Mokslininkai aptiko, jog virusas dėl molekulinių mechanizmų geba blokuoti žmogaus imuninės sistemos reakciją į jį. Rastas VP24 baltymas viruso sudėtyje trikdo imuninės sistemos atsako molekulės, interferono, veiklą. Pagal tai galima spėti, jog Ebolos virusas sukelia ligos simptomus ir kartu blokuoja vidinius imuninės sistemos mechanizmus bei slopina bet kokį žmogaus imuninės sistemos atsaką, kovą prieš šį virusą.

Vis dėlto įvairūs infekcinių ligų specialistai iš viso pasaulio turi ir kitą nuomonę. Nepaisant to, kad viruso protrūkis šiais metais didžiausias nei per pastaruosius 40 metų, o paplitimas peržengė iki šiol buvusias teritorijas, specialistai ir sveikatos organizacijos ragina nepasiduoti panikai. Anot jų, šis virusas kelią grėsmę ne tik dėl minėtų faktų, bet ir dėl to, jog žmonės iki šiol mažai žinojo apie jį ir mažai tebežino. Nežinomybė ir yra trečias faktorius, kodėl šis virusas tampa toks grėsmingas.

Štai Londono Higienos ir tropinės medicinos profesorius Tony Barnett sako, jog didžiausias pavojus pasauliniu mastu kol kas yra ne pati virusinė infekcija (dar tikrai nepasiekusi pandeminio lygio), bet baimė, kurią sėja informacija apie Ebolos virusą.

Pasaulio sveikatos organizacija taip pat tikina dedanti visas pastangas, kad šį virusą pažabotų ir jis neatneštų dar daugiau žalos. PSO generalinio direktoriaus asistentas Keiji Fukuda sako, kad PSO imasi skubių veiksmų, siekdama sumažinti mirtingumą nuo ligos bei užkirsti kelią ligos plitimui, ir tikisi efektyviai sumažinti naujų ligos atvejų atsiradimą per 6-9 mėnesius. Asistentas pabrėžė, kad laiku suteikus pagalbą, nuo virusinės ligos galima išgelbėti daugiau nei 50 proc. žmonių.

Ar Lietuvoje esame saugūs?

Ar yra reali teorinė ar praktinė galimybė šiam virusui atkeliauti į Baltijos šalis, Lietuvą, - paklausėme Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistės Simonos Žukauskaitės-Šarapajevienės.

 Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių liga. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, iki š.m. rugpjūčio 18 d. Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje ir Nigerijoje iš viso užregistruoti 2473 Ebola hemoraginės karštligės atvejai, iš jų 1350 mirties (vidutiniškai mirštamumas apie 60 proc.).

Ebolos viruso keliamas pavojus Europos Sąjungos gyventojams nėra didelis, tačiau Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje Europos šalyje, galimi įvežtiniai šios karštligės atvejai.

Europos Sąjungos šalyse, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, pavojus virusui išplisti yra labai mažas, kadangi:

•             iki šiol Filovirus šeimos virusų plitimo Europoje nebuvo stebima;

•             nuo pastarojo Ebolos hemoraginės karštligės (EHK) protrūkio Vakarų Afrikos šalyse pradžios tarp keliautojų ir turistų, grįžusių iš viruso paveiktų teritorijų, ligonių EHK neužregistruota;

•             žinomi viruso plitimo būdai ir plitimo ribojimo priemonės;

•             reglamentuotos infekcijų kontrolės procedūros sveikatos priežiūros įstaigose;

•             gebėjimas anksti atpažinti ir nutraukti viruso plitimą Europoje yra pakankamas.

Inkubacinis Ebolos hemoraginės karštligės periodas (laikotarpis nuo viruso patekimo į žmogaus organizmą iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) – 2-21 d., todėl ligos simptomai asmeniui gali išsivystyti jau parskridus iš ligos paveiktų Afrikos šalių. Asmenims, kuriems grįžus iš Ebolos viruso paveiktų Afrikos šalių per 21 d. po išvykimo išsivysto užkrečiamosios ligos simptomai: karščiavimas, nuovargis, viduriavimas, būtina kreiptis į gydytoją ir nurodyti išvykimo vietą. Jei kelionės metu asmuo turėjo tiesioginį sąlytį su bet kokiais mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno krauju ar kūno skysčiais, prieš atvykstant į gydymo įstaigą būtina su ja susisiekti, kad personalas užtikrintų tinkamą apsaugą.

Visiems keliautojams, vykstantiems į endemines Ebolos hemoraginės karštligės teritorijas, rekomenduojama vengti tiesioginio sąlyčio su ligonio ar mirusiojo kūno skysčiais ir objektais, kurie galėjo būti užteršti sergančiojo kūno skysčiais; vengti sąlyčio su laukiniais gyvūnais, nevalgyti jų mėsos; vengti vietovių, kuriose gali būti apsigyvenę šikšnosparniai, pvz., urvai; neturėti nesaugių lytinių santykių; dažnai plauti rankas su muilu, naudoti antiseptiką. Visos šios priemonės sumažina užsikrėtimo Ebolos virusu pavojų iki minimumo.

Šaltiniai:

https://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs103/en/

https://www.cdc.gov/vhf/ebola/resources/outbreaks.html

https://www.bbc.com/news/world-africa-26835233

https://www.theindependentbd.com/index.php?option=com_content&view=article&id=226672:why-ebola-is-so-dangerous&catid=187:online-edition&Itemid=223

https://www.cell.com/cell-host-microbe/abstract/S1931-3128%2814%2900263-7


Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: ebola
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų