Trečiadienis, 2021.09.22
Reklama

Dabartinė receptų išrašymo tvarka – kaip uždelsto veikimo bomba(2)

Mindaugas Savickas | 2013-04-05 00:01:25

Visi žinome raštininkais paverstų gydytojų rašto ypatumus: įrašų ligos istorijose ar receptuose dažnai negali suprasti ne tik paprasti žmonės, bet ir kiti gydytojai ar vaistininkai. „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti skirtingų sričių sveikatos priežiūros specialistai aiškino, kad dėl dabar galiojančios receptų išrašymo tvarkos gali nutikti skaudžių nelaimių. Išvengti klaidų, sutaupyti lėšų, taip pat palengvinti gyvenimą gydytojams, vaistininkams ir pacientams padėtų aplinkinėse šalyse veikianti, bet Lietuvoje vis dar tik planuojama diegti elektroninio recepto sistema.

Stalas
Skubančių gydytojų neįskaitomai išrašyti receptai trikdo ir klaidina vaistininkus. Algirdo Kubaičio nuotr.

Vaistinės nekomentuoja. Kodėl?

Moteris, turėjusi nupirkti Skuode vaistų sergančiam tėveliui, „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo net trijose šio miesto vaistinėse išgirdusi, jog receptas išrašytas netinkamai. Ir su tokiu reiškiniu farmacininkės sakė susiduriančios kasdien, neretai net siunčiančios žmogų atgal pas gydytoją, kad ištaisytų receptą.

Keista, norėdama sužinoti apie šią problemą iš pačių vaistininkų, „Vakarų Lietuvos medicina“ susidūrė su netikėta kliūtimi: tiek didžiųjų tinklų, tiek mažųjų vaistinių atstovai lyg susitarę vengė komentuoti šį klausimą.

Galų gale vienos dideliam vaistinių tinklui priklausančios vaistinės vedėjas Antanas (vardas pakeistas), anonimiškai sutikęs pakalbėti su žurnalistu, paaiškino to vengimo priežastis: „Vaistinių, vaistų versle labai gajos keistokos nuostatos: jeigu pateiksi bet kokią su bizniu, medicina susijusią informaciją, gali labai lengvai netekti darbo, nors ta informacija negalėtų pakenkti vaistinės bizniui. O paskui vargiai ar berasi kitą darbą“.

Bomba su uždelsto veikimo mechanizmu

Pasak Antano, šiuo metu galiojanti tvarka yra ydinga, ji „užprogramuoja“ tiek gydytoją, tiek vaistininką daryti klaidų. „Su tais receptais yra įvairių niuansų, iki pirmos į viešumą iškilusios nelaimės, pirmo teisminio nagrinėjimo, ir tai anksčiau ar vėliau neišvengiamai nutiks. Receptai rašomi tarptautiniu vaisto pavadinimu – kad nebūtų proteguojamas gamintojas. Bet tų vaistų yra begalės, labai panašiais pavadinimais, panašiai tariami. Kartais skiriasi tik viena ar dvi raidės. Kaip žinia, mūsų gydytojai dažnai skuba, o jų raštas kartais panašus į ką tik nori, išskyrus lietuvišką abėcėlę, – kalbėjo Antanas. – Pirmą, antrą raidę recepte dar gali iššifruoti, bet kitas turi atspėti pats. Dažnai klausi žmogaus, kuo jis serga, ir tada jau papildomos informacijos dėka toliau „šifruoji“ receptą. Manau, nereikia aiškinti, kokiomis klaidomis tokie žaidimai gali baigtis“.

Kita dėl ranka rašytų receptų iškylanti problema – vaistų dozės. Kartais recepte būna nurodyta dozė, 10 kartų viršijanti didžiausią leistiną. Arba neaiškiai ar netiksliai parašytas skaičius, pavyzdžiui, mažam vaikui paskirta suaugusiojo dozė. Antano teigimu, vaistininko praktikoje būna įvairiausių nutikimų – tenka ieškoti paciento telefonu, o kitą kartą net važiuoti į namus ir sutrukdyti viršyti vaisto dozę.

„Aš dirbu budinčioje vaistinėje. Žmogus nėra robotas – naktį, paryčiais vis tiek ne visada gali būti toks budrus, kaip dieną. Ir atvyksta pacientas su receptu, reikia skubiai vaistų. Įskaitoma tik pirma raidė. Negana to, neįmanoma ir skaičių perskaityti. Gal tai 2, gal 8, o gal 5? Vieną kartą tai baigsis tragedija“, – neabejojo vaistininkas.

Nesuderinamumo problema

Dar viena Antano įvardinta problema – kelių vaistų, kurie kartu neturėtų būti vartojami, skyrimas vartoti vienu metu. Arba vaistų, kurie skirti tik suaugusiesiems, skyrimas vaikams.

„Būna atvejų, kai gydytojų sprendimus tenka kvestionuoti. Tai rodai pacientui vaisto anotaciją, sakai, kad jo tokiu ar tokiu atveju vartoti negalima. Kad ir tas pats „Nimesil“, kurį vaikams iki 12 metų vartoti draudžiama. Gydytojai jį kartais rašo 3–4 metų vaikams, nors kai kuriose valstybėse šis vaistas dėl hepatotoksinių savybių išvis uždraustas. Bet tai tik vienas pavyzdys, panašių atvejų yra daugiau“, – atvirai pasakojo vaistininkas.

Rita Seniūnaitė
Šeimos gydytojos Ritos Seniūnaitės teigimu, elektroninio recepto sistema sutaupytų sveikatos priežiūros sistemos išteklių. Algirdo Kubaičio nuotr.

Netikėtos pasekmės

Vaistininko teigimu, didžiumą dėl neaiškiai arba klaidingai parašytų receptų kylančių problemų išspręstų gerai veikianti elektroninio recepto sistema. Tai įrodo Estijos ir Lenkijos pavyzdžiai – po sistemos įvedimo vaistininkų darbas tapo paprastesnis, sumažėjo klaidų. Mat šių šalių vaistininkai visą informaciją mato kompiuteryje, nebetenka šifruoti ranka rašytų receptų. Išrašant skirtinus receptus, vaistų suderinamumo programos gydytojui primena, kokius vaistus galima skirti kartu, o kokių negalima. Gydytojui kompiuteryje lengvai prieinama ir algoritmų informacija – kokios vaisto dozės rekomenduojamos skirtingais atvejais, atsižvelgiant į individualius paciento duomenis.

Antanas tvirtina, kad įvedus elektroninį receptą Estijoje sulaukta ir netikėtų pasekmių: šalyje sumažėjo receptinių vaistų vartojimas. Pašnekovo teigimu, tai susiję su vaistų skyrimo srityje atsiradusiu skaidrumu, kuris ne visada naudingas kuo daugiau vaistų norinčioms parduoti farmacijos kompanijoms, taip pat – vaistinėms. Antanas sakosi esąs tikras, kad elektroninio recepto atveju receptinių vaistų suvartojimas mažėtų ir Lietuvoje. Jis daro prielaidą, kad vaistų prekyba suinteresuotos grupės gali siekti išsaugoti dabar galiojančią ne itin skaidrią sistemą. Galimai būtent dėl šios priežasties vaistinių savininkai elektroninio recepto temos komentuoti nenori, nors vaistinių darbuotojams toks sprendimas gerokai supaprastintų darbą.

Rimantas Remeika
SAM kancleris Rimantas Remeika tikisi, kad sveikatos priežiūros politikai ir toliau palaikys elektroninio recepto sistemos diegimą. Asmeninio archyvo nuotr.

Palengvintų darbą gydytojams

Šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė sako, kad ranka rašydami receptus gydytojai gaišta brangų laiką, kurį turėtų skirti bendravimui su pacientais. „Žmogui skiriama maždaug  15 – 20 minučių laiko. Vyresnio amžiaus arba sunkiau sergantiems žmonėms kartais reikia ne vieno ir ne dviejų vaistų. Tai vien tuos receptus reikia 15 minučių rašyti. O kur apžiūra, kur bendravimas su žmogumi? Todėl laiko nuolat trūksta. Vaistininkai paskui priversti aiškintis, šifruoti tuos receptus, juk kiekvieno žmogaus raštas skirtingas. XXI amžius įsibėgėja, bet ši sritis laiko neliečiama“, – ironizavo gydytoja.

„Jeigu mūsų biurokratai pagaliau ryžtųsi padaryti tai, kas aplinkinėse šalyse sėkmingai padaryta, pradžioje būtų kiek sunkiau. Visi pereinamieji laikotarpiai turi tam tikrų trikdžių. Bet vėliau tai būtų didžiulis palengvinimas tiek gydytojams, tiek pacientams, tiek vaistininkams. Taip pat ir mokesčių mokėtojams. Žinoma, tik tuo atveju, jeigu viskas būtų padaryta tinkamai“, – sakė R. Seniūnaitė.

Ji atkreipė dėmesį į dar vieną dabar veikiančios tvarkos trūkumą: lėtinėmis ligomis sergantys žmonės dažnai neturi pinigų nusipirkti vaistų ilgesniam laikotarpiui, todėl prašo rašyti receptą tik vienam mėnesiui. „Po mėnesio jie vėl ateina, tik dėl naujo recepto vienam mėnesiui išrašymo, nors pagal įstatymą mes galėtume išrašyti receptą trims mėnesiams. Dėl to ilgėja eilės. Paprastas dalykas, bet jis neišsprendžiamas. Jeigu elektroninis receptas būtų įdiegtas tinkamai, šios problemos nebeliktų – tiesiog žmogaus elektroninėje byloje būtų nustatyta, koks vaistas ir kuriam laikui skirtas, žmogus bet kada galėtų ateiti į vaistinę ir pasipildyti vaistų atsargas be jokio stumdymosi poliklinikoje, – aiškino gydytoja. – Kitas elementarus dalykas – būtų taupomi mokesčių mokėtojų pinigai. Be tuščiai sugaištamo gydytojų laiko, vien kompensuojamų vaistų knygučių su per kalkę perrašomais lapeliais atsisakymas visos šalies mastu leistų sutaupyti. Niekas neskaičiavo, kiek visa tai kainuoja, bet tai didelės mokesčių mokėtojų lėšos“.

Bandomąją versiją žada metų pabaigoje

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos, elektroninio recepto sistema, jeigu neiškils kokių nors trukdžių, turėtų būti įdiegta maždaug per metus.

„Vakar patvirtinta elektroninio recepto sistemos pirkimo specifikacija ir bus pradėtos pirkimo procedūros. Planas – šių metų pabaigoje paleisti pradinę, bandomąją versiją. Žinoma, tik tuo atveju, jeigu neiškils kokių nors problemų – konkurso apskundimų ar panašių. Projektas priklauso ir nuo politikų – ar tai liks prioritetu?“, – kalbėjo R. Remeika.

Jis taip pat pritarė vaistininko išsakytai minčiai, kad į vaistų prekybą skaidrumo atnešančio elektroninio recepto įdiegimu farmacijos kompanijos nėra suinteresuotos.

Mindaugas Savickas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų