Ar gydytojams tikrai pakanka dėkingumo šypsenų?(6)

„Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“. Lipdukus su tokiu užrašu Lietuvos medicinos studentų asociacija pasiūlė gydytojams užsiklijuoti ant savo kabinetų durų. To paties jaunimo projekto antroji dalis – balandžio 12 d. Vilniuje vykusi diskusija, kurioje aiškintasi, kaip pažaboti kyšininkavimą tarp medikų ir pacientų. Vis dėlto studentų pasiūlytas šūkis diskusijoje nesulaukė pritarimo.

Reklama

Mitas apie nemokamą mediciną

Kaip spręsti kyšininkavimo sveikatos sektoriuje problemą? Šis klausimas apie gėdingą problemą egzistuoja daugelį metų, apie jį kalbama tyliai: pacientai su baime, gydytojai arba piktindamiesi, arba praleisdami negirdomis. Yra oficialios pozicijos ir pogrindinės nuomonės.

Psichiatras prof. Dainius Pūras, pradėdamas viešą diskusiją apie kyšininkavimo sveikatos apsaugos srityje problemą, pažymėjo, kad visų pirma turėtų būti paneigtas mitas apie nemokamą mediciną.

„Bet tai suparalyžiuoja politikus, nes, jeigu jie pradės tuos pokyčius, jų nebebus politikoje. Daugiausiai aš tikiuosi iš medikų profesinės pusės, nes ji labiausiai subrendusi, nes medikai gali kalbėti ne tik apie algas, jeigu jie nori rūpintis savo reputacija“, – sakė D. Pūras.

Kas įrodys užuominas?

Nustatyta, kad Lietuvoje 60 proc. žmonių kalba apie tai, kad jų šeimos nariai arba jie patys atsidėkojo gydytojams už suteiktas paslaugas. Pusė iš apklaustųjų mano, kad nuo atsidėkojimo priklauso medikų paslaugos kokybė. 12 proc. apklaustųjų sakė, kad tai, jog reikia atsilyginti gydytojui, netiesiogiai suprato iš medikų užuominų.

Kai organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Romerio universiteto filialo ir Lietuvos medicinos studentų asociacijos organizuotoje diskusijoje nuskambėjo šie skaičiai, kilo šurmulys. Vieni su sveikatos apsaugos sistema susiję žmonės replikavo, kad, matyt, gydytojų stalčiai patys atsidaro, kiti, kad labai jau išraiškingi turėtų būti medikų mirksėjimai.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas linkęs nekreipti dėmesio į tokius visuomenės apklausos rezultatus: „Gydytojas gydo dešimt pacientų. Jie visi pasaulio bamba, nes jiems reikia, kad gydytojas ateitų staiga. O jis nueina pas vieną, nes negali pas visus nueiti. Vat visi ir galvoja, kad čia užsiminta.“

Gindamas medikų interesus L. Labanauskas piktinosi, kad problemos vyksta dėl susiklosčiusių nerašytų taisyklių, tačiau garsiai esą kalbama, kad kaltas visada yra gydytojas, nes jis yra gavėjas.

„Mes su tuo nesutinkame. Jeigu norima taip įvardinti, tai nurodykite, kur, kokie pažeidimai. Bet jeigu neįrodoma, tai su gydytojų korupcija kovojama tik iš tribūnų. Nieko nedarome, bet kovojame, – emocingai kalbėjo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas. – Jeigu dirba žmogus, jis nori uždirbti. O jeigu neuždirba, tai situacija tokia, kad bet kokiu atveju bus mokama bet kokia forma. Net tortais.“

Taip pat medikų atstovas papasakojo vieno garbaus mediko nuomonę, kad nieko baisaus nėra, jeigu gydytojui padovanojama žąsis – bent jau alkanas nebus.

Gastronomo efektas

D. Pūras, dažnai viešumoje kalbantis apie korupciją sveikatos apsaugos srityje, atkreipė dėmesį į tai, kad egzistuojanti atsidėkojimų-papildomų mokėjimų medikams sistema nėra palanki nei pacientams, nei medikams.

Tačiau yra pilkoji zona, mažoji dalis, kuriai tai apsimoka, ir toji dalis turi įtaką visuomenėje. Todėl kol neatsiras kritinė masė tarp medikų, pacientų ir politikų, pasiryžusių permainoms, tol jų ir nebus. Artimiausiu metu D. Pūras permainų prognozuoti nesiryžta.

„Mano kartos žmonės prisimena paslaugų kultūrą kitose srityse – gastronomo efektą. Užėjęs pro pagrindines duris gauni vienokias paslaugas, o jeigu turi kitą priėjimą, gauni kitokias paslaugas. Tai skamba kaip seni dalykai, bet sveikatos sistemoje šis reiškinys išliko. Žmonės mano, kad negaus geros paslaugos, jeigu „nepateps“ arba neturės ryšių, nebus barterinio mechanizmo“, – kalbėjo profesorius.

Kalta sistema? Ne – Leninas

Nagrinėdamas problemos priežastis D. Pūras pabrėžė, kad mažiausiai verta kalbėti apie tai, kad medikai prievartauja pacientus jiems papildomai mokėti. Jeigu taip kur nors ir yra, tai nėra sistemiška. Didžiausia sisteminė bėda, kad kyšiai duodami, jie yra imami ir visi vienodai prisideda prie sistemos demoralizavimo.

„Tai rodo, kad niekam neapsimoka elgtis taip, kaip reikia viešajam interesui, nes jeigu elgsiesi taip, liksi kvailio vietoje“, – kalbėjo D. Pūras.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius bandė prisiminti, kaip susiformavo tokia giliai šaknis įleidusi sistema, kai pacientai bijo neduoti kyšio, o medikai juos ima.

„Jeigu giliai žiūrėtume į tarybinius laikus, tai sakoma, kad kai Leninas skirstė algas, tai jis pasakė, kad gydytojai patys užsidirbs iš pacientų. Tad gal todėl tokie jų atlyginimai“, – pusiau juokais kalbėjo L. Paškevičius.

Gyvenimo standartai

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius pateikė duomenis, iš  kurių aiškėja, kiek turėtų uždirbti medikai Lietuvoje, kad nenorėtų papildomų pinigų. Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Skandinavijos, slaugos personalo atlyginimai yra 1,5-2 kartus didesni už šalies vidutinį atlyginimą, gydytojų 3-4 kartus.

Anot M. Marcinkevičiaus, Lietuvoje slaugytojų atlyginimas yra žemesnis už šalies vidurkį, o gydytojų maždaug 1,5 karto didesnis. Tad, jeigu šalies vidutinis atlyginimas yra apie 2049 litus, tai gydytojų ES standartais, tačiau pagal lietuviškus atlyginimus turėtų būti bent 8000 litų, kai dabar yra apie 3000 litų.

„Situacija yra nenatūrali. Nesakau, kad gydytojas Lietuvoje turėtų uždirbti tiek, kiek Amerikoje, Anglijoje ar  Prancūzijoje. Tačiau natūralu, kad žmonės bando išlyginti susidarantį skirtumą. Jeigu dabar mes staiga sugebėtume padaryti taip, kad nė vienas gydytojas negautų nė vieno papildomo lito, tai valstybinė specializuota medicina subyrėtų, gydytojai pasitrauktų, išeitų į privačią praktiką. Labai kvalifikuotų gydytojų valstybiniame sektoriuje tikrai nebeturėtume“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

L. Paškevičius, kuris yra ir privačios gydymo įstaigos direktorius, papasakojo, apie kokias atlyginimų sumas kalba į jo kabinetą dėl darbo ateinantys derėtis gydytojai.

„Pas mane atėjęs derėtis geras Lietuvos chirurgas ima kalbėti apie atlyginimą nuo 20-30 tūkst. litų. Tai ne mistika. Nekalbu, kad kiekvienas gydytojas, kuris dirba ambulatorijoje, kiti chirurgai tiek uždirba. Bet geri chirurgai, kurie turi po tris pareigas, kurie renkasi pacientus, jie uždirba tiek. Ir jeigu jūs paklaustumėte, tai daug ar mažai, aš sakau, kad tai yra normaliai, – kalbėjo L. Paškevičius. – Labai geri daktarai uždirba nemažai, tad jeigu atimtume didžiąją jų atlyginimo dalį, jie pajudės iš Lietuvos – po 3-4 savaičių jie jau galėtų dirbti svetur. Iš esmės žmonės pripranta prie tam tikro gyvenimo lygio.“

Kas ta korupcija?

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas papasakojo, kas yra korupcijos tarp medikų ir pacientų pavyzdys: senyva moterėlė laukdama vizito prie gydytojo durų iš piniginės išima dvidešimtinę, kruopščiai ją išlygina, sulanksto ir įsideda į atskirą kišenėlę palte...

Šių eilučių skaitytojai statistiškai turėtų žinoti, kam senyvoji moterėlė taip pasiruošė prieš eidama į gydytojo kabinetą. Taip pat skaitytojai turėtų žinoti ir kitokių kyšininkavimo būdų. Tačiau viešoje erdvėje vis dar diskutuojama, kas yra kyšis medikui.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas M. Marcinkevičius tiki, kad dovana gydytojui iki 1 MGL nėra kyšis. Valdžios atstovą stebino ir tai, kad vieno menininko medikui padovanotas savas kūrinys teisėsaugos institucijų buvo palaikytas kyšiu.

„Kaip mes suvokiame korupciją? Šioje vietoje su teisėsaugos organais ir visuomene, politikais turėtume susitarti, kas yra kyšis ir kas yra padėka. Kas yra gėlių puokštė, tortas arba šampano butelis po sėkmingo gydymo, gimdymo ar operacijos? Dabar pas mus bet kokia dovana gydytojui vertinama kaip kyšis. Tai spraga, kurią reikėtų ištaisyti. Civiliniame kodekse buvo įteisinta, kad galima gydytojui įteikti menką dovanėlę, jeigu ji neviršija 1 MGL, bet paskui ji buvo panaikinta. Labai padėtų, jeigu nustatytume aiškią ribą, kad dovanoti dera po gydymo, o ne prieš, kad būtų aiški finansinė riba“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.

M. Marcinkevičius įsitikinęs, kad pacientų noras padėkoti gydytojui yra natūralus, tad reikia išspręsti, kaip tai padaryti, kad nebūtų ir jiems keblu vaikytis gydytojus koridoriais, ir kaip neįžeisti gydytojų.

„Jeigu bandytume korupciją išgaudyti teisėsaugos priemonėmis, tai būtų kaip ankedotas: jeigu kuris nors gydytojas dar nesėdi, tai ne jo nuopelnas, o teisėsaugos darbo brokas“, – šyptelėjo M. Marcinekvičius.

Aiškumo į tai, kas yra korupcija, įvedė L. Paškevičius: „Visi raportai sako, kad neformalūs mokėjimai yra korupcija. Nekalbama apie atsidėkojimus ir panašiai, apie gėlę ar tortą. Dėl 1 MGL nepritarsiu. Tai korupcijos įteisinimas – klausimas, kiek išimsiu vokelių po 1 MGL atskirame vokelyje. To negali būti“.

Kad BMW būtų vairuojami legaliai

Diskusijos dalyviai turėjo daug idėjų, kaip spręsti kyšininkavimo sveikatos apsaugos srityje klausimus. Daug kalbėta apie tai, kaip neoficialius mokėjimus paversti oficialiais, apie priemokas, draudimą, kad reikia politinės valios, kalbėta apie konkurencijos tarp gydymo įstaigų skatinimą, privataus stacionaraus gydymo galimybes ir gydytojų algas.

L. Paškevičius atkreipė dėmesį į tai, kad visame pasaulyje medikai uždirba kone panašiai. Skiriasi tik apmokėjimo sąlygos, tad reikia pasirinkti, ar mes norime būti vakarietiška, ar rytietiška valstybė.  Rytuose gydytojai uždirba 200-300 dolerių, bet vairuoja BMW ir vilki „Chanel“ kostiumėlius.

Pacientų saugos, inovacijos ir kokybės fondo valdybos pirmininkė Rasa Terbedienė pabrėžė, kad jau vien dėl to, kad pacientai mano, jog reikia mokėti medikams, parodo, jog valstybė nepakankamai įvertina mediko darbą.

„Kai turėsime realius atlyginimus, gydytojui nekils ranka paimti papildomos pagalbos, o pacientui nekils duoti“, – sakė diskusijos dalyvė.

Jaunatvinis idealizmas?

Kol vyresniosios kartos patyrę medikai diskutuoja, kiek, ko, kam, ką, kuo, būsimieji medikai, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai inicijuoja akcijas, kuriose tvirtina, kad geriausia padėka gydytojui – šypsena.

Pasiklausiusi diskusijos dalyvių pasisakymų Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovė Rūta Papievytė papasakojo apie studentišką iniciatyvą, kai dešimtyje Lietuvos gydymo įstaigų ant gydytojų durų klijavo lipdukus su iškalbingu užrašu, kuris įrašytas šio straipsnio pirmame sakinyje. Mergina džiaugėsi, kad buvo sulaukta malonių atgarsių apie iniciatyvą.

„Mes, jaunoji karta, tikime vyresniais gydytojais, jie mums yra autoritetas. Tikime, kad viską galima pakeisti į gera. Viskas yra ne taip blogai. Manau, atrasime, kad Lietuvoje yra labai nedaug gydytojų, kurie gyvena ant skurdo ribos, taip sunkiai, kad negalėtų išgyventi, kad turėtų imti tuos kyšius, – savo mintimis dalijosi būsimoji medikė. –  Gydytojų sąjungos prezidento norėčiau paklausti:  kaip jūs įsivaizduojate, kokią poziciją turėtume turėti mes, medicinos studentai, kai matome tokį požiūrį iš savo autoritetų, kad imsime kyšius tol, kol kas nors nepakels algų?“

L. Labanauskas atsakydamas į klausimą pirmiausia pabrėžė nesakęs, jog medikai ims kyšius, kol bus maži atlyginimai. Jis paaiškino, kad maži atlyginimai inicijuoja kitokį atsiskaitymą, ir pridūrė: „Kai pradėsite dirbti, įvertinsite, ar jūsų atlyginimas pakankamas, ar ne, ir nuspręsite, kaip toliau elgtis.“

Zita Voitiulevičiūtė