Tikiu, kad pavieniai gydytojai Lietuvoje bendrauja su savo pacientais, tačiau didžioji dalis numoja į tai ranka. Vieni – per daug pavargę, kiti – per daug išdidūs, treti – neišmokyti bendrauti, neturi reikiamų bendravimo įgūdžių ir nebendrauja visai.
Pateikti informaciją pacientui suprantama kalba yra subtilus dalykas. Tūlas gydytojas Lietuvoje pažeria keletą lotyniškų diagnozių, ir viskas. Niekada negirdėjau gydytojo siūlant alternatyvias gydymo galimybes ar aptarinėjant skirtingus tyrimo būdus. Dažniausiai viskas baigiasi žodžiais “Darysim taip, bus šitaip”. Lietuvoje bendrauti su pacientu paprasčiausiai nėra mados.
Pabandykite paneigti mano teiginį – nedaug rasite žmonių (pacientų), kurie yra patenkinti tuo, kaip gydytojas išaiškino ligos kilmę, tyrimus, gydymą ir t. t. Privačiose įstaigose gydytojai labiau “cackinasi” su pacientais, o valdiškose – visi surūgę ir neturi tam nei laiko, nei noro, nei įgūdžių tai tinkamai daryti…
Stebėtojas