Trečiadienis, 2019.08.21
Orai
Reklama

Represinė narkopolitika: žmogaus teisių pažeidimai ir nekontroliuojama ŽIV plėtra (2)

Daiva Ausėnaitė | 2012-11-21 00:03:47

Nors, atrodytų, represinė narkopolitika egzistuoja tik kokiose nors trečiose šalyse ir jau tikrai ne Europos Sąjungoje, tenka pripažinti, jog visai šalia žiauriausiais būdais laužomos žmogaus teisės. Narkotikų vartotojai įkalinami, jiems neteikiama medicininė pagalba, jiems „pametami” narkotikai į kuprines kertant valstybių sienas, jie neturi teisės gauti pakaitinio gydymo, reabilitacijos. Represinė narkopolitika remiasi principu – išgyvena stipriausi. Priklausomas žmogus yra silpnas, nes pasirinko narkotikus, todėl valdžios institucijos padarys viską, kad iš jo nukaltų stiprų žmogų. O jeigu jam nepavyksta? Greičiausiai jis miręs arba mirs.

narkotikai
Narkotikų vartotojai retai kurioje šalyje vertinami kaip pacientai, turintys priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų. Dažniau jie suvokiami kaip pažeidžiamų sluoksnių atstovai, rizikingo elgesio asmenys ar nusikaltėliai. Algirdo Kubaičio nuotr.

Apkvaišęs pasaulis

2011 m. lapkričio mėnesį Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje buvo pristatyta metinė ataskaita apie narkotikų situaciją ES. Joje rašoma, jog narkotikų vartojimo tendencijos gan prieštaringos –kai kurių narkotikų vartojimas stabilizavosi ir nedidėja, atsiranda nauji, sintetiniai narkotikai, taip pat vis dažniau kai kuriose šalyse stebimas receptinių opioidų vartojimas siekiant apsvaigti (skausmą malšinantys vaistai). Tikėtina, prie šios tendencijos populiarėjimo JAV nemažai prisidėjo du labai populiarūs narkotinę priklausomybę turintys serialų herojai – daktaras Hausas ir sesutė Džekė. Nors narkotikų vartojimas, būtent nuskausminamųjų preparatų, apsunkina jų socialinį gyvenimą, jie dirba ir stengiasi gyventi kaip visada.

Kanapės

Vartojo bent kartą gyvenime: maždaug 78 mln. (23,2 proc. suaugusių europiečių).

Vartojo per praėjusius metus: maždaug 22,5 mln. (6,7 proc.) suaugusių europiečių.

Kokainas

Vartojo bent kartą gyvenime: maždaug 14,5 mln. (4,3 proc. suaugusių europiečių).

Vartojo per praėjusius metus: maždaug 4 mln. (1,2 proc.) suaugusių europiečių, arba vienas iš trijų bent kartą gyvenime kokainą vartojusių asmenų.

Ekstazis

Vartojo bent kartą gyvenime: maždaug 11 mln. (3,2 proc. suaugusių europiečių).

Vartojo per praėjusius metus: maždaug 2,5 mln. (0,7 proc.), arba penktadalis bent kartą gyvenimą ekstazį vartojusių asmenų.

Amfetaminai

Vartojo bent kartą gyvenime: maždaug 12,5 mln. (3,8 proc. suaugusių europiečių).

Vartojo per praėjusius metus: 1,5–2 mln. (0,5 proc.), arba iki šeštadalio bent kartą gyvenimą amfetaminus vartojusių asmenų.

Opioidai

Probleminių opioidų vartotojų: apytiksliai nuo 1,3 iki 1,4 mln. europiečių.

Naujausiame 2012 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro informaciniame pranešime rašoma, kad nuo 2005 m. Europoje nuosekliai daugėja džiovintų kanapių konfiskavimo atvejų ir europiečiai kanapes bando auginti patys (kiekvienoje 29 ES šalyje fiksuoti bent keli marihuanos auginimo atvejai). Bent kartą gyvenime kanapes vartojo per 80 milijonų europiečių. 2010 m. konfiskuotos 106 tonos džiovintų kanapių ir 563 tonos kanapių dervos. Maždaug 3 milijonai europiečių vartoja šį narkotiką kasdien.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras metiniame pranešime džiaugiasi, kad nedaugėja naujų heroino vartotojų. Nuo

heroino priklausomybę turinčių asmenų gydymas ir priežiūra gali tęstis ne vienerius metus. 2010 m. ES ir Norvegijoje buvo sulaikytos 6 tonos heroino, 2009 m. – 8 tonos. 2009 m. pabaigoje Europa išgyveno tam tikrą heroino stygių, tai siejama su Afganistano aguonų ligų protrūkiu.

Sintetiniai narkotikai

Gal dėl to į ES aktyviai veržiasi sintetiniai narkotikai, kuriems sukurti nereikia didelių laukų plotų, jie kuriami laboratorijose. Šie narkotikai labai invalidizuoja vartotoją – dėl nekrozių žmonės praranda galūnes, sukelti psichikos pokyčiai jaunus žmones per trumpą vartojimo laiką paverčia psichiškai neįgaliais, nesugebančiais atsakyti į paprasčiausią klausimą. Jų plitimas prasilenkia su elementaria verslo logika – sintetinių narkotikų vartotojas juos gali vartoti labai trumpą laiką, tuo tarpu marihuanos, kokaino ar heroino vartotojai išlieka „pirkėjais“ daugelį metų.   

Nauja tendencija – narkotikais imta prekiauti ne tik tarpuvartėse, abejotinos reputacijos rajonuose, tačiau ir internetu. Būtent ten parduodama daugiausia sintetinių, naujos kartos narkotikų. Jų poveikis sveikatai nėra taip gerai ištirtas kaip vadinamųjų klasikinių.

Tačiau nė vienos ES šalies ataskaitoje nerašoma, kad ženkliai sumažėtų vienų ar kitų narkotikų vartotojų. Pasaulis vis labiau svaiginasi.

Dėmesys į narkotikų vartotojus – dėl ŽIV

Visame pasaulyje žalos mažinimo programos, susijusios su narkotikais, buvo kuriamos ir vykdavo mąstant apie ŽIV infekciją. Buvo suvokta, jog būtina reaguoti į ŽIV plitimą tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų, nes tarp jų infekcija plinta greitai. Tai suvokė tarptautinės organizacijos ir kai kurių šalių valdžios. Šios programos ne vienoje šalyje pademonstravo savo efektyvumą kontroliuojant ŽIV tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Pasak Svetlanos Prosvirinos, Kaliningrado apskrities ŽIV infekuotų žmonių organizacijos vadovės, jei mieste atsiranda du švirkščiamų narkotikų vartotojai, infekuoti ŽIV, po kelių mėnesių daugiau nei pusė viso miesto narkotikų vartotojų bus ŽIV infekuoti.  

Tik vėliau žalos mažinimo programų sumanytojai ir vykdytojai atkreipė dėmesį į gretutines narkotikų vartotojų problemas – perdozavimas, hepatitas C, ŽIV gydymas. Tokios programos gali pasigirti, kad darbuojasi ne tik sveikatos ir socialinėse srityse, jos taip pat rūpinasi narkotikų vartotojų teisėmis.

2003 m. Belgija pirmoji pasigyrė, jog žalos mažinimo programose dalyvauja buvę narkotikų vartotojai. Jie eidavo į gatves ir aktyviems narkotikų vartotojams pasakojo apie ŽIV ir perdozavimo prevenciją.

Banditas ar ligonis?

Nepaisant didelio skaičiaus narkotikų vartotojų, jie dar retai kurioje šalyje vertinami kaip pacientai, žmonės, turintys psichinį sveikatos sutrikimą – priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų. Dažniau jie suvokiami kaip pažeidžiamų sluoksnių atstovai, rizikingo elgesio asmenys ar nusikaltėliai. Būtent toks visuomenės, teisėsaugos institucijų, medikų, valdžios atstovų požiūris gimdo žmogaus teisių pažeidimus, stigmą ir diskriminaciją.

„Rusijos kaimuose moterys vartoja narkotikus, tačiau ši problema slepiama, nes kaimuose nėra vaistinių, žalos mažinimo programų, neretai ten nėra akušerių. Moterys negali pasidaryti ŽIV nustatymo testų ar gauti konsultacijas dėl priklausomybės gydymo, nes šių paslaugų paprasčiausiai niekas neteikia”, – sako Eurazijos narkotikų vartotojų forumo dalyvė Natalija iš Rusijos.

Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono narkotikų vartotojos patiria didelę stigmą – jos patiria prievartą, jos neturi galimybių dalyvauti žalos mažinimo programose, jos priverstos darytis abortus, nes gydymo įstaigose besilaukiančiai

narkotikų vartotojai, ŽIV infekuotai ir dar turinčiai hepatitą C pasiūlomas tik toks sprendimas. 

Represijos prisideda prie ŽIV plitimo

Eurazijos žalos mažinimo tinklo duomenimis, Eurazijos šalyse 3,7 milijono žmonių yra švirkščiamų narkotikų vartotojai, regionas pasaulyje yra antroje vietoje pagal švirkščiamų narkotikų vartotojų skaičių. Nuo 2000 iki 2010 metų ŽIV infekuotų žmonių skaičius šiame regione išaugo 250 proc. Ekspertų duomenimis, ŽIV koncentruojasi narkotikų vartotojų bendruomenėje ir tarp jų seksualinių partnerių. Taip pat šio regiono narkotikų vartotojai yra infekuoti hepatitu C, paplitimas skiriasi priklausomai nuo šalies: 30 proc. Azerbaidžane, 95 proc. Lietuvoje.  

„Regiono valstybių pirminis tikslas turėtų būti siekis stiprinti kompleksines profilaktines paslaugas tarp narkotikų vartotojų ŽIV srityje, įskaitant adatų ir švirkštų keitimo programas bei opioidinį pakaitinį gydymą. Tačiau devintojo dešimtmečio vidury, nuo ŽIV epidemijos pradžios, Eurazijos šalių valdžios demonstravo labai menką politinį žalos mažinimo programų palaikymą ir net neigė jų efektyvumą. Žalos mažinimo programos veikia esant menkam finansavimui, priešiškoje politinėje aplinkoje, kuri pirmenybę teikia represinei narkopolitikai, kai narkotikų vartotojas sulaukia tik baudžiamosios atsakomybės. Represinis reagavimo būdų charakteris ne vieną kartą tapo priežastimi to, kad medicinos ir socialinių programų (skirtų mažinti narkotikų vartotojų daromą žalą) efektyvumas buvo sugriautas, kai į procesą įsitraukdavo teisėsaugos pareigūnai”, - rašoma šių metų Tarptautinio narkopolitikos konsorciumo išleistame dokumente.

Šiame dokumente taip pat rašoma, kad represinė narkopolitika (narkotikų vartotojo kriminalizavimas, kai už vartojimą jis baudžiamas įkalinimu, o ne nukreipiamas gydytis) tiesiogiai susijusi su ŽIV ir hepatito C infekcijų plitimu. Gruzijos, Ukrainos ir Rusijos narkotikų vartotojai, remiantis tų šalių teisės aktais, praranda teises kaip piliečiai: teisę būti tėvais, teisę vairuoti automobilį, teisę dirbti.  

Narkotikų vartotojai vienijasi

Liepos 21 d. pasaulis mini Kovos su narkomanija aukų atminimą. Šiais metais vasaros viduryje Kijeve įvyko Narkotikų vartotojų ir pakaitinio gydymo dalyvių forumas. Per 100 dalyvių iš 14 šalių savo šūkiu pasirinko frazę – „Mes padarysim viską, kad būtume išgirsti!”, jie įkūrė Eurazijos žmonių, vartojančių narkotikus, tinklą. Susitikimo metu buvo kalbama apie represinę narkopolitiką, žemą pakaitinio gydymo kokybę, moterų, vartojančių narkotikus, stigmatizaciją, nepakankamą ŽIV/AIDS programų finansavimą ir pačių programų stygių.   

Eurazijos žalos mažinimo tinklo specialistė Daša Očeriot išplatino narkotikų vartotojų pranešimą spaudai. Jame rašoma, jog Eurazijos narkotikų vartotojams nerimą kelia politinė Rusijos įtaka.  „Forumo metu ne kartą buvo diskutuojama apie Rusijos narkopolitikos įtaką visam Rytų Europos ir Centrinės Azijos regionui. Rusija daro įtaką siekdama kitų šalių politiką priartinti prie savosios – Rusijoje uždraustas pakaitinis gydymas. Šiandien Rusija stengiasi pasirodyti kaip regioninis donoras ir paskleisti savo politiką ŽIV/AIDS srityje kitose regiono šalyse.”

Forumo dalyvė iš Kirgistano Irina sako, jog jos šalyje ŽIV infekuotų žmonių gydymui reikiamų medikamentų ir pakaitinio gydymo preparatų yra tik iki 2015 m. „Žalos mažinimo kabinetų lankytojai su siaubu laukia, kas bus po poros metų. Niekas iš narkotikų vartotojų, šiuo metu gaunančių gydymą, nenori grįžti į ankstesnį gyvenimą”, - sako Irina.   

Mušti ir prievartauti narkotikų vartotoją

Tarptautinio narkopolitikos konsorciumo 2012 m.

išleistame dokumente Eurazijos šalių narkotikų vartotojai dalijasi patirtimi. Jame rašoma: „Policijos darbuotojų maži atlyginimai ir lengvas būdas priartėti prie narkotikų „verslo” pajamų – tai faktoriai, kurie leidžia regione klestėti korupcijai teisėsaugos institucijose. Dėl narkotikų laikymo sulaikyti vartotojai neretai siūlo policijai kyšius, tai leidžia jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat dažnai taikomas „verbavimo” metodas, kai iš narkotikų vartotojo tarpo pasirenkamas toks, kuris neturi galimybių duoti kyšį. Rusijos policininkai priverčia buvusius kalinius, priklausomus nuo narkotikų, „atskleisti” jiems dilerius ir kitus narkotikų vartotojus, jei jie nori atgauti savo asmeninius dokumentus. Šie dokumentai reikalingi norint gauti medicinines paslaugas, būstą ir įsidarbinant”.  

Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione narkotikus vartojančios moterys dažnai patiria smurtą. Kaip pasakojo viena sostinės stoties rajone seksualines paslaugas teikianti lietuvė, smurtas patiriamas ir iš klientų, ir iš narkotikus vartojančių vyrų ir iš policijos pareigūnų. „Pasiimam švarius švirkštus, važiuojam nusipirkt dozės į taborą, o ten pasitinka policininkai – jie atima ir kojomis traiško mūsų švirkštus, jie liepia daryti atsispaudimus. Jei sumuša ar išprievartauja klientas, niekada neinam į policiją – sakys, kad pačios kaltos”, - asociacijos „Demetra” 2011 m. surengtame seksualines paslaugas teikiančių moterų susitikime kalbėjo viena iš moterų.   

Daugelyje Eurazijos šalių policija turi teisę sulaikyti asmenį 72 valandoms. Tarptautinio narkopolitikos konsorciumo išleistame dokumente rašoma, kad neretai sulaikius narkotikus vartojantį asmenį, jis tardomas dėl dilerių kontaktų ar siekiant išgauti kokius įrodymus kitiems nusikaltimams. Tuo metu narkotikų vartotojas jau patiria abstinencijos pasekmes, tad tardymas būna lydimas fizinių kančių, medicininiu požiūriu tai galima būtų vertinti kaip kankinimą.

2009 m. atlikta sekso darbuotojų apklausa Gruzijoje parodė, kad narkotikus vartojančios moterys dažnai būdavo priverstos rinktis. 13-ai proc. apklaustųjų buvo pasiūlytas „sandoris” – seksualinės paslaugos arba areštas. Analogiška apklausa Azerbaidžane parodė, kad 15 proc. apklaustųjų buvo sumuštos policijos pareigūnų, o 7 proc. nurodė, kad buvo išprievartautos. Kirgistane 40 proc. tyrime dalyvavusių moterų minėjo apie prievartos atvejus iš policijos pusės.    

Represijas užtikrinanti teisinė praktika

Žalos mažinimo kabinetai ir ypač pakaitinio gydymo programos įvairiose Eurazijos šalyse sulaukia ir policijos pareigūnų dėmesio. Prieš dvejus metus Ukrainos atvejis buvo plačiai aprašytas regioninėje spaudoje. Tuo metu, kai šalyje po truputį pradėti kurti žalos mažinimo kabinetai ir ėmė veikti pakaitinis gydymas opioidiniais preparatais, policijos pareigūnai savais būdais kovojo su narkomanija.

Vienas Odesos gydytojas sulaukė kaltinimo, paremto 44 straipsniais, įskaitant nelegalų buprenorfino išdavimą pacientams, jam grėsė 5 metai kalėjimo. Dėka aktyvistų pavyko jį išteisinti, tačiau medikui visgi teko 18 mėnesių praleisti ikiteisminio įkalinimo įstaigoje.

Po metų Ukrainos vidaus reikalų ministerija įsakė surinkti visas asmenines pakaitinio gydymo klientų bylas, buvo aplankyti 168 pakaitinį gydymą suteikiantys punktai visoje šalyje. Surinktoje informacijoje apie programų klientus buvo ir informacija apie jų ŽIV statusą ir buvusius teistumus. Pakaitinį gydymą skiriantiems medikams buvo rekomenduojama bendradarbiauti, kad būtų išvengta tolesnių sankcijų.

Nors daugelio Eurazijos šalių teisiniuose dokumentuose, kovos su narkotikais strategijose rašoma, kad būtina taikyti kompleksines priemones – narkotikų rinkos likvidavimą,

užkirsti kelią narkotikų platinimui, suteikiant adekvačią medicininę, socialinę ir psichologinę pagalbą narkotikų vartotojui.  Deja, nevyriausybinių organizacijų ir žalos mažinimo kabinetų fiksuojamos patirtys byloja ką kitą.

2006 m. Gruzijos valdžia priėmė nutarimą, kuris suteikė teisę policijos pareigūnams stabdyti gatvėje žmones ir nukreipti juos pasidaryti šlapimo tyrimą dėl narkotikų vartojimo. Teigiamas testas būtų priežastis skirti didelę baudą arba žmogų įkalinti.

Daugelyje šalių narkotikų laikymas net ir nedidelėmis dozėmis yra kriminalizuojamas, dažnai teisiškai nėra apibrėžta, kas yra maža dozė, kurią žmogus laiko asmeniniam naudojimui. Rumunijoje įstatymas neskirsto saugomų narkotikų dozių į asmeniniams tikslams ar platinimui, todėl žmogus baudžiamas už bet kokį kiekį narkotinių medžiagų. 2010 m. Ukrainos įstatymų pakitimai numato baudą už saugojimą 0,005 gramo opioidų. Toks kiekis – tai likučiai, kurie randami panaudotame švirkšte. Rusijoje tik už narkotikų vartojimą skiriamas 15 parų areštas.

Ar nubaudus išgis?

Jei prisimintumėte tuos skaičius, kurie buvo išvardinti teksto pradžioje, apie vartojimo mastus ir sugretintumėte juos su tomis „galimybėmis”, kurias turi policiją, suvoktumėte, kad teisinėje sistemoje nuolat dalyvauja daugybė narkotikų vartotojų. Jų gausybė laikino sulaikymo kamerose, jie kali dėl ikiteisminių bylų, jie baudžiami jų reikalais užsiima galybė policininkų, teisininkų, notarų.

2012 m. išleistoje „International Harm Reduction Association“  apžvalgoje apie moteris, kalinčias dėl narkonusikaltimų, rašoma, jog daugiau nei 112 tūkst. moterų šiuo metu yra Europos ir Centrinės Azijos kalėjimuose. Iš jų 28 proc., t.y. 31 tūkst. yra nubaustos už narkonusikaltimus. Kai kuriose šalyse įkalintų už narkonusikaltimus moterų skaičius siekia apie 70 proc. visų įkalintųjų. Daugiausia tokių moterų kali Latvijoje (68 proc.), Portugalijoje (47,6 proc.), Estijoje (46 proc.).

Narkotikų vartojimas kalėjimuose nesibaigia. Štai Lietuvos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2011 metų įstaigos veiklos analizėje rašoma: “Ataskaitiniu laikotarpiu rasta ir paimta 7,9365 g medžiagų, pripažintų narkotinėmis ar psichotropinėmis. <…> fiksuojami suimtųjų ir nuteistųjų pažeidimai: <…> narkotinių medžiagų vartojimas – 83 atvejai”.

Lapkričio 14 d. Teisės instituto surengtoje konferencijoje buvo pristatytas tyrimas. Judita Žukauskaitė, Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus specialistė, atkreipė dėmesį į tai, kad tipiškas Lietuvoje kalinčio nuteistojo už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, socialinis portretas – nevedęs vyras, nedirbantis, menko išsilavinimo ir jau bent vieną kartą teistas.

Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro Socialinės pagalbos ir prevencijos skyriaus daktarės Aušros Širvinskienės, baudimas narkomanijos problemos nesprendžia, reikia kompleksinių paslaugų, ypač svarbios yra medicininės ir socialinės paslaugos narkotikų vartotojui.     

Daiva Ausėnaitė

skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-19 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų