Mokslininkai ragina prisirinkti sveikatos iš gamtos
VDU Botanikos sodo kolekcijose gausiai žydi vaistažolės ir prieskoniniai augalai. Mokslininkai sako, kad jų gausu ir pievose, o vidurvasarį augalai sukaupia daugybę biologiškai veiklių medžiagų, todėl pataria šiuo metu žydinčių vaistažolių susirinkti žiemai.
Nuo seno tikėta, jeigu žolynai bus renkami Joninių išvakarėse – jie turės ne tik gydomąją, bet ir magišką galią. Kai kurioms žolėms, pavyzdžiui jonažolei, perkūnžolėms, ramunėlei buvo teikiama ypatinga reikšmė.
Kupolėje taip pat turėjo būti gegužraibė, veronika, dobilas, vingiorykštė. Kauno botanikos sodo mokslininkė sako, kad šiuo metu renkami augalai iš tiesų labai vertingi ir tame nėra jokios magijos.
„Šiuo metu analogiški procesai vyksta ir augaluose, jie kaip tik sukaupę maksimalų biologiškai veikliųjų medžiagų kiekį, dėl to mes vaistinius, aromatinius, prieskoninius augalus ir vertiname“, – paaiškina VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų sektoriaus vedėja prof. Ona Ragažinskienė.
Mokslininkė pataria prisirinkti ir žiemai pasiruošti rasakilų. Iš šios žolės daroma arbata valo kraują, stabdo kraujavimą, naikina bakterijas. Sergantiems kepenų ligomis ir vaikams rasakilų vartoti nepatariama.
Vingiorykštės taip pat reikėtų turėti gamtos vaistinėlėje. Šis vidurvasarį žydintis augalas pasižymi prakaitavimą skatinančiu poveikiu, tinka vartoti peršalus ir gali būti puikus pakaitalas aspirinui.
Mokslininkė primena, kad visi augalai turi ir šalutinių poveikių. Jei sergate lėtinėmis ligomis ir vartojate vaistų, prieš naudojant žolinius preparatus reiktų įsitikinti, ar jie suderinami.
Susiję straipsniai
