Data: 2020.12.04 20:12
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Žiemos pavojai. Kaip jų išvengti?

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-01-29 00:01:16

Žiemą aptingstame, nelyginant kokios poliarinės meškos: rečiau judame, daugiau valgome riebaus ir saldaus maisto, ilgiau vartomės lovoje rytais ar susisupę į pledą vakarus leidžiame prie televizoriaus ekrano.

Trauma
Pargriuvimas paslydus – dažnas ir itin nemalonus žiemos atributas. © Fotolia.com

Tačiau kai kuriems mūsų žiema – itin laukiamas metas. Slidinėjimas žiemos kurortuose, išvykos miškan pasimėtyti sniego gniūžtėmis, smagus pasivartymas sniego kupste po pirties, rogės, pačiūžos ir taip toliau...

Natūralu, kad šaltuoju laikotarpiu padaugėja traumų, sveikatos sutrikimų – štai neseniai nustatyta, jog žiemą padidėja ir mirtingumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Tad kokie pavojai kelia didžiausią grėsmę?

Kaip čia nepaslydus...

Pargriuvimas paslydus – dažnas ir itin nemalonus žiemos atributas. Laimingesniais atvejais kuriam laikui maudžia kūno dalį, ant kurios nukrentama, ją nusėja mėlynės. Tačiau pasitaiko, kad tokie nelaimingi įvykiai baigiasi ir riešo, klubo lūžiais, galvos, net stuburo traumomis. Tad esant itin nepalankioms oro sąlygoms, nenuvalytiems keliams, kartais geriau likti namie.

Jei išeiti laukan, net esant nepalankioms oro sąlygoms, būtina ir nemažą atstumą turėsite keliauti pėsčiomis sniegu ar ledu, pasistenkite neskubėti. Vaikščiokite lėtai, mažesniais žingsniukais nei įprastai. Rinkitės žiemos sąlygoms tinkančią avalynę – ne tik šiltą ir patogią, bet ir su guminiu, nelygiu padu. Savaime suprantama, kad kuriam laikui moterys turėtų pamiršti avalynę aukštais kulnais. Ypač atsargiai reiktų eiti gatvių pakraščiais ar per pačią gatvę.

Nedidelis patarimas – eidami slidžiu, ledu padengtu paviršiumi, švelniai sulenkite kelius. Taip bus mažesnė tikimybė, kad paslysite, o jei ir paslysite, turėsite daugiau šansų nukristi neskausmingai. Taip pat koją statykite „pilna“ pėda. Geriausia, kad rankose nieko neneštumėte ir jas galėtumėte panaudoti pusiausvyrai palaikyti.

Hipotermija. Ką daryti?

Esant šaltam orui, žmogaus kūnas greičiau netenka šilumos nei spėja ją pagaminti. Ilgiau pabuvus šaltame ore, intensyviai naudojant žmogaus kūno sukauptą šilumą, mūsų kūno temperatūra gali pradėti kristi. Per žema žmogaus kūno temperatūra vadinama hipotermija. Hipotermija apsunkina žmogaus judėjimą, neleidžia aiškiai, blaiviai mąstyti. Pačią hipotermiją pagreitina ir apsunkina ne tik šaltas oras, bet ir lietus, drėgmė, vėjas. Kūno atšalimas pasireiškia drebuliu, išsekimu, sutrikimu, virpančiomis rankomis, atminties sutrikimu, nerišlia kalba, mieguistumu, energijos stoka. Išoriškai - šalta, šviesiai rausva oda.

Jei žmogaus temperatūra nukrenta iki 35 laipsnių pagal Celsijų ar mažiau, situacija itin kritiška ir būtina skubi medicininė pagalba. Jei žmogus stipriai sušalo, bet kūno temperatūra nėra ženkliai pakitusi, svarbiausia – jo kūno sušildymas šiltoje aplinkoje, patalpoje. Rekomenduojama nusiimti visus šaltus rūbus nuo kūno, juos pasikeisti į šiltus ir sausus. Pirmiausia reikia šildyti centrinę kūno dalį – krūtinę, kaklą, galvą. Galima naudoti elektrines šildykles kūnui ar specialias šildomas antklodes. Šilumai atkurti padės ir šilti skysčiai, maistas. Tačiau jokiu būdu atšalus negalima vartoti alkoholio.

Tam, kad išvengtume hipotermijos, eidami į lauką privalome šiltai apsirengti. Geriausia, kai esant minusinei temperatūrai kūną dengia bent du ar trys rūbų sluoksniai. Svarbi šaltam orui pritaikyta avalynė ir šiltos kojinės, kad nenušaltumėte kojų. Taip pat kumštinės pirštinės – kai pirštai laikomi kartu, rankoms šilčiau. Itin saugokite krūtinę, kaklą, galvą. Išmėginkite vadinamuosius termorūbus, pavyzdžiui, iš merino vilnos. Jie sulaiko kūno šilumą, tačiau kartu, būdami natūralūs, leidžia odai kvėpuoti, sugeria ir išgarina drėgmę.

Žiemos sportas

Žiemą, ne mažiau nei vasarą, galima rasti progų pajudėti, pasportuoti, gerai praleisti laiką su draugais. Populiariausi žiemos užsiėmimai - slidinėjimas, čiuožinėjimas, snieglenčių sportas, rogės, ledo žūklė, ledo ritulys.

Kasmet vien JAV 440 tūkst. žmonių gydomi ligoninėse ar poliklinikose dėl žiemos sporto metu patirtų traumų. Dažniausiai – dėl slidinėjimo slidėmis kalnuotose vietovėse, rečiau – dėl snieglenčių sporto, taip pat slidinėjimo pačiūžomis ar rogėmis.

Dažniausios žiemos sportą lydinčios traumos yra sausgyslių patempimas, sąnarių išnirimas, lūžiai, mėlynės. Dažniausiai traumos įvyksta dienos pabaigoje, kai žmonės būna pavargę, pervertina savo galimybes, nepaiso pablogėjusių oro sąlygų.

Tiesą sakant, daugelio traumų būtų galima labai lengvai išvengti, jei žmogus būtų  geros fizinės būklės, jei viso žiemos sportinio užsiėmimo metu išliktų budrus ir dėmesingas bei žinotų, kada sustoti (pavyzdžiui, kai jaučiasi pavargęs ar jaučia skausmą).

Nemalonių, o kartais ir labai skausmingų traumų gali padėti išvengti ir keli patarimai. Pavyzdžiui, niekada žiemą nesportuokite vienas, be kompanijos. Palaikykite fizinę formą dar iki prasidedant žiemos sporto sezonui, gerai apšilkite prieš bet kokį sportinį užsiėmimą. Sušalę raumenys, sausgyslės, raiščiai yra lengviau pažeidžiami. Visuomet naudokite tik patikimą, maksimaliai tvarkingą žiemos sporto įrangą, specialią aprangą. Dėvėkite apsauginius akinius, būtinai – šalmą. Vilkėkite keliais rūbų sluoksniais, būtinai - šiltais apatiniais rūbais. Venkite laisvų rūbų, pro kuriuos lengvai prasmuks šaltis, drėgmė ar kurie gali įsipainioti į jūsų mėgstamo žiemos sporto įrangą. Rinkitės nuo šalčio ir vėjo apsaugančią, storasluoksnę aprangą. Avalynė turi ne tik apsaugoti nuo šalčio, drėgmės, bet ir tinkamai imobilizuoti pėdų sąnarius. Laikykitės visų taisyklių, kurių laikytis reikalauja ar nurodo jūsų kultivuojama žiemos sporto šaka. Neslidinėkite, nečiuožinėkite, jei to nesate daręs ir dar nesate turėję profesionalių pradedančiojo pamokų. Atkreipkite dėmesį į orų prognozę, kai ruošiatės sportuoti. Visuomet stebėkite ir paisykite, kas dedasi aplink jus. Gerkite pakankamai skysčių prieš užsiėmimą, užsiėmimo metu ir po užsiėmimo. Primename, kad alkoholis žiemos sporto metu nerekomenduojamas.

Iššūkis saugiai vairuoti

Vairavimas – dar vienas žiemos iššūkis, o kartais ir potencialiai pavojinga veikla. Tyrimai rodo, jog automobilių avarijų skaičius Europoje sausio ir vasario mėnesiais staigiai išauga apie 12 procentų. Neverta net minėti, jog esant blogai valytiems keliams, itin prastoms oro sąlygoms, matomumui, geriausia likti namie. Vis dėlto jei vairavimas – jūsų kasdienybė ir būtinybė, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Pirma, niekur neskubėkite, visuomet atsižvelkite į oro sąlygas. Jei turite būti tam tikroje vietoje tam tikru laiku, išvažiuokite anksčiau, nei tai darote vasarą ar pavasarį. Taip galėsite neskubėti ir nesinervinti, kad kažkur nespėjate. Taip pat palikite pakankamai erdvės kelyje tarp savo ir kitų automobilių. Esant slidžiai kelio dangai, sumažėja sukibimas tarp padangų ir kelio, automobilis sunkiau valdomas. Negailėkite pinigų kokybiškoms, žiemos keliams pritaikytoms padangoms, nepirkite naudotų padangų. Kokybiškos, nesudėvėtos  padangos esant ekstremaliam orui – viena pagrindinių transporto priemonės saugumo garantijų.

Dėl sniego pustymo silpnėja matomumas. Būkite budresni ir apdairūs.

Venkite greitai persirikiuoti, dar didesnį dėmesį skirkite pėstiesiems – jie irgi gali paslysti gatvėje prieš pat jūsų automobilį. Prieš šalčiausią sezoną atlikite automobilio techninę apžiūrą. Ne paslaptis, kad dalis avarijų žiemą įvyksta ne tik dėl nepalankių oro sąlygų, bet ir dėl techniškai nesutvarkytų transporto priemonių. Pasirūpinkite kuo pilnesniu benzino baku, jei tektų įstrigti nevalytuose keliuose. Taip galėsite išlaikyti šilumą mašinos salone.

Pasidomėkite vairavimo mokyklose vykstančiais vairavimo ekstremaliomis sąlygomis kursais. Įgysite naujų žinių, išmoksite, kaip geriau suvaldyti automobilį esant nepalankioms oro sąlygoms.

Neužmirškime saugoti ir širdį

Su šaltuoju sezonu susijusios ir nuo žiemos užsiėmimų nepriklausančios sveikatos būklės. Štai, remiantis 2013 metų spalio mėnesio duomenimis iš European Society of Cardiology kongreso Šveicarijoje, sezonui paklūsta širdies ir kraujagyslių ligos. Nustatyta, kad žiemos mėnesiais padidėja kardiovaskulinių ligų rizika ir mirtingumas nuo šių ligų. Vasarą rizika mažiausia.

Rezultatai paskelbti atlikus tyrimus Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Italijoje su  107 090 dalyviais nuo 35 iki 89 metų. Pastebėta, kad tokie rodikliai, kaip kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis kraujyje, gliukozės kiekis kraujyje, kūno masės indeksas, liemens apimtis prasčiausi sausio ir vasario mėnesį, o prie normų priartėja, gerėja birželį, liepą ir rugpjūtį.

Tad saugiai aktyvios žiemos!

Šaltiniai

Centers for Disease Control and Prevention. Extreme cold: A prevention guide to promote your personal health and safety. https://www.bt.cdc.gov/disasters/winter/guide.asp

https://orthoinfo.aaos.org/topic.cfm?topic=A00062

https://www.dphhs.mt.gov/ems/prevention/documents/InjuryInWinterJanuary2012.pdf

https://www.kcmo.org/CKCMO/Depts/Health/Winterinjurypreventiontips/index.htm

https://www.sciencedaily.com/releases/2013/09/130901154111.htm