Data: 2020.11.24 09:36
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Keturios paros be maisto. Kas toliau?

Dalius Viršilas | Šaltinis: vlmedicina | 2013-02-07 14:27:05

Nuo sekmadienio nieko, išskyrus vandenį, burnoje neturėjau. Antradienį dar gėriau šiltą virintą vandenį iš čiaupo, o jau trečiadienį – tik šaltinio vanduo, kambario temperatūros.  Kančios baigėsi ir aš pagaliau pradėjau valgyti… sultis.

 

sultys
Dieviškas nektaras jėgoms atgauti yra kokteilis, kuriam pasigaminti reikia dviejų didelių morkų, nedidelio burokėlio, nedidelių penkių obuolių ir sulčiaspaudės. Autoriaus nuotr.

 

Kai pabadauji trejetą ar daugiau dienų, paaukoji savo maistą ir atgailauji už bėdas, kurias tu pats sukūrei, pradedi vertinti tai, ko anksčiau nevertinai, pavyzdžiui, maistą. Kaip mes valgome? Ką valgome ir kada bei kokiais kiekiais?

Mums svarbiausia skonis, bet šiandien mes nebeturime natūralių skonių, tėra tik skonio stiprikliai, skonio kopijos, kuriomis apgauname savo centrinį nervą. Gyvam organizmui labai svarbu valgyti gyvą maistą, t.y. nenužudytą. Be abejo, kalbu apie augalinį. Mano draugas Laurynas, gyvenantis Vokietijoje, mintantis tradiciškai ir šiek tiek susipažinęs su mano mityba (vegetarine), manęs paklausė: „Bet tu ir taip nieko blogo nevartoji, tai nuo ko dar valytis?“  Atsakiau: „Nuo agresijos, išpuikimo, garbėtroškos, neteisingų troškimų, be to, yra ir šlakų organizme, kepenyse daug visokių reikalų, nes vis dar iki šiol vartojau cukrų, kuris yra įvairiuose pyraguose, kepiniuose, miltai, krakmolas… Visa tai nesuteikia nei sveikatos, nei energijos, tad išsivalyti nuo jų pravartu. Pažįstu žmonių, kurie minta tik gyvu maistu, net neverda ir nekepa, turiu omenyje augalinį maistą, jie turi penkis kartus daugiau ne tik fizinių, bet ir protinių jėgų. Be to, tai savotiška auka, kurią aukoju Dievui. Nenešu avino į kalną ant aukuro, o pasirenku asmeninę auką, nes ji tikresnė, labiau jaučiama…“.

Mano rytiniai palydovai – meditacija, mankšta ir šaltas dušas. Bendravimas man yra didžiausia vertybė, aukščiau už viską šiame gyvenime – santykiai su žmonėmis ir kitais gyviais. Bendrauti – reiškia turėti bendrų reikalų ir apie juos kalbėtis, juos dirbti, dalintis, perduoti, patarti… Jeigu nėra bendrų reikalų, tai ir bendravimas stringa, dėl to daugelis šeimų, porų skiriasi (nebūtinai teisiškai).

Vedose sakoma, kad moteris turi tarnauti vyrui ir jį palaikyti visame kame. Tai yra išmintinga. Šiandien mūsų pasaulio moterys turi daug užgaidų bei lūkesčių (neišsipildančių) dėl savo vyrų. Šiaip moteris – išmintingesnis, žemiškesnis kūrinys už fantazijos kupinus vyrus, tad jos turėtų žinoti, kaip harmoningai sugyventi, deja, Ego kartais viską sugadina. Vyrai yra buki ir tylūs, o moterys, atvirkščiai, išmanios ir plepios. Bet kokiu atveju, mūsų laikmetis rėkia apie lygių teisių galimybes, tad manau, kad vyras ir moteris turi vienas kitą palaikyti In ir Jan principu, turi vienas kitam padėti, jeigu iš tikrųjų kiekviename iš jų rusena meilė. Besąlyginė meilė, o ne akla ir ne savanaudė. Moterims dažnai iškyla saugumo klausimas, nes joms reikia žinoti, kas, su kuo ir kaip bus, kad jų šeima, vaikai, mylimi žmonės nenukentės. Baimė kyla iš nežinojimo. Nereikėtų pykti ant saviškių už tai, kad jie daro tai, kas nauja, moteriai dar nepažinta. Prisimenu, kaip mano moteris prarado pusiausvyrą, nes atsisakiau valgyti mirusius gyvūnus. Ji manė, kad aš numirsiu, bet metų eigoje dariausi kraujo tyrimus ir tai ją nuramino, nes hemoglobinas (kurį labai mėgsta tikrinti gydytojai) buvo ties aukščiausia normos riba, t.y. labai geras. Šiandien ji ir pati vegetarė (su retomis išlygomis) ir tuo džiaugiasi.

Dieviškas nektaras jėgoms atgauti yra kokteilis, kuriam pasigaminti reikia dviejų didelių morkų, nedidelio burokėlio, nedidelių penkių obuolių ir sulčiaspaudės. Labai skanu, saldu, energinga, gyvybinga. Nuostabus ir kartu paprastas malonumas.  Buvau pamiršęs, ką reiškia mėgautis tokiais nuostabiais ir kartu paprastais malonumais. Labai vertinu tai, ko neturėjau pastarąsias beveik keturias paras. Gyvenime mes visi vertiname tai, ko neturime arba negalime gauti.  Tai, kas yra šalia, su mumis (artimieji, šeima, turtas, tikras turtas), mums atrodo savaime suprantamas dalykas, tad nebekreipiame į tai dėmesio. Aš dėkingas už viską, ką turiu ir kas man duota, rekomenduoju visiems prisiminti, už ką esame dėkingi.

Pasidaryk kokteiliuką ir susiurbčiok per valandą prie darbo stalo ar kur kitur, pamatysi, kaip gerai.