Data: 2020.08.07 04:28
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

„Vaistininkai“ internete: kol bus paklausa, tol bus ir pasiūla?

Ieva Uselytė | 2015-01-14 00:01:56

Lietuvoje neregistruoti, iš kitų šalių atvežti preparatai, ypač skirti lieknėti, įvairūs po gydymo užsilikusių vaistų likučiai karaliauja juodojoje vaistų rinkoje internete iki šiol. O kur dar kiti... Atlikome eksperimentą – pabandėme įsigyti tų „stebuklingų“ tablečių, klausėme, kas jų pirkėjai. Pasidomėjome apie skaudžias pasekmes ir tai, kas Lietuvoje daroma, kad tokiai prekybai būtų užkirstas kelias.

Prie kompiuterio
2015 m. turi įsigalioti reikalavimai dėl vaistų pardavimo nuotoliniu būdu. Internetu Lietuvoje bus galima įsigyti tik registruotus nereceptinius vaistus vaistinėse, kurios apie šią veiklą pranešė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Algirdo Kubaičio nuotr.

Pardavėjų pažadai

2006 m. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų kontrolės laboratorija, ištyrusi lieknėti skirto maisto papildo LiDa sudėtį, nustatė, kad šio preparato kapsulėje yra 23 mg sibutramino hidrochlorido monohidrato, nenurodyto ant šio papildo pakuotės. Šios veikliosios medžiagos buvo rasta ir anksčiau Lietuvoje pardavinėtame papilde Reductil. Abu preparatai yra draudžiami vartoti, tačiau pardavinėjančių juos ir jų pakaitalus internete apstu.

„Man 16 metų, ūgis 167 cm, svoris – 53 kg, niekaip nekrenta svoris, nors valgau mažai, noriu pradėti gerti LiDa tabletes. Man reikia numesti 7-10 kg“, – taip vienoje pokalbių svetainėje šių metų pradžioje rašė paauglė. Šia situacija ir pasinaudojome.

Moteris, prekiaujanti „senąja tikrąja Lida“, 15 eurų už pakuotę, teigia, kad jos produktas – originalas, kurį daug metų į Lietuvą atsiveža iš tų pačių tiekėjų Kinijoje. „Instrukcijoje rašoma, kad galima LiDa papildą gerti nuo 16 metų, tačiau aš nepilnametėms neparduodu ir stebuklų nežadu – tikrai nenumesite kokių 10 kg per dvi savaites, taip būna tik fantastikos filmuose. Jei kas jums ir pasiūlys, netikėkite – tokie pardavėjai yra melagiai“, – teigia kaunietė pardavėja.

Pamėginome įsigyti ir „iš Indijos atvežtų originalių Reduce 15 mg papildų“ (liet. atitikmuo Reductil).

Reduce tikrai geriau nei LiDa. Tik juos rekomenduočiau įsigyti pas mane, yra išbandyti ir veikia. Preparatas originalus, indiškas. Jei esat nepilnametė, vaistų vartoti negalit“, - prekę giria moteris, prisistatanti Ingos vardu.

Šalutinis poveikis

Internetiniuose portaluose daug istorijų, atsiliepimų iš gėrusiųjų LiDa ir Reduce (Reductil): „Man džiūna burna, nesinori valgyti, silpna“; „Draugė prisižaidė taip, kaulai išretėjo labai, kaip pensininkei kokiai“, „Gerai jaučiuosi, valgau net jei nenoriu, geriu daug vandens, tik nesportuoju, nes širdį permušinėja“...

Šiais nuogąstavimais pasidalinome su pardavėjomis: „Būna ir galvos skausmų, ir silpnumo. Kiekvienam žmogui savaip. Vienai nieko nebūna, kitoms būna, čia viskas nuo organizmo priklauso. LiDa pakelia kraujo spaudimą, kava ir sportas taip pat, 1-2 kavos puodelius per dieną galima išgert, bet va sportuojant reiktų nepersistengti“, – teigia moteris, prekiaujanti Lida papildais.

Jai antrina ir indiško Reduce siūlytoja: „Jei spaudimas lieka normalus, tada sportuoti galite ir intensyviai. Šalutinio poveikio beveik nėra: kartais troškulys gali kankinti, labai retai – galvos skausmas“.

Reduce 15 - veiklioji medžiaga sibutraminas (15 mg) slopina alkio jausmą, suteikia daug energijos ir greitina medžiagų apykaitą“, – rašoma skelbime, tačiau niekas nenurodo, kad sibutramino paros dozė neturi viršyti 15 mg, nes jis tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, gali atsirasti nepageidaujamų šalutinių poveikių, tokių kaip kraujospūdžio padidėjimas, širdies veiklos sutrikimai, galvos skausmas ar nerimas.

Jei perka, tai ir parduoda

„Parduodu po gydymo ligoninėje likusius vaistus: antidepresantai Cimbalta, užtenka vienam mėnesiui, raminantys Relanium, miegui Truxal“, – tokių siūlytojų pirkti likusius vaistus ne vienas ir ne du.

„Man nebereikia, tai geriau parduosiu, kažkam gal praves, negi dabar išmesi. Vaistai tai brangūs. Gal ir nėra gerai, kai žmonės be gydytojo priežiūros, savavališkai geria vaistus. Tai pirmas atvejis, kai internete mėginu parduoti vaistus, yra kas domisi, bet dar ne visus likučius pardaviau, ar tai darysiu toliau, negaliu pasakyti“, – teigia vilnietė pardavėja.

Robertas Badaras
„Normalios tautos turi būti gydomos, o mes gydomės patys“, - sako Robertas Badaras. Audriaus Privedos nuotr.

Klaipėdietė, prekiaujanti liekninančia kava „Green coffee“, kaip pati teigia, „laimėjusia metų produkto apdovanojimą“, tvirtina, kad tai paklausus produktas tarp moterų, „nes kavoje esantys elementai padeda organizme efektyviai skaidyti riebalus“. Moteris neslepia, prekiauja ji be jokio leidimo, tačiau kaltės nejaučianti, nes pačiai padėjo metant svorį. „Vidutiniškai per savaitę apie 5-10 pakuočių, priklauso nuo metų laiko“, – tiek sako parduodanti.

Patenka į toksikologų rankas

„Pasiūla yra didelė, kai žmonės neturi savikontrolės, o aklai tiki tuo, kas parašyta internete, ir kadangi iš tiesų Lietuva yra drąsi šalis, visi perka kur ir ką nori. Daugelis gyventojų pernelyg pasitiki savimi ir galiausiai pasekmė – patenka pas mus“, - teigia Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Gydytojas toksikologas pažymi, kad apsinuodijimo požymiai būna skirtingi: „nėra jokių instrukcijų: gali būti ir psichozė, ir širdies plakimas, ir vėmimas, ir kas tik nori... Apsinuodijimas apsinuodijimui nelygu. Tai kaip mašina: ji gali būti ir feraris, ir šiukšlių vežimo mašina – ir ta, ir ta yra mašinos, bet jos atrodo skirtingai, taip ir su apsinuodijimu“.

R. Badaras tvirtina, kad „tai daugiau moterų problema, tačiau dabar ir vyrai drąsiai eksperimentuoja, nes išaugo ta karta, kurie tiki, kad internetas yra teisesnis negu 10 Dievo įsakymų“.

„Štai 23 metų vaikinas nusipirko internetu miltelių lieknėjimui, patikėjo tuo, kas buvo parašyta. Jam sutriko širdies ritmas, išsivystė psichozė, pateko pas mus jau kritiškos būklės. Reanimacijoje teko taikyti tris paras intensyvios terapijos priemones. Bet jis sako seniai vartojęs, tiesiog rado internete, kad parašyta „milteliai lieknėjimui“, o paskui paaiškėjo, jog tai buvo sibutraminas, kuris Lietuvoje buvo legalus preparatas, bet paskui dėl poveikio buvo išimtas iš prekybos, bet internete ir toliau juo prekiaujama. Ir tas vaikinas drąsiai pirko: tai internete, tai turguje. Deja, bet tai labai plati problema“, – viena neseną atvejį prisimena gydytojas.

R. Badaras pažymi, kad lietuviai yra pripratę gydytis patys: „Nedaug tautų turi tokį žodį gydytis. Mes ir rusai. O šiaip normalios tautos turi būti gydomos, o mes gydomės patys. Gal per kelias kartas žmonės pradės suprasti, kad medikamentus turi skirti gydytojai, o ne interneto žiniuoniai, tačiau artimiausiu metu tai negresia. Pasitikėjimas medicina nėra didelis, o pasitikėjimas internetu bauginančiai auga“.

Interneto „vaistininkus“ baudžia kriminalinė policija

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos(VVKT) atstovė ryšiams su visuomene Delija Milašiūtė tvirtina: „Ši problema aktuali visoms šalims, tame tarpe ir Europos Sąjungos. Pasaulyje yra agentūros, kurios užsiima nelegalios veiklos su vaistais tyrimais, taip pat tuo užsiima Interpolas, policija bei kitos tarnybos, kurioms suteikta tokia teisė. Lietuvoje tuo užsiima policija“.

Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus vaistus galima užsisakyti internetu, o juos atsiimti – tik vaistinėse, tačiau, pasak D. Milašiūtės, „2015 m. turi įsigalioti reikalavimai dėl vaistų pardavimo nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu (t.y. internetu) Lietuvoje bus galima įsigyti tik registruotus nereceptinius vaistus vaistinėse, kurios apie šią veiklą pranešė tarnybai. Tarnyba skelbs šių vaistinių sąrašą savo interneto svetainėje bei prižiūrės šią veiklą. Todėl šiose internetinėse svetainėse bus saugu įsigyti vaistus“.

VVKT atstovė pažymi, kad periodiškai gauna nusiskundimų dėl internete siūlomų įsigyti nelegalių vaistų ir šią informaciją perduoda kriminalinei policijai.

„Prekyba turgavietėse ir kitose nelicencijuotose farmacinei veiklai vietose yra nelegali veikla. Tarnyba nėra įgaliota vykdyti nelegalios veiklos kontrolės – tokius patikrinimus inicijuoja policija. VVKT specialistai tokiose patikrinimuose dalyvauja kaip ekspertai“.

„Tačiau žymių rezultatų nėra, ir toliau gausu skelbimų nelegaliai siūlančių įsigyti registruotų ir neregistruotų, receptinių vaistų. Todėl norime priminti, kad internetinėse parduotuvėse, bei iš privačių asmenų įsigydami neaiškios kilmės preparatus gyventojai rizikuoja savo sveikata ir patys atsako už pasekmes“, - teigia D. Milašiūtė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komentaras - čia.


VLmedicina.lt