Data: 2020.08.04 03:15
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Vaistai ir saulė – ką reikėtų žinoti?

Šaltinis: vlmedicina | 2020-06-04 09:52:06

Vis labiau šylant orams ir dažniau mėgaujantis vasaros saule, kai kuriuos vaistus vertėtų vartoti ypač atsargiai ir atsakingai, mat galima sąveika tarp vaisto sudėtyje esančios veikliosios medžiagos ir saulės spindulių bei karščio. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju vaistai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių.

© Graphicstock.com asociatyvioji nuotr.

Būtina, kad visi vaistus vartojantys žmonės, taip pat vaistus skiriantys sveikatos priežiūros specialistai, pastebėję nepageidaujamą reakciją į vaistą, apie ją praneštų VVKT, - skelbiama pranešime žiniasklaidai. Kiekvienas pranešimas yra labai svarbus, mat padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir prisideda prie saugaus jų vartojimo.

Vaistų ir saulės sąveikos pasekmės gali būti trejopos.

Fototoksinės reakcijos

Ko gero, tai – dažniausiai pasitaikančios reakcijos. Jas išprovokuoti gali bet kokia farmacinė vaisto forma: tiek geriama tabletė, piliulė ar kapsulė, tiek injekcija, tiek išoriškai vartojamas tepalas. Fototoksinė reakcija į vaistą dažniausiai pasireiškia pirmosiomis valandomis arba dienomis pabuvus saulėje – oda parausta, peršti, patinsta, ją gali dilgčioti, išmarginti dėmės, taip pat odoje gali susidaryti skausmingų pūslių ar gilesnių nudegimų. Paprastai taip sureaguoja nuo saulės nepridengtos kūno vietos: veido, kaklo, rankų oda. Pasitaiko net tokių atvejų, kad odos pažeidimai išlieka ar yra jaučiami daug metų, net nustojus vartoti vaistą.

Fotoalerginės reakcijos

Kai saulės spinduliuotė per įvairias organizme esančias fermentų sistemas šiek tiek pakeičia vartojamo vaisto struktūrą, žmogų gali ištikti fotoalerginė reakcija: odą išberia, ją nemaloniai niežti, gali atsirasti ryškiai raudonų dėmių, pleiskanų. Taip nutinka dėl to, kad imuninė sistema pasikeitusį vaistą pradeda „suprasti“ kaip svetimkūnį ir ima su juo kovoti. Fotoalerginės reakcijos, vartojant tam tikrus vaistus, paprastai pasireiškia ne iškart – į pakitusią vaisto struktūrą imunitetas sureaguoja vėliau, po antrojo ar kitų kartų pabuvimo saulėje. O rezultatas, t. y., bėrimai gali būti matomi bet kurioje kūno vietoje, net tose, kurios neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule, mat fotoalergija yra sisteminio pobūdžio bėda. Daugiausia fotoalerginių reakcijų sukelia išoriškai tepami vaistai.

Egzema

Saulė, sąveikaudama su kai kuriais vaistais, taip pat gali sukelti ir egzemą. Tai rečiau pasitaikanti nepageidaujama reakcija, būdingesnė tiems asmenims, kurie jau yra sirgę egzema, mat tokių žmonių oda apskritai yra gerokai jautresnė karščiui, UV spinduliams, prakaitui. Odą, pasireiškus egzemai, ima niežėti, ji išsausėja, pleiskanoja, jos paviršių gali nusėti pūslės su skaidriu skysčiu.

Kokie vaistai „nedraugauja“ su saule?

- Kai kurie antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas, levofloksacinas, sulfametazolas su trimetoprimu, doksiciklinas, tetraciklinas.

- Aknei gydyti skirtas vaistas isotretinoinas bei išoriškai vartojamas benzoilo peroksidas.

- Kai kurie antimaliariniai vaistai, tokie kaip chlorokvinas ir hidroksichlorokvinas.

- Kai kurie vaistai nuo depresijos ar žoliniai preparatai nuo depresijos, pavyzdžiui, jonažolė.

- Kai kurie geriamieji kontraceptikai.

- Diuretikai, tokie kaip hidrochlorotiazidas, chlorthalidonas, chlorotiazidas, furosemidas ir triamterenas.

- Antihistamininiai vaistai, tokie kaip cetirizinas, difenhidraminas, loratadinas, prometazinas, ciproheptadinas.

- Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys preparatai, tokie kaip simvastatinas, atorvastatinas, lovastatinas, pravastatinas.

- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas.

- Vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, pavyzdžiui, diltiazemas.

- Benzokainas.

- Vaistai glikemijai reguliuoti, tokie kaip glipizidas, gliburidas.

- Kai kurie neuroleptikai, tokie kaip chlorpromazinas, flupenazinas.

- Vaistai nuo aritmijų, tokie kaip amjodaronas.

- Priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip flucitozinas, griseofulvinas, vorikanozolas.

Kaip saugiai vartoti vaistus ir išvengti neigiamo saulės poveikio?

Jei vasarą visgi tenka vartoti vaistų, o gydytojas ar vaistininkas nepabrėžė vaistų vartojimo būdo arba žmogui pasimiršo pateikta informacija, prieš vartojant vaistus, būtina perskaityti pakuotės lapelį. Visa informacija, kaip vartoti vaistą, yra pateikta pakuotės lapelio 3-me skyrelyje ir tų rekomendacijų būtina paisyti.

Tuo tarpu informacija apie galimą šalutinį poveikį yra surašyta pakuotės lapelio 4-ame skyrelyje.

Pakuotės lapelis yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, taip pat jį galima rasti VVKT interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir į paieškos laukelį įvesti vartojamo vaisto pavadinimą. Jei vaistinėje perkama ne visa vaisto pakuotė, o pavyzdžiui, tik viena lizdinė vaistų plokštelė, vaistininkas privalo pateikti pakuotės lapelį lietuvių kalba.

Vartojant vaistus, kurie gali sukelti fotoalerginių ar fototoksinių reakcijų, patariama vengti būti saulės atokaitoje (būtina rinktis pavėsį), nešioti akinius nuo saulės, galvos apdangalą, vilkėti natūralaus pluošto ir kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, reguliariai naudoti specialią kosmetiką su plataus spektro (UVA, UVB) saulės filtrais.

Jei pakuotės lapelyje nėra įspėjimo apie galimą šalutinį poveikį, tačiau pacientas, vartodamas vaistus, visgi jį patyrė, apie tai būtina informuoti VVKT. Norint pranešti informaciją apie šalutinį vaistų poveikį, tereikia paspausti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv. Jokiu būdu nereikėtų savarankiškai liautis vartoti vaistų ar juos keisti kitais – dėl to reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.