Data: 2020.11.23 21:51
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Ultragarso tyrimas leidžia įvertinti insulto riziką pacientams, kuriems nustatytas miego arterijos susiaurėjimas

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2011-08-24 23:45:27

Apie 20 – 30 proc. išeminių galvos smegenų insultų įvyksta dėl vidinės miego arterijos stenozės (susiaurėjimo). Šį susiaurėjimą sukelia miego arterijoje, kuria teka kraujas iš širdies į galvos smegenis, susidarančios aterosklerotinės plokštelės. Dėl šios priežasties smegenis pasiekia mažesnis kraujo kiekis. Išeminio insulto atvejais ant plokštelių susiformavę krešuliai atitrūksta ir užkemša siauras smegenų kraujagysles. Lietuvoje 2009 m. insultą patyrė 6,48 tūkst. gyventojų.

Algimantas Šimkaitis. A. Kubaičio nuotr.

Austrijos mokslininko Raffi Topakian su bendraautoriais iš Wagner-Jauregg akademinės ligoninės Neurologijos departamento studijoje teigiama, kad dviem vienas kitą papildančiais ultragarso tyrimų metodais galima įvertinti išeminio insulto riziką.

Per dvejus metus buvo tirti 435 pacientai, kuriems diagnozuotas besimptomis, tačiau didelio laipsnio (≥70 proc.) miego arterijos susiaurėjimas. Visiems jiems buvo atliekami miego arterijos ultragarso bei transkranijinis Doplerio ultragarso tyrimai.

Studija parodė, kad ultragarso tyrimų derinimas leidžia geriau atskirti pacientus, kuriems iš tiesų reikalinga operacija ir kuriems užtektų gydymo vaistais.

Pacientams, kuriems diagnozuotas didelio laipsnio miego arterijos susiaurėjimas, tačiau pagal suderintus ultragarso tyrimus jų insulto rizika maža (mažiau nei 1 proc.), skiriami cholesterolį, kraujo spaudimą, krešumą mažinantys medikamentai.

Tačiau pacientams, kuriems pagal suderintus ultragarso tyrimus insulto rizika labai didelė (daugiau nei 8 proc.), turi būti svarstoma chirurginės intervencijos galimybė. Miego arterijų susiaurėjimą sukelianti aterosklerotinė plokštelė gali būti pašalinta operacijos metu (endarterektomija) arba susiaurėjimas gali būti praplėstas į kraujagyslės spindį įvestu balionėliu bei praplėsta vieta sustiprinta specialiu metaliniu tinkleliu – stentu (angioplastika su stentavimu).

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas radiologas Algimantas Šimkaitis „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog endarterektomija ar stentavimas – rutininės intervencijos.

„Endarterektomiją atlieka kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai) arba neurochirurgai. Jos metu būtina pilna narkozė, operacijos metu laikinai visiškai uždaroma miego arterija. Stentavimą atlieka intervenciniai radiologai, panaudojus vietinę nejautrą, nenutraukiant kraujotakos. Kokiu būdu tvarkyti pažeistą kraujagyslę, individualiai kiekvienam pacientui sprendžia konsiliumas – įvertinamos atviros operacijos ir endovaskulinio gydymo galimos komplikacijos, individualūs anatominiai aspektai“, - papasakojo jis.

Gydytojas pažymėjo, jog sprendžiant operacijos klausimą niekada nepakanka vien ultragarsinių tyrimų išvadų. Nė vienas operatorius, koks bebūtų pasirinktas gydymo metodas, be angiografijos neoperuoja. Todėl po didelių įtarimų ultragarsu atliekami papildomi tyrimai (angiografija ir kiti), kurie galutinai atsako į visus likusius klausimus.

Problema ta, kad transkranijinę doplerografiją  Vakarų Lietuvoje atlieka tik keli Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai, todėl dažniausia iki angiografijos ir gydymo paskyrimo pacientai būna ištirti tik vienu – kaklo ultragarsiniu tyrimu ir visapusiškai būna ištirti tik patekę į stacionarą.

A. Šimkaičio įsitikinimu, laiku diagnozuoti gresiančią riziką  ir gauti geresnius gydymo rezultatus  pavyktų tuo atveju, jei žmonės anksčiau kreiptųsi tyrimų profilaktiškai, o ne esant jau ryškiems simptomams.

Šaltinis:

Topakian R, King A, Kwon SU, Schaafsma A, Shipley M, Markus HS. Ultrasonik plaque echolucency and emboli signals predict stroke in asymptomatic carotid stenosis. Neurology. 2011.