Data: 2020.11.29 04:42
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Trūksta labai nedaug, kad ir pas mus ligoniai būtų gydomi kaip Vakaruose

vlmedicina.lt | 2015-03-09 18:10:19

Lietuvos žmonėms, kurie serga išplitusiu inkstų vėžiu, šiuolaikinis gydymas neprieinamas – tai buvo konstatuota Seime vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Kas laukia susirgus inkstų vėžiu?“, kurią organizavo Lietuvos asociacija „Gyvastis“. Inkstų ligomis sergančius žmones vienijanti organizacija Pasaulinę inkstų dieną, kuri pasaulyje minima kovo pradžioje, ir Kovos su inkstų vėžiu mėnesį ragino šalies žmones susimąstyti, kaip lengva prarasti sveikatą ir koks sudėtingas tampa gyvenimas susirgus inkstų liga.

Iš kairės: R. Šalaševičiūtė, D. Mikutienė, dr. A. Ulys, dr. M. Jievaltas. Organizatorių nuotr.

Serga vis jaunesni

„Lietuvoje inkstų vėžio diagnozę kasmet išgirsta beveik 700 žmonių. Anksčiau buvusi vyresnio amžiaus žmonių liga, inkstų vėžys vis dažniau paliečia jaunus, darbingus žmones. Susirgę jie praranda galimybę gyventi visavertį gyvenimą, dirbti ir rūpintis savo šeimomis“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Prieš penkerius metus mūsų šalyje ši liga pirmą kartą buvo nustatyta 14-kos metų mergaitei. Pastaruosius du dešimtmečius visame pasaulyje nuolatos daugėja sergančiųjų inkstų vėžiu, liga vis dažniau paliečia jaunus žmones, o specialistai teigia, jog ji tampa vis piktybiškesnė.

Didžiulė problema, kad liga ilgą laiką vystosi be specifinių simptomų, todėl net trečdaliui ligonių liga nustatoma jau įsisenėjusi. Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus gydytoja dr. Jolita Asadauskienė sako, kad ankstyvų stadijų inkstų vėžys dažniausiai nustatomas atsitiktinai, kai pacientui atliekami vidaus organų tyrimai.

Pasaulio statistiniai duomenys rodo, kad penkerius metus išgyvena tik 23 proc. ligonių, kuriems liga buvo nustatyta IV stadijos. Tačiau jei liga nustatoma II stadijos, išgyvena 82 proc. susirgusiųjų, o jei – I stadijos – net 96 procentai.

Kodėl žmonės suserga inkstų vėžiu – nežinoma. Kai kurie specialistai mano, kad ligą gali sukelti tam tikros nuodingosios medžiagos, pasikeitusi mityba, nutukimas, nesveikas gyvenimo būdas. Kartais inkstų vėžys išsivysto dėl tam tikrų genų mutacijų, todėl žmonės, kurių kraujo giminės yra sirgę inkstų vėžiu, turėtų kreiptis į genetikus ir išsitirti, ar jie turi tokių mutacijų.

Sunkiai gydoma

Inkstų vėžys – viena sunkiausiai gydomų piktybinių ligų. „Beveik trečdaliui ligonių nustatomas III ar IV stadijos vėžys. Tokius žmones reikia gydyti sudėtingais metodais, todėl turi dirbti gydytojų komandos, kuriose yra įvairių sričių specialistų“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Onkochirurgijos centro Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Jeigu navikas nedidelis, jis visų pirma šalinamas laparoskopiškai. Tokios operacijos pacientui lengvesnės. Bet jei navikas didelis ar peraugęs svarbias organizmo struktūras, šalinamas visas inkstas.

Problemų, pasak gydytojo, kyla, kai vėžys aptinkamas vieninteliame inkste, kuris jau yra operuotas. Tokiais atvejais navikas šalinamas moderniais būdais jį užšaldant arba sunaikinant karščiu. Šitaip pavyksta išsaugoti inkstą, ir ligoniui ateityje nereikia dializės procedūrų.

Lieka negydomi

Jei ligoniui nustatomas išplitęs vėžys ir yra atokiųjų metastazių, dabar Lietuvoje, kaip ir visame moderniame pasaulyje, po operacijos skiriamas gydymas vaistais – biologinė terapija. Šie vaistai neleidžia navikui augti. Jais liga sustabdoma vidutiniškai metams. Kai kurie ligoniai net po kelerius metus būna remisijos būklės, nors anksčiau, kai nebuvo vaistų, jie neišgyvendavo nė metų. Gydytojas teigia, kad būna atvejų, kai, esant metastazėms, iš pradžių pacientui skiriami biologiniai vaistai. Dėl jų navikas sumažėja, ir tada jį galima išoperuoti.

„Trūksta labai nedaug, kad ir pas mus ligoniai būtų gydomi, kaip Vakaruose“, – teigia dr. A. Ulys. Problema ta, kad yra ligonių, kuriems, nepaisant skirto gydymo, liga plinta. Tada gydymas minėtais vaistais nutraukiamas.

„Žmonės išleidžiami namo mirti kęsdami didžiulius skausmus, kurių nenuslopina jokie vaistai. Su baime laukiu sergančių žmonių skambučių, nes nežinau, kaip jiems padėti“, – tvirtina Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė U. Šakūnienė.

Kitose Vakarų Europos šalyse ir net kaimyninėje Estijoje tokiais atvejais ligoniams skiriami kiti vaistai – vadinamasis II eilės gydymas. „Šių vaistų negalima skirti visiems ligoniams, nes ne visiems jie tinka. Pacientus turėtume atrinkti pagal labai griežtus kriterijus“, – sako dr. J. Asadauskienė.

Manoma, kad dabar šalyje galėtų būti apie 50–80 ligonių, kuriems galėtų būti taikomas II eilės gydymas. Tačiau Lietuvoje šie vaistai išimties tvarka kompensuojami tik vienam ligoniui, dar keletas žmonių yra jų gavę kaip labdarą, kai kurie pirko patys. Dėl minėtų vaistų bendrasis ligonių išgyvenamumas pailgėja trejais metais, o kai kurie žmonės gyvena daugelį metų. „Mokslas nestovi vietoje. Gal per tą laiką bus išrasti nauji vaistai, kurie leis žmonėms dar ilgiau gyventi?“ – svarsto U. Šakūnienė.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad šiuo metu ligonių kasos svarsto, ar kompensuoti du vaistus, kurie yra skirti išplitusiam vėžiui gydyti. „Deja, ne visada galime kompensuoti visus vaistus, todėl labai svarbi vaisto farmakoekonominė vertė ir tai, ar išlaidos jam nepadidins numatyto PSDF biudžeto“, – aiškino ministrė.

Tačiau Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Urologijos centro direktorius prof. Feliksas Jankevičius mano kitaip: „Visos pasaulio šalys susiduria su finansų krize ir galvoja, kaip kompensuoti inovatyvius vaistus bei technologijas. Galimybių yra, bet reikia ieškoti naujų kompensavimo mechanizmų – pirmiausia peržiūrėti pasenusį kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, - sakė jis.

Ministrė R. Šalaševičiūtė pritarė profesoriui teigdama, kad minėtas sąrašas bus peržiūrėtas antrąjį šių metų ketvirtį. Be to, per 11 mln. eurų bus skirta inovatyviems vaistams įsigyti. Tačiau tai, kokius kompensuoti, bus sprendžiama pagal jų terapinę ir farmakoekonominę vertę, taip pat bus įvertinama, kokią įtaką konkretaus vaisto įsigijimo išlaidos gali padaryti PSDF biudžetui. Anot jos, vaistų, kurių reikia šalies ligoniams, terapinė vertė pernelyg maža, kad jie būtų kompensuojami.

Paklausta, kaip pas mus nustatoma minėta terapinė vertė, – mat užsienio šalyse šie vaistai laikomi efektyviais ir kompensuojami, – Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė paaiškino, kad Lietuva turi unikalią skaičiavimo metodiką, tačiau tai, kaip nustatomas priešingas nei Vakarų šalyse vaisto efektyvumas, ji paaiškinti negalėjo.

E.Kalinaitis
E. Kalinaitis. Daivos Liubomirskaitės nuotr.

Eilės pas gydytojus

Šiaulietis Egidijus Kalinaitis, kuriam neseniai atlikta inkstų vėžio operacija, iškėlė ir daugiau onkologijos problemų. Viena jų ta, kad ligoniai nesulaukia psichologinės pagalbos, tad jam pačiam, nors nėra tos srities specialistas, reikia padėti bėdon patekusiems žmonėms. Taip pat ligoniams labai trūksta informacijos.

Kita didžiulė problema, kad ligoniams labai sunku patekti pas onkologus. Pavyzdžiui, Šiauliuose pacientai pas gydytojus registruojami tik kartą per mėnesį, ir jei, atstovėjus eilę, jiems pritrūksta talonėlių, tenka ateiti tik po mėnesio.

Be to, pasak E. Kalinaičio, žmonėms, kuriems dėl vėžio buvo pašalinti inkstai, tam tikrų vaistų, kurių mėnesio dozė kainuoja 336 eurus, tenka vykti į Latviją, nes Lietuvai nuo šių metų sausio jie nebetiekiami.

Lietuvos urologų draugijos pirmininkas dr. Mindaugas Jievaltas teigė, kad gydytojai turi palaikyti teisėtus ligonių lūkesčius ir siekti, kad terapija būtų visavertė.