Data: 2020.11.26 00:29
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Slaugytojų savijauta slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės

Nijolė Saulienė | 2012-02-19 22:00:54

Slaugytojai, dirbantys psichiatrijos įstaigose, praleidžia daugiausia laiko su pacientais, sergančiais priklausomybės ligomis - slaugo juos nuo jų patekimo į stacionarą dienos iki visiško pasveikimo. Slaugydamas šiuos pacientus, kiekvienas slaugytojas gali tapti šių pacientų emocinio ir fizinio smurto auka.

Nijolė Saulienė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Slaugos bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjau specifinės darbinės aplinkos poveikį slaugytojų savijautai: patiriant emocinį ir fizinį smurtą, slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės.

 Apie smurtą prieš slaugytojus Lietuvoje beveik nėra statistikos, neanalizuotos smurto darbe priežastys, nėra reabilitacijos bei prevencijos programų. Todėl aktualu tirti slaugytojų savijautą patyrus įvairias emocinio ir fizinio smurto formas.

  Siekiant įvertinti slaugytojų savijautą slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, pasirinktas kiekybinis tyrimas, kuris buvo atliktas Klaipėdos miesto ligoninių psichiatrijos departamentuose.

Tyrimas buvo atliktas 2010 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais. Apklausa  vykdyta tiksliniu atrankos būdu.

 Tyrimo imtį daugiausiai (38 proc.) sudarė slaugytojai, kurių darbo stažas yra daugiau nei  20 metų. Kita dalis (22 proc.) slaugytojų turi nuo 15 iki 20 metų darbo stažą.

 Atliktame tyrime dalyvavo nuo 20 iki 61 ir daugiau metų amžiaus slaugytojų, dirbančių su pacientais, ištiktais alkoholinės psichozės. Slaugytojai dažniausiai (59 proc.)  šiuos pacientus slaugė 8-12 valandų per dieną. Tai rodo, kad slaugytojai, dirbantys su tokiais pacientais, turi didelį darbo krūvį ir, tikėtina, patiria emocinį bei fizinį nuovargį.

 Diagramoje pateikta (žr. 1 pav.), kad apskritai apie 87 proc. visų apklaustų slaugytojų, slaugydami pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, patiria stresą. Tai parodo šio darbo temos aktualumą. Dažniausiai slaugytojai patiria stresą 2-3 kartus per mėnesį (63 proc.), mažiau slaugytojų patiria stresą 2-3 kartus per savaitę (16 proc.) ir kiekvieną dieną stresą patiria apie 8 proc. visų slaugytojų. Visiškai nepatiria streso tik 13 proc. slaugytojų. Tyrimo rezultatai  parodo, kad slaugytojai neturi galimybės arba nesinaudoja streso profilaktinėmis priemonėmis, negauna tinkamos pagalbos ar dirba netinkamomis darbo sąlygomis.

1 pav. Slaugytojų patiriamas stresas slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės

 Slaugytojų darbo aplinkos saugumas

 Slaugydami pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, slaugytojai patiria įvairias emocinio ir fizinio smurto formas: pasityčiojimus, įžeidimus, grasinimus, draudimus, pastabas, bauginimus, priekabiavimus, tyčinį pacientų demonstruojamą šlapinimąsi bei tuštinimąsi nepriimtinose vietose. Kai kada pasitaiko ir fizinio smurto formų, kaip grasinimas kumščiais, slaugytojų stiprus, skausmą sukeliantis rankų griebimas, smūgiavimas kumščiu į slaugytojos galvą, krūtinę, pilvą, nugarą, šlaunis, lyties sritis. Kai kada slaugytojos patiria pacientų smaugimą, seksualinį priekabiavimą. Visa tai kelia grėsmę slaugytojo sveikatai ir parodo, kad slaugytojų darbo aplinka nėra saugi.

 Slaugytojų savijauta esant emociniam ir fiziniam smurtui

 Slaugytojų reakcija į kiekvieną patirtą fizinio smurto formą dažniausiai  pasireiškia baime, pykčiu, nuotaikos pakitimais. Rankų griebimas slaugytojams sukelia baimę (27 proc.), pyktį (21 proc.), nuotaikos pakitimus (20 proc.). Kandimas taip pat sukelia baimę (21 proc.), pyktį (31 proc.) ir nuotaikos pakitimus (21 proc.). Daiktų mėtymas į slaugytoją daugiausiai sukelia baimę (33 proc.), spjūviai į veidą trečdaliui slaugytojų sukelia beviltiškumo jausmą, baimę ir pyktį. Plaukų rovimas - rečiau pasitaikanti fizinio smurto forma, tačiau slaugytojams sukelia beveik visas reakcijas: blogą nuotaiką, beviltiškumo jausmą, baimę, pyktį, nuotaikos pakitimus. Spardymas kojomis dažniausiai slaugytojams sukelia blogą nuotaiką (29 proc.) ir baimę (35 proc.), kaip grasinimas kumščiais daugiausiai sukelia blogą nuotaiką (36 proc.) ir baimę (48 proc.).

 Seksualinis priekabiavimas (žr. 4 pav.) slaugytojams sukelia pyktį (24 proc.), siekimas specialiai sutepti slaugytoją išmatomis taip pat daugiausiai sukelia pyktį (20 proc.), kaip ir siekis specialiai sutepti šlapimu (23 proc.), kitos reakcijos į fizinį smurtą pasireiškia žymiai rečiau. Smaugimas dažniausiai sukelia baimę (20 proc.) ir mirties pavojaus jausmą (17 proc.), taip pat ir kitos fizinio smurto formos, tokios kaip smūgiavimas kumščiu į nugarą, šlaunis, krūtinę, pilvą bei galvą dažniausiai sukelia baimę ir mirties pavojaus jausmą.

Atsipalaidavimo formos, kurios padeda atsigauti slaugytojams  po patirto streso

 Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojai nesinaudoja žinomomis atsipalaidavimo formomis dėl laiko stokos (72 proc.), dėl pinigų stygiaus (56 proc.), didelio darbo krūvio (83 proc.), poilsio  dienų trūkumo (91 proc.), blogų darbo sąlygų (61 proc.). Galima įžvelgti, kad slaugytojai dirba pagal nesureguliuotus darbo krūvius ir yra priversti dirbti daugiau nei už vieno etato krūvį, todėl nesinaudoja žinomomis ar priimtinomis atsipalaidavimo formomis.

2 pav. Priežastys, dėl kurių slaugytojai nesinaudoja žinomomis/priimtinomis atsipalaidavimo formomis

  Rekomendacijos  Sveikatos apsaugos ministerijai, psichiatrinių ligoninių administracijai

 1.Didinti slaugytojams darbo užmokestį;

2.Reglamentuoti slaugytojų darbo krūvius (slaugomų pacientų skaičius).

3.Suteikti saugias ir geras darbo sąlygas (reikiamas slaugytojų ir jų padėjėjų skaičius, iškvietimo pultai, relaksacijos kambarys, dušai)

4. Ruošti fiziškai, psichologiškai stiprius kvalifikuotus slaugytojus ir jų padėjėjus, slaugant pacientus esant ūmiai alkoholinei psichozei;

5. Teikti individualią psichologinę pagalbą personalui, patyrusiam fizinį ir psichologinį smurtą;

6.Pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, atskirti nuo pacientų, kurie gydosi nuo kitų psichikos ligų;

7.Užtikrinti slaugytojams socialines garantijas (kasmetinių atostogų pailginimas, trumpesnis darbo laikas, reabilitacija, gyvybės – sveikatos draudimas).

8.Atlikti daugiau išsamesnių tyrimų, kurie leistų sukurti priemones, padedančias sumažinti slaugytojų savijautos problemų mastą.

 Nijolė Saulienė,

 psichikos sveikatos slaugytoja

 Šaltinis

 Slaugos studijų programos bakalauro baigiamasis darbas „Slaugytojų savijauta slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės‘‘

Darbo vadovė - slaugos mokslų daktarė Natalja Istomina, asist. Rasa Dumbrauskienė (Klaipėdos universitetas).