Data: 2020.11.27 08:38
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Šiauliuose litotriptoriumi vėl skaldomi šlapimo takų akmenys

Zita Katkienė | 2015-09-24 11:20:17

Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientams, sergantiems inkstų ir viršutinių šlapimo takų akmenlige, nebeteks medikų pagalbos ieškoti kituose miestuose. Urologijos skyriuje pradėjo veikti ekstrakorporinis litotriptorius, kuriuo visi penki skyriuje dirbantys urologai pasirengę suteikti pacientui reikiamą pagalbą – suskaldyti didžiulį skausmą sukėlusį akmenuką.

Tonaras Bekeris bei Arnoldas Zabarskas
Urologai Tonaras Bekeris bei Arnoldas Zabarskas, kaip ir visi penki skyriuje dirbantys urologijos specialistai, pasirengę dirbti naujuoju litotriptoriumi. Zitos Katkienės nuotr.

Nauja įranga

Buvo laikas, kai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – vienintelėje buvusios Sovietų Sąjungos gydymo įstaigoje - sergantiesiems inkstų ir viršutinių šlapimo takų akmenlige ekstrakorporiniu litotriptoriumi buvo skaldomi akmenukai. Urologijos skyriaus vedėjas Tonaras Bekeris prisiminė patirtį, kurią urologai sukaupė prieš 26-erius metus, kai skyrius įgijo pirmąjį litotriptorių, kuriuo buvo dirbama 23-ejus metus. Aparatas veikė be pertraukų – visą parą, nes pacientai plūdo ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių valstybių. Šiuo metu pagalbos per metus prireikia per 250 ligonių.

Prieš trejus metus aparatas sugedo nepataisomai, tad inkstų ir viršutinių šlapimo takų akmenlige susirgusiems pacientams pagalbos teko ieškoti kituose didžiuosiuose šalies miestuose, kurių ligoninės taip pat įsigijo modernius aparatus.

Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius ėmėsi žygių, kad ši situaciją keistųsi. Mat dažnam pacientui ir jo artimiesiems gydymas Vilniuje, Klaipėdoje ar Panevėžyje sukelia daug rūpesčių.

Buvo parengtas projektas „VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus modernizavimas, įgyjant naujos kartos litotripsijos sistemą“, kuriam įgyvendinti prireikė laiko. Projektui įgyvendinti skirta 318 582 Eur iš investicinių valstybės biudžeto lėšų. Projekto metu atlikta patalpų rekonstrukcija. Reikėjo storinti mūro sienas, nes aparatas skleidžia rentgeno spindulius. Patalpa  pritaikyta ekstrakorporiniam litotriptoriui „Ecololith Model E3000“.

Tonaras Bekeris
Urologijos skyriaus vedėjas Tonaras Bekeris rodo akmenuką, susiformavusį paciento inkste. Zitos Katkienės nuotr.

Šuolis akmenligės gydyme

Aparatas skirtas viršutinių šlapimo takų nuo 5 mm iki 20 mm dydžio akmenims skaldyti.

Ar žmogui reikalinga procedūra, gali nuspręsti tik urologas, atlikęs reikiamus tyrimas. Procedūra draustiems bei turintiems šeimos gydytojo siuntimą asmenims atliekama nemokamai.

Litotriptorius akmenis inkstuose ar šlapimo takuose aptinka rentgeno spindulių arba ultragarso pagalba. Vietą, kur jie susiformavę, gydytojas mato litotriptoriaus ekrane.

Procedūros metu aukštos energijos akustinės bangos nukreipiamos tiksliai į šlapimo takuose ar inkste esantį akmenį ir jį suskaldo. Procedūrai pacientas paguldomas į dienos stacionarą ir tą pačią dieną po procedūros ar kitą dieną išleidžiamas namo.

Urologijos skyriaus vedėjas Tonaras Bekeris prisiminė ir tuos metus, kai nedidelis akmenukas, aptiktas inkstuose, buvo šalinamas sudėtingos operacijos metu atliekant didžiulį pjūvį.

Pasak T. Bekerio, litotripsijai pacientai atrenkami labai kruopščiai – pagal organizme susiformavusio akmens rūšį, dydį bei vietą šlapimo takuose. Prieš procedūrą pacientas ištiriamas dėl galimų gretutinių patologijų: litotripsija netaikoma nėščiosioms, esant širdies ritmo sutrikimui, sveriantiems per 150 kg. Mat procedūra, trunkanti apie valandą, yra ekstrakorporinių, fokusuotų, didelio intensyvumo smūginių bangų sistema, skirta šlapimo takų akmenims skaldyti, todėl gali sukelti ir komplikacijų, kurių pasitaiko labai retai. Gydymo rezultatai priklauso nuo akmens dydžio, vietos, cheminės sudėties.

Pajudėjus akmeniui - skausmas

Tai, ką jaučia inkstų ir viršutinių kvėpavimo takų akmenlige sergantys pacientai, yra patyręs ir pats Urologijos skyriaus vedėjas T. Bekeris. Tiesa, jam operacijos neprireikė – akmuo iš organizmo pašalintas medikamentais.

„Naktinio budėjimo metu skausmas suėmė, slaugytoja prijungė lašinę infuziją, to ir pakako, kad akmenukas pasišalintų“, - prisimena gydytojas.

Taip gydomi ir pacientai, kai šlapimtakyje aptinkamas akmenukas būna iki 5 mm dydžio.

Dažniausiai akmenukai pradeda formuotis inkstuose esančiose taurelėse ar geldelėse. Kol jie ramiai guli, žmogus ir nejaučia jokių ligos požymių, tad dažniausiai svetimkūniai aptinkami atsitiktinai, atliekant echoskopiją.

Jei akmuo nepajudėjo į šlapimtakį, tai ir skausmas žmogaus neužklumpa - ekstrakorporiniu litotriptoriumi jis pašalinamas iš inksto, taikant pacientui bendrinę nejautrą. Procedūra trunka apie valandą.

Tuo atveju, kai akmens darinys didesnis nei 20 mm, litotripsija nebetaikoma, nes gali nepavykti susmulkinti akmens ir likusios nuolaužos traumuotų patį inkstą. Akmeniui sutrupinti prireikia nuo kelių šimtų iki trijų tūkstančių smūgių. Taip smūgiuojant apie valandą, vieni akmenys greitai sutrupa, kiti nepasiduoda, tik apeižėja. Nuolaužos pasišalina šlapimtakiu. Pacientui po dviejų savaičių atliekamas kontrolinis rentgenologinis tyrimas. Juo ir nustatoma, ar akmuo buvo visiškai sunaikintas.