Data: 2020.08.15 11:29
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Prof. Gintautas Brimas: COVID-19 akivaizdoje žmonės turės dar labiau susirūpinti savo antsvoriu

Šaltinis: vlmedicina | 2020-04-21 10:33:51

Nors apie COVID-19 dar daug nežinoma, duomenys rodo, kad virusas itin pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis. Viena didžiausių grėsmių laikomas per didelis antsvoris, kuris dažnai sukelia gretutines širdies ir kraujagyslių, plaučių sistemos ligas, diabetą.

Pilvo chirurgas prof. Gintautas Brimas. Asmeninio archyvo nuotr.

Pilvo chirurgas prof. Gintautas Brimas sako, kad efektyvi vakcina nuo COVID-19 gali būti kuriama dar ilgai, todėl užuot panikavę, į rizikos grupes patenkantys žmonės turėtų pradėti koreguoti savo gyvenimo būdą ir veiksnius, kurie didina pavojų jų sveikatai, - skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Pavojus kyla ir jauniems, tačiau nutukusiems žmonėms

Pasak G. Brimo, jau šiandien galima teigti, kad dauguma infekuotų pacientų pasveiks ir didelei jų daliai neprireiks gydymo ligoninėje, tačiau mirties rizika vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms vis dar yra labai didelė.

„Vienas didžiausių COVID-19 infekcijos tyrimų JAV nustatė, kad nutukimas yra didžiausias sergančių pacientų poreikio hospitalizuoti ir kritinės ligos būklės veiksnys, o dar didesnis pavojus kyla, jei nutukę pacientai yra vyresni nei 60 metų. Toks išskirtinis pavojus nutukusiems aiškinamas dar ir tuo, kad jie dažniau serga gretutinėmis lėtinėmis ligomis. Kadangi COVID-19 virusas grėsmingesnis vyresniems arba lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, galima daryti prielaidą, kad jų imuninė sistema silpnesnė ir nesugeba sustabdyti viruso plitimo ir gyvybiškai svarbių organų sužalojimo. Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad virusas gali turėti didesnę riziką ir jauniems žmonėms, kurie turi antsvorio, todėl jiems taip pat reikėtų būti labai atsargiems“, – teigia profesorius.

Koreguojant antsvorį galima gydyti gretutines ligas

„Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje ketvirtadalis žmonių yra nutukę, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau seniai šią ligą įvardino kaip epidemiją. Tai, kad COVID-19 kelia didesnę riziką nutukusiems žmonėms – tik ledkalnio viršūnė. Dėl nutukimo pasaulyje kasmet miršta apie 3,4 mln. suaugusių, todėl su virusu ar be jo, koreguoti antsvorį dėl savo sveikatos būtina. Kuo ankstesnėje stadijoje žmogus tai pradės daryti, tuo didesnė tikimybė, kad jis išvengs su nutukimu atsirandančių kitų lėtinių ligų“, – sako G. Brimas.

Pasak profesoriaus, nutukę žmonės dažniau serga arterine hipertenzija, diabetu, širdies koronarine liga, miego apnėja, bronchine astma, degeneraciniais stuburo ir sąnarių susirgimais, gastroezofaginiu refliuksu, depresija, onkologinėmis ligomis. Daugelio iš šių ligų atsiradimas yra susijęs su „blogųjų“ riebalų (lipidų, cholesterolio, trigliceridų) kiekio kraujyje padidėjimu, dar vadinamu dislipidemija.

„Efektyviausias tokio riebalų disbalanso ir jo sukeliamų ligų gydymas yra kūno masės mažinimas – jis gali būti pasiektas ilgalaike mitybos korekcija ir fizinio krūvio didinimu. Jei nutukimas didelis, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 35 kg/m2, rekomenduojamas operacinis gydymas. Įrodyta, kad sumažinus svorį bent 10 %, pagerėja sveikata ir gyvenimo kokybė, o numetus 50–60 % antsvorio, dauguma su nutukimu susijusių ligų visiškai išnyksta. Dar 2004 metais H. Buchwald paskelbė chirurginio nutukimo gydymo rezultatų tyrimą, kuris parodė, kad antsvoriui sumažėjus 61,23 %, net 76,8 % pacientų išsigydė diabetą, 65,6 % – arterinę hipertenziją, o 86,6 % pacientų sumažėjo cholesterolio kiekis kraujyje“, – tyrimų rezultatais dalinasi profesorius.

„Stebuklingos“ dietos ir „revoliuciniai“ maisto papildai – ne išeitis

Prof. G. Brimas sako, kad susirūpinti reikėtų, jei KMI viršija 25 kg/m2 normą. „Čia pakankamai efektyvios paprastos priemonės – atsisakykite riebaus maisto, sumažinkite arba nevartokite pridėtinio cukraus, miltinių produktų, padidinkite fizinį krūvį. Svarbiausia, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai ir pastovūs. Jau seniai įrodyta, kad dietos suteikia tik trumpalaikį rezultatą, todėl norint išlaikyti normalų kūno svorį, būtina keisti gyvenimo įpročius“, – pasakoja jis.

Jei KMI viršija 30 kg/m2, žmogus jau serga nutukimu. Pasak G. Brimo, atsidūrus tokioje situacijoje didžiausia klaida yra ta, jog žmonės nutukimą bando gydyti savarankiškai, be specialistų pagalbos.

„Žmonės susivilioja „stebuklingomis“ dietomis arba „revoliuciniais“ maisto papildais, tačiau dažniausiai tai yra jokiais medicininiais tyrimais nepatvirtinta reklama. Kaip ir gydant kitas ligas, norint įveikti nutukimą reikia kreiptis į šios srities specialistus. Efektyviausios yra svorio mažinimo programos, kuriose kompleksiškai derinami visi gydymo būdai – sveika mityba, fizinis aktyvumas, skrandžio balionas, elgsenos motyvacija. Jei KMI viršija 35 kg/m2 ir turite bent vieną su nutukimu susijusią ligą (arterinė hipertenzija, diabetas ir pan.), rekomenduotinas chirurginis nutukimo gydymas. Visą informaciją apie jį gali suteikti tik patyręs chirurgas, kuris įvertina individualią paciento būklę“.

Virusai ir toliau „kirs“ silpniausius

„Šiuo metu turimi duomenys rodo, kad imunitetą įgyja tik 10–15 % persirgusių, todėl COVID-19 kels grėsmę žmonėms tol, kol nebus sukurta efektyvi vakcina. Prognozuojama, kad ji gali atsirasti ne anksčiau kaip po metų. Dabar atliekama daug tyrimų, kurie aiškinasi, kaip infekcija sukelia organizmui kritinę būklę ir ieškoma efektyvių ligos gydymo būdų. Nors tikimasi, kad tai pagerins gydymo rezultatus ir sumažins mirčių skaičių, COVID-19 gali ir nedingti, ką jau bekalbėti apie naujų virusų atsiradimo galimybes“, – prognozuoja profesorius.

Jis taip pat pabrėžia, kad bet koks virusas ieško silpno organizmo, kurio imuninė sistema nėra pajėgi jį nugalėti, todėl infekcijos pavojus nutukusiems, lėtinėmis ligomis sergantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms visada išliks didelis.

„Mes negalime tapti jaunesniais, tačiau galime kovoti su nutukimu, o kartu su juo gydyti arterinę hipertenziją, diabetą, lėtinius širdies ir plaučių susirgimus. Šiuo metu patarčiau izoliuotis, vengti žmonių susibūrimų, dažniau plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti veido, akies, nosies, burnos. Taip pat stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nenaudokite riebaus ir saldaus maisto. Tai mažiausia, ką galime padaryti, kad apsaugotume save“, – pataria G. Brimas.