Data: 2020.12.06 02:49
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Parkinsono liga: valdoma, bet nepažabota

Birutė Litvinaitė | Šaltinis: Valstiečių laikraštis | 2019-04-18 10:42:32

Parkinsono liga - progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuria sergant tam tikrose smegenų srityse nyksta dopaminą produkuojančios nervinės ląstelės. Pacientams sutrinka eisena ir pusiausvyra, lėtėja judesiai, stingsta bei dreba galūnės, vystosi kognityviniai sutrikimai, nemiga ir depresija. Vaistai ir chirurginis gydymas gali numalšinti simptomus, daugelis pacientų išgyvena iki gilios senatvės, tačiau liga iki šiol nepažabota.

A. Radžiūnas (kairėje) neurochirurginės operacijos metu. Kauno klinikų nuotr.

 

Vaistai tik mažina simptomus

Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis sako, jog Parkinsono ligą sukelia geno mutacija, tačiau kaip užkirsti tam kelią, nežinoma.

Pirmieji ligos simptomai dažnai reiškiasi uoslės sutrikimu, tačiau, pažymi gydytojas, ne visais atvejais uoslės sutrikimas reikš Parkinsono ligą. Kiek vėliau dažniausiai atsiranda sukaustymas bei drebulys.

Objektyvaus tyrimo, kuris tiksliai nustatytų šios neurodegeneracinės ligos diagnozę, nėra - išvada daroma įvertinus visus ligos simptomus, taip pat atsižvelgus į tai, ar paskirti preparatai duoda efektą.

Medikamentai, kurie skiriami sergantiesiems Parkinsono liga, veikia simptomiškai, nestabdo ligos progresavimo. Tačiau be jų šių ligonių gyvenimas neįsivaizduojamas.

Kompensuojami 100 proc.

Anksčiau vaistams pacientai turėdavo išleisti nemažai pinigų, o nuo 2018 metų liepos mėnesio finansinė našta jiems palengvėjo, mat sumažėjo kompensuojamųjų vaistų priemokos – visi devynių pavadinimų vaistiniai preparatai šiai ligai gydyti kompensuojami 100 proc., - informavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė. Dėl sumažėjusių kompensuojamųjų vaistų priemokų gyventojai pernai sutaupė daugiau kaip 220 tūkst. eurų.

Kompensuojamuosius vaistus vartoja beveik 11 tūkst. pacientų, sergančių šia liga.

Gyvena ilgai

Nors liga varginanti ir nepagydoma, tačiau jei ji gerai valdoma, anot gydytojo A. Lukošaičio, ligoniai gyvena ilgai ir dažnai miršta ne nuo šios, o nuo gretutinių ligų. Štai net 25 metus šia liga sergantis jo pacientas iki šiol save apsitarnauja.

Jam pritaria Šiaulių Parkinsono draugijos pirmininkė Zita Vaidilienė: draugijos nariais yra Parkinsono liga sergančių ir 85 metų, ir 90 metų ilgaamžių.

Jei vaistai laukiamo poveikio nebeduoda ir simptomai tik ryškėja, neurologai siunčia ligonius konsultuotis pas neurochirurgus, tačiau, anot A. Lukošaičio, ir chirurginis gydymas gali tik pagerinti gyvenimo kokybę.

Trūksta ir informacijos apie gydymo galimybes

Z. Vaidilienė, ne vienerius metus dirbanti su sergančiaisiais parkinsonu, žino visus šių ligonių „skaudulius“ ir pastangas ligai suvaldyti.

Moteris pasidžiaugė, kad tie pacientai, kurie ryžtasi neurostimuliatoriaus implantacijai, po operacijos puikiai jaučiasi, jų nebekausto, judesiai vėl tampa laisvi. Tačiau ji pripažįsta, kad ligoniams trūksta informacijos apie šias operacijas – ne visi neurologai ją pasiūlo, todėl net gana jauni žmonės jos baiminasi, nepaisant to, kad liga progresuoja.

„Iki šiol sergantieji Parkinsono liga sunkiai pasiekia neurochirurgų konsultacijas dėl giliosios smegenų stimuliacijos operacijos. Sunku pasakyti, kodėl taip yra – gal dėl informacijos sklaidos trūkumo, o gal dėl gydytojų, gydančių Parkinsono ligą, nepasitikėjimo šiuo metodu, nors puikius rezultatus pristatėme ne vienoje konferencijoje bei moksliniuose straipsniuose“, - apgailestauja ir Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas, atliekantis giliąją smegenų stimuliaciją.

Per metus - 10 neurostimuliatorių

Gilioji smegenų stimuliacija sergantiesiems Parkinsono liga Lietuvoje pradėta taikyti 2010 metais.

„Pirmieji žingsniai buvo sudėtingi. Visų pirma dėl to, kad pacientai jau seniai laukė šios terapijos ir darė nemažą spaudimą gydytojams, kad jie būtų pirmieji. Deja, kai kurie iš jų tikrai nebuvo patys tinkamiausi šioms sudėtingoms operacijoms. Ir rezultatai šiems pacientams nebuvo tokie geri kaip tikėtasi“, - prisimena A. Radžiūnas.

Implantavimo metodika, anot jo, patobulėjo, komandoje pradėjo dirbti ir neuropsichologas – tai pagerino ligonių atranką operacijoms. Šiuo metu implantuojama sistema tik tiems Parkinsono liga sergantiems pacientams, kuriems stimuliacijos efektas bus geras ir bus išvengta pooperacinių komplikacijų.

Per metus Kauno klinikose implantuojama tik 10 neurostimuliatorių.

Kaip atliekama operacija

„Ligoniui ant galvos uždėjus stereotaksinį rėmą, atliekama kompiuterinė bei magnetinio rezonanso tomografija. Šiuos vaizdus gydytojas perkelia į specialų kompiuterį bei nustato tašką, į kurį bus implantuoti elektrodai. Tuomet į giliuosius galvos smegenų branduolius, kuriuos milimetro tikslumu galime pasiekti naudodami stereotaksinį rėmą, implantuojami gilieji smegenų elektrodai. Prie jų, pravedus poodžiu laidus, prijungiamas neurostimuliatorius. Tuomet su specialiu valdikliu gydytojas pradeda programuoti stimuliatorių ir ieškoti paties efektyviausio nuolatinės stimuliacijos taško, kurio stimuliacija ir palengvina Parkinsono ligos simptomus“, - paaiškina gydytojas A. Radžiūnas.

Jis pripažįsta, kad gilioji smegenų stimuliacija pagerina ligonių simptomus, tačiau ligos progresavimo nestabdo.

Radiodažnuminės operacijos

Kai kuriems pacientams gilioji smegenų stimuliacija nėra tinkama. „Tai paprastai ligoniai, kurie nepasijunta geriau išgėrę vaistų nuo Parkinsono ligos. Be to, kai kuriems pacientams neuropsichologinio tyrimo metu nustatoma padidėjusi rizika psichinėms komplikacijoms. Tuomet jiems pasiūlomas kitokio tipo operacinis gydymas“, - sako A. Radžiūnas.

Kitas chirurginis Parkinsono ligos gydymas - radiodažnuminės giliųjų pamato branduolių destrukcinės operacijos. Pirmasis Lietuvoje jas dar 1976 metais pradėjo atlikti doc. J. Šidiškis.

„Šią patirtį gerbiamas docentas mums perdavė ir mes tęsiame jo darbus. Patobulėjus radiologiniam galvos smegenų vaizdinimui, šio tipo operacijos tapo lengvesnės tiek neurochirurgams, tiek ir pacientams. Jos trunka labai trumpai – iki 1 val. laiko. O tinkamai atrinktiems pacientams rezultatas būna puikus, kartais adekvatus giliajai smegenų stimuliacijai, tik jos poveikis paprastai išsenka per 5-7 metus.“

Gydys ir gama peiliu

Jau birželio mėnesį Kauno klinikose pradės veikti vienintelis Baltijos šalyse gama peilis.

„Juo taip pat galėsime padėti Parkinsono liga sergantiems ligoniams. Tai bus pacientai, kuriems gilioji smegenų stimuliacija yra negalima. Efektas po gama peilio operacijų atsiranda praėjus keletui mėnesių. Tačiau pasaulyje pristatomi rezultatai atitinka radiodažnuminių operacijų rezultatus“, - paaiškino neurochirurgas A. Radžiūnas.

Kaip gyventi?

Kaip gyventi sergančiajam Parkinsono liga, kad kūnas kuo ilgiau išliktų laisvas, nesukaustytas? Ar tiesa, kad asmenims, reguliariai geriantiems po du puodelius kavos per dieną, ne tik rečiau išsivysto Parkinsono liga, bet ir jau sergantiems kava padeda kontroliuoti ligos simptomus?

„Tie, kurie toleruoja kavą, gali ją gerti, bet ligos ji visiškai nesustabdys. Patartina išgerti per dieną po vieną kitą puodelį“, - sako A. Lukošaitis.

Kitas jo patarimas pacientams - nekeisti vaistų: „Kokius pradėjai gerti, tokius ir gerk visą laiką“. Mat būna, kad nors veiklioji medžiaga ta pati, dozė ta pati, bet vaistas kitos firmos, ir poveikis jau kitoks. Kad tas vaistas padėtų, kartais prireikia didinti dozę.

Vaistus būtina išgerti pusvalandį prieš valgį arba pusvalandį po jo, kitaip sumažės jų veikimas, ir gerti juos reikia tiksliai nustatytu laiku.

Mityba, sako jis, gali būti įprasta, tačiau kadangi liga ir vaistai kietina vidurius, patartina daugiau valgyti daržovių.

O svarbiausia, pabrėžia neurologas, nepasiduoti ligai - kuo daugiau judėti, sportuoti, mankštintis.

Šiaulių Parkinsono draugijos pirmininkė Z. Vaidilienė pritaria gydytojui neurologui - sergantiesiems tikrai labai svarbu mankštintis, lavintis, bendrauti. Todėl draugija organizuoja grupines sveikatinimo mankštas, šokio, judesio terapijas, rankdarbių, siuvimo būrelius, kitas veiklas.