Data: 2020.11.26 03:18
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Onkologinės ligos, nusinešančios daugiausia gyvybių

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-11-03 00:01:28

Nors sveikatos apsaugos institucijos įvairiose pasaulio šalyse skiria daug dėmesio onkologinėms ligoms, vėžys ir toliau pirmauja didžiausią mirtingumą sukeliančių ligų sąraše. Kokios onkologinės ligos pasižymi aukščiausiu mirtingumu ir kodėl mirtingumo rodikliai nemažėja?

Lašelinė
Nors atrandami vis nauji vaistai ir gydymo būdai, mirtingumas nuo kai kurių rūšių vėžio išlieka gana aukštas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Gerybiniai ir piktybiniai navikai

Visas mūsų kūnas yra sudarytas iš ląstelių. Ląstelės dauginasi dalijimosi būdu ir taip palaikoma optimali mūsų organizmo būklė, organų funkcionavimas. Tačiau kartais nutinka taip, kad ląstelės pradeda elgtis anomaliai ir nežabojamai dauginasi. Joms nežabotai besidauginant, susidaro tam tikro audinio perteklius. Jis dar vadinamas augliu arba naviku ir gali būti arba gerybinis, arba piktybinis.

Gerybiniai navikai dažniausiai nėra kenksmingi organizmui ir lengviau pašalinami. Kitaip tariant, tai nėra vėžys. Piktybinius navikus jau galime vadinti vėžiu. Ląstelės dauginasi nepaliaujamai, kenkia organams ir audiniams. Jos netgi gali ištrūkti iš pirminio piktybinio naviko, pasiekti kraujotaką ir limfinę sistemą, kitus organus ir audinius. Dėl to susidaro nuo pirminio naviko atokiau esančios metastazės.

Vėžys dažniausiai klasifikuojamas pagal organą, kuriame atsirado piktybinis navikas. Ir vėžio rūšių priskaičiuojama kone 100. Pristatome grėsmingiausias onkologines ligas.

Plaučių vėžys

Anot Amerikos plaučių asociacijos, plaučių vėžys nusineša tiek gyvybių, kiek kasos, krūtinės, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys kartu sudėjus. Nenormalios ląstelės gali daugintis tiek viename iš plaučių, tiek abejuose plaučiuose, o vėliau išplisti ir į kitus organus. Ligai pažengus, išgyvenamumas pirmuosius metus lygus 50 proc., o antruosius metus – tik 16 proc. Nepaisant to, kad išgyvenamumo nuo plaučių vėžio tikimybė padidėjo per pastaruosius dešimtmečius ir kuriami vis nauji vaistai, šis vėžys vis tiek išlieka pirmaujančiu pagal mirtingumą. O pagrindinė tokios liūdnos statistikos priežastis yra ta, kad žmogus ilgai ir laimingai gali gyventi su plaučių vėžiu to nė nežinodamas. Diagnozuoti ligą per pirmuosius penkerius metus dažniausiai pavyksta tik 15 proc. pacientų.

Plaučių vėžiu dažniausiai suserga asmenys nuo 55 iki 65 metų. Tiek vyrai, tiek moterys. Pagrindinė ligos priežastis – rūkymas bei tabako produktų naudojimas. Prisideda ir oro tarša (pvz., radono dujos, asbestas), pasyvus rūkymas, genetiniai faktoriai.

Yra dviejų rūšių plaučių vėžys. Dažniausiai diagnozuojamas ne mažųjų ląstelių plaučių vėžys. Kita vėžio rūšis – smulkių ląstelių plaučių vėžys. Jis plinta greičiau ir agresyviau. Simptomai ryškesni, todėl jį galima greičiau diagnozuoti.

Dėl kokių simptomų vertėtų sunerimti ir greičiau kreiptis į specialistą? Dėl krūtinės skausmo, sunkumo ir švokštimo kvėpuojant, dusulio ir staigaus svorio kritimo.

Gaubtinės bei tiesiosios žarnos vėžys

Panaši situacija ir su šios rūšies vėžiu. Anot Pietų Kalifornijos universiteto (JAV), tik trečdalis ligos atvejų yra diagnozuojama tada, kai išgyvenamumas dar gana didelis. Nacionalinis vėžio institutas (JAV) teigia, jog gaubtinės žarnos navikai išauga gaubtinės žarnos audinyje, o tiesiosios žarnos navikai išauga toje organo vietoje, kuri yra prie išeinamosios angos. Be to, dažnai žarnyno vėžys prasideda mažais, nepiktybiniais polipais, kurie per tam tikrą laiką tiesiog supiktybėja. Tad efektyviausia ligą diagnozuoti tada, kai polipai dar netapę piktybiniais ir pavojingais.

Rizika susirgti žarnyno vėžiu išauga nuo 50 metų. Liga dažniau suserga vyrai. Kiti rizikos veiksniai yra neaktyvus gyvenimo būdas, netinkama mityba, labai retais atvejais prisideda ir genetika. Pagrindinės priežastys sunerimti gydytojams dėl paciento yra anemija, kraujavimas bet kurioje žarnyno dalyje. Simptomatika, kurią gali pastebėti pats pacientas, yra pakitusi žarnyno veikla (viduriavimas, vidurių užkietėjimas, skausmai) ir staigus svorio kritimo.

Krūties vėžys

Pastaruosius dešimtmečius krūties vėžiui skiriama nemažai dėmesio. Vykdomos įvairios su krūties vėžiu susijusios programos, steigiamos asociacijos, moterys reguliariai skatinamos darytis tyrimus. Nepaisant šio faktoriaus ir to, kad krūties vėžį galima išgydyti lengviau nei plaučių ar žarnyno, šis vėžys taip pat diagnozuojamas per vėlai, kai atsiranda pirmieji rimti ligos simptomai.

Vertinant abiejų lyčių mirtingumą nuo krūties vėžio, šis vėžys kartais užima trečią, kartais ketvirtą vietą. Tačiau jei kalbėtume apie moterų mirtingumą, statistika kiek kitokia. Kai kuriose šalyse tai pirmaujanti vėžio forma tarp moterų arba užima antrą vietą.

Anot Amerikos vėžio asociacijos, pirmųjų simptomų galima nejausti taip pat metų metus. Taigi kasmetinis tikrinimasis dėl krūties vėžio yra pati geriausia prevencija arba diagnozės laiku garantija. Ypač moterims, turinčioms daugiau nei 40 metų. Mamogramą turėtų darytis ir jaunesnės, 20 – 30 metų, moterys. Vyresnėms moterims rekomenduojama mamogramą darytis kas metus, jaunesnėms užtektų bent kartą per trejus.

Pirmieji vėžiniai pakitimai dažniausiai atsiranda pieno liaukose arba latakuose, pro kuriuos motinos pienas keliauja į spenelius.

Nors krūties vėžiu 100 kartų dažniau suserga moterys, juo gali susirgti ir vyrai. Ligos atvejų daugiau pastebima išsivysčiusiose šalyse ir išgyvenamumas čia vėlgi priklauso nuo ankstyvos arba vėlyvos diagnozės, ligos stadijos, gydymo ar net nuo geografinės padėties.

Kasos vėžys

Dažniausiai kasos vėžys prasideda tuose audiniuose, kurie yra susiję su virškinimu ir metabolizmu. Diagnozuoti ir pastebėti kasos vėžį laiku taip pat yra labai sunku, nes ligos progresas vyksta „paslapčiomis“ ir labai greitai bei agresyviai. Kai pacientas kreipiasi į gydytoją ir diagnozuojamas kasos vėžys, dažniausiai liga būna gerokai metastazavusi ir gyventi lieka labai mažai laiko. Be to, kasos vėžys yra gana atsparus chemoterapijai, todėl nuolat ieškoma naujų ligą pažabosiančių vaistų.

Jei lygintume su kitomis vėžio rūšimis, mirtingumas nuo kasos vėžio yra didesnis. Tačiau liga diagnozuojama ženkliai mažesniam skaičiui pacientų nei plaučių ar žarnyno vėžys.

Sunki diagnostika, greitas ligos progresas

Kasmet daugybė žmonių miršta ir nuo prostatos, kepenų, inkstų, tulžies pūslės, kiaušidžių vėžio. Šios vėžio rūšys taip pat pasižymi sunkia diagnostika. Tai yra ilgą laikotarpį gali nesijausti, nesimatyti jokių simptomų, o dėl simptomų aplankius gydytoją jau gali būti per vėlu efektyviai pasigydyti.

Kai kurios vėžio rūšys pasižymi greitu ir labai agresyviu progresu. Štai kad ir odos vėžys. Tai – vienas dažniausiai ir sąlyginai lengviausiai išgydomų vėžio rūšių. Tačiau gyvybių, kurias odos vėžys nusineša su savimi, skaičius taip pat labai didelis. Kodėl? Būtent dėl staigaus ir agresyvaus ligos progresavimo. Tai ypač būdinga melanomoms.

Panašiai nutinka ir sergant leukemija. Nors liga prasideda kaulų čiulpuose, ji kaipmat išplinta į kraują ir į organus.

Greita eiga būdinga ir šlapimo pūslės, burnos vėžiui, limfomai.

Rekomendacijos

Ką galima rekomenduoti, žinant, jog vienos vėžio rūšys progresuoja lėtai ir nematomai, o kitos staigiai ir agresyviai? Pirmiausia, atsiminti, kad genetika lemia tik ne daugiau kaip 5 proc. rizikos susirgti vėžiu. Likusi dalis priklauso nuo gyvenimo būdo.

Fizinis krūvis, mityba, apsauga nuo saulės, streso mažinimo metodikos – pagrindiniai gyvenimo būdo korekcijos veiksniai, neabejotinai galintys padėti išvengti tiek agresyviai, tiek lėtai progresuojančio vėžio. Antras dalykas – bendras sveikatos tikrinimasis kas metus ar kas dvejus. Juk daugiau dėmesio savo sveikatai – didžiausia investicija į sveiką ateitį.

Šaltiniai:

https://www.usc.edu/hsc/info/pr/ccr/99spring/deadly.html

https://www.livescience.com/11041-10-deadliest-cancers-cure.html

https://www.unitypoint.org/desmoines/services-cancer-article.aspx?id=c9f17977-9947-4b66-9c0f-15076e987a5d

https://listtoptens.com/10-most-deadly-types-of-cancer/

https://www.medicaldaily.com/lung-cancer-invisible-and-other-reasons-deadliest-cancers-are-so-dangerous-307816


VLmedicina.lt