Data: 2020.11.23 21:45
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Lietuvos gyventojai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas

Šaltinis: vlmedicina | 2020-09-24 11:24:47

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Pranešama, kad apklausos dalyviams buvo pateikti teiginiai apie lytiškai plintančias ligas, kurių vertinimas buvo atitinkamas: „sutinku“, „nesutinku“ arba „nežino / neatsakė“.

© Pexels.com

 

Teiginys. Pirmą kartą santykiaujant, užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis neįmanoma.

Netiesa. Užsikrėsti LPI galima vienintelio nesaugaus lytinio akto metu. Pirmų lytinių santykių metu užsikrėtimo LPI rizika padidėja. Todėl „nesutinku“ – teisingas pasirinkimas, rodantis gerą informuotumą. Dauguma (70 proc.) apklausos respondentų pasirinko teisingai – „nesutinku“, 16 proc. pasirinko neteisingai – „sutinku“ ir 14 proc. – nežino / neatsakė. Geresnis informuotumas šiuo klausimu nustatytas tarp vyrų (72 proc.) nei moterų (69 proc.) bei tarp 18–29 m. jaunimo (77 proc.) ir didmiesčio gyventojų (76 proc.).

Teiginys. Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) gali tapti nevaisingumo priežastimi.

Tiesa, nes negydomos, pavyzdžiui, urogenitalinės chlamidinės ir gonokokinės infekcijos sukėlėjai patekę į vidinius lytinius organus sukelia uždegimus, kurie gali komplikuotis nevaisingumu bei kitais lytinės ir reprodukcinės sveikatos sutrikimais. Todėl „sutinku“ yra teisingas pasirinkimas. Teisingai pasirinko dauguma (71 proc.) apklausos dalyvių. Visgi, nerimą kelia tai, kad penktadalis apklausos respondentų nežino arba neatsakė, o 9 proc. pasirinko neteisingai – „nesutinku“. Pagal lytį šiuo klausimu geriau informuotos moterys (75 proc.) nei vyrai (66 proc.), 30–49 m. amžiaus asmenys (73 proc.) ir didmiesčio gyventojai (80 proc.).

Teiginys. Kartą persirgus lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis išsivysto imunitetas ir dar kartą užsikrėsti ta pačia liga yra neįmanoma.

Netiesa. Teisingas pasirinkimas – „nesutinku“, nes lytiškai plintančiomis infekcijomis galima užsikrėsti pakartotinai, todėl, kad imunitetas šioms infekcijoms (išskyrus hepatitą B) neišsivysto. Dauguma – 65 proc. apklausos respondentų pasirinko teisingai, 12 proc. – neteisingai („sutinku“) ir 23 proc. – nežino arba neatsakė. Pagal lytį informuotumo skirtumo beveik nėra, tačiau pagal amžių geriau informuoti vyresni, t. y. 30–49 asmenys (73 proc.), didmiesčio gyventojai (78 proc.).

Teiginys. Kol nėra pasireiškę lytiniu keliu plintančių infekcijų simptomų, tol asmuo negali užkrėsti partnerio..

Netiesa. Visos užkrečiamosios ligos turi savo inkubacinį laikotarpį, kurio metu simptomų dar nebūna, tačiau infekciją jau galima perduoti apie tai net nežinant. Todėl „nesutinku“ – yra teisingas pasirinkimas. Būtent teisingai pasirinko dauguma (62 proc.) apklausos respondentų, tačiau 18 proc. respondentų pasirinko neteisingai („sutinku“), o kas penktas (20 proc.) – nežino arba neatsakė. Pagal lytį skirtumo beveik nėra, tačiau pagal amžių geriau informuoti vyresni, t. y. 30–49 m. asmenys (69 proc.) ir didmiesčio gyventojai (76 proc.).

Teiginys. Sifiliu galima užsikrėsti oralinių santykių metu.

Tiesa. Oralinių santykių metu sifilio sukėlėjai yra perduodami, todėl teisingas pasirinkimas yra „sutinku“ ir tokį vertinimą pasirinko mažiau nei pusė (47 proc.) apklaustųjų, penktadalis (19 proc.) – teiginiui prieštaravo ir daugiau nei trečdalis (34 proc.) – nežino / neatsakė. Pagal lytį ženklaus skirtumo tarp atsakymų nenustatyta, tačiau geresnėmis žiniomis pasižymėjo jaunesni, t. y. 18–29 m. asmenys (61 proc.), didmiesčio gyventojai (52 proc.).

Teiginys. Santykiaujant menstruacijų metu, rizika užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis padidėja.

Tiesa. Lytinių santykių per menstruacijas metu LPI užsikrečiama lengviau dėl palankesnių sąlygų plisti ir daugintis lytiškai plintančių ligų sukėlėjams bei jiems patekti į vidinius lytinius organus. Todėl „sutinku“ yra teisingas pasirinkimas. Teisingai pasirinko dauguma (57 proc.) apklausos respondentų, tačiau keturi iš dešimties tam nepritarė (16 proc.) arba nežino / neatsakė (27 proc.). Pagal lytį šiuo klausimu nežymiai geriau informuotos moterys (59 proc.) nei vyrai (53 proc.), 18–29 m. jaunimas (60 proc.) ir miesto gyventojai (67 proc.).

Teiginys. Pastovaus partnerio turėjimas visiškai apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.

28 proc. apklausos respondentų pasirinko „nesutinku“, kas rodo, kad jie mano, jog pastovaus partnerio turėjimas nevisiškai apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų, tačiau daugiau nei pusė (56 proc.) mano, kad pastovaus partnerio turėjimas visiškai apsaugo nuo LPI bei likusioji dalis (16 proc.) respondentų – nežino arba neatsakė. Pagal lytį vyrų ir moterų nuostatos šiuo klausimu praktiškai nesiskyrė.

Žmonės, kurie turintys daug lytinių partnerių, turi didesnę riziką užsikrėsti LPI, tačiau ir vienas lytinis partneris gali būti infekcijos šaltinis, nuo kurio galima užsikrėsti. Pvz., Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, dauguma LPI susirgusių moterų, paklausus nuo ko galėjo užsikrėsti, kaip galimą infekcijos šaltinį nurodė vieną lytinį partnerį, dažniausiai – sutuoktinį – sugyventinį arba nuolatinį partnerį.

Teiginys. Prezervatyvai 100 proc. apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Netiesa. Naudojimasis prezervatyvais 100 proc. negarantuoja, kad neužsikrėsite LPI, tačiau tai yra veiksminga priemonė, sumažinanti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, jeigu yra tinkamai naudojami. Todėl teisingas pasirinkimas yra „nesutinku“. Kas antras (50 proc.) apklausos respondentas teisingai mano, kad prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau trečdalis (31 proc.) įsitikinę, kad prezervatyvų naudojimas suteikia šimtaprocentinę apsaugą ir penktadalis (19 proc.) nežino / neatsakė. Geresnį informuotumą šiuo klausimu pademonstravo vyrai (54 proc.) nei moterys (47 proc.), 30–49 metų amžiaus asmenys (57 proc.), miesto gyventojai (55 proc.).

Iš viso apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių).