Data: 2020.12.01 14:48
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Nuo slaugytojų įsitraukimo į darbą priklauso visos sistemos efektyvumas

Ilona Petrovė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-04-27 00:02:50

Ne kartą kalbėta apie sunkias slaugytojų darbo sąlygas, didelį darbo krūvį, emocinę įtampą ir neadekvačiai mažus atlyginimus. Nepaisant to, jie yra atsidavę savo darbui, laiko jį reikšminga veikla ir jaučia entuziazmą dėl jo. Tad kokie motyvai juos skatina dirbti? O kiek pasitenkinimas darbu veikia asmeninę slaugytojų sveikatą, ar ji dėl to nenukenčia? Į šiuos ir kitus klausimus padės atsakyti VU Bendrosios psichologijos katedros doktoranto Arūno Žiedelio organizuotas tyrimas, kurio pirmąsias išvadas jis pateikė Vilniuje vykusioje Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje. Savo įžvalgomis jis sutiko pasidalinti ir su portalo skaitytojais.

Kiekvienos organizacijos produktyvumas yra susijęs su jos darbuotojų motyvacija atlikti darbą geriau, - sako Arūnas Žiedelis. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip yra susijęs darbuotojų įsitraukimas į darbą ir sveikata?

Kiekvienos organizacijos produktyvumas yra neišvengiamai susijęs su jos darbuotojų motyvacija atlikti darbą geriau nei vien tik įdėti mažiausiai pastangų. Svarbus tokią motyvaciją apibūdinantis bruožas yra darbuotojų įsitraukimas į darbą.

Įvairūs tyrimai rodo, kad visi įsitraukę į darbą darbuotojai pasižymi keliais bendrais bruožais. Pirmiausia, savo darbe jie yra energingi, pasiryžę dėti pastangas bei nenuleidžiantys rankų sudėtingomis situacijomis. Antra, jie yra atsidavę savo darbui, laiko jį reikšminga veikla ir jaučia entuziazmą dėl jo. Na, ir trečia, jie dažnai visa galva pasineria į savo darbą ir dirbdami pamiršta kitus rūpesčius.

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog įsitraukę į darbą žmonės yra sveikesni, laimingesni ir produktyvesni, todėl laimi visi – ir patys darbuotojai, ir organizacijos, kuriose jie dirba. Beje, patys nesveikiausi yra bedarbiai, nors ir kaip paradoksaliai skamba.

Taigi kas motyvuoja darbuotojus įsitraukti į darbą?

Įsitraukimo į darbą tyrėjai pagrindines šio reiškinio priežastis yra linkę matyti darbo aplinkoje. Teigiama, jog darbuotojas bus įsitraukęs į darbą tuomet, kai darbe turės pakankamai laisvės priimti sprendimus, jaus aplinkinių paramą, turės galimybių pritaikyti įvairius savo įgūdžius, gaus adekvatų grįžtamąjį ryšį apie savo darbo rezultatus ir pan.

Jeigu darbuotojas yra nepatenkintas situacija darbe, jaučiasi nesaugiai, susiduria su neįveikiamu ar beveik neįveikiamu darbo krūviu, o situacija kolektyve yra įtempta, tikėtis jo įsitraukimo į darbą neverta.

O kodėl savo tyrimui pasirinkote būtent slaugytojus?

Slaugytojai yra viena iš darbuotojų grupių, kurių įsitraukimas į darbą yra aktualus visai visuomenei. Higienos instituto duomenimis, 2015 m. Lietuvoje dirbo beveik 22 tūkst. 300 slaugytojų. Jie sudaro didžiausią sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų grupę. Slaugytojų įsitraukimas į darbą yra glaudžiai susijęs su visos sveikatos priežiūros sistemos efektyvumu, taigi tai turi įtakos visos visuomenės sveikatos rodikliams.

Mano tyrimas organizuojamas keliais etapais, kadangi siekiama išsiaiškinti ilgalaikį darbo aplinkos ir įsitraukimo į darbą poveikį slaugytojų perdegimui ir sveikatai. Pirmasis vyko šių metų pradžioje. Kiti numatyti 2017 m. rugsėjį ir 2018 m. gegužę.

Ar daug slaugytojų apklausėte? Ko jų klausėte?

Slaugos srityje dirbantys darbuotojai internetu pildė anketą. Atsiliepė 351 slaugytojas iš visos Lietuvos. Iš jų tik 7 vyrai dalyvavo tyrime. Kadangi atsirado rėmėjų, o mes nenorime vien tik imti, kiekvieno etapo pabaigoje organizuojame loteriją, o pirmieji 100 dalyvių, suskubę užpildyti tyrimo anketą, apdovanojami papildomomis dovanomis.

Tyrimo dalyvių buvo teiraujamasi apie svarbiausius iššūkius jų darbe, darbo aspektus, kurie padeda su tais iššūkiais susitvarkyti, darbo prasmės vertinimą, įsitraukimą į darbą bei įvairius sveikatos rodiklius.

Rezultatai atskleidė, jog tie slaugytojai, kurie mato savo darbo prasmę, yra labiau įsitraukę į darbą, ir šis ryšys yra nepriklausomas nuo darbo aplinkos. Tai reiškia, jog ir palyginti sudėtingomis sąlygomis dirbantys slaugytojai gali būti aktyvūs ir motyvuoti, jeigu jiems jų darbas atrodo prasmingas.

Slaugytojų įsitraukimas į darbą yra glaudžiai susijęs su visos sveikatos priežiūros sistemos efektyvumu, taigi tai turi įtakos visos visuomenės sveikatos rodikliams

Šios įžvalgos – bendros visai Lietuvai, nėra jokių esminių skirtumų nei pagal miesto dydį, kuriame dirba slaugytojai, nei pagal išsilavinimą, darbo profilį (stacionare, ambulatorijoje, greitojoje medicinos pagalboje) ar pobūdį (su vaikais ar suaugusiais).

Teigiate, jog įsitraukti į darbą skatina aplinka, tačiau žinome, kad slaugytojų darbo ir kitos sąlygos yra tikrai nepavydėtinos. Ar čia nematote tam tikro prieštaravimo?

Taip, yra rimtų priežasčių abejoti, ar tyrėjų išvados apie svarbiausius įsitraukimo į darbą motyvus yra tinkamos, kai kalbame apie slaugytojų įsitraukimą į darbą. Visame pasaulyje šie specialistai susiduria su vis didėjančiais krūviais ir besikeičiančiu požiūriu į darbą, kai reikalaujama efektyvumo net ir žmogiškumo sąskaita. O statistika tokia, kad visuomenės visame pasaulyje sensta.

Lietuvoje dirbantys slaugytojai negali pasigirti nei atlyginimais, nei profesijos prestižu visuomenėje, o sveikatos priežiūros sistemos atnaujinimui skiriamos lėšos vis dar dažniau naudojamos įstaigų fasadams atnaujinti, o ne darbuotojų gerovei didinti. Taip pat žinoma, jog nepalankios darbo sąlygos yra tiesiogiai susijusios su aukštais slaugytojų patiriamo streso bei profesinio perdegimo rodikliais.

Nepaisant to, slaugytojai vis tiek motyvuoti dirbti?

Paradoksalu, tačiau nepaisant sudėtingų darbo sąlygų, tyrimai ir pacientų patirtys rodo, jog nemaža slaugytojų dalis vis dėlto išlieka įsitraukusios į darbą. Paklaustos, kas jas motyvuoja, akcentuoja darbo prasmę ir profesinį tapatumą. Taigi atkreipiau dėmesį į tokį ankstesnių tyrimų ir sveikatos priežiūros sektoriaus realybės nederėjimą ir nusprendžiau atlikti tyrimą, siekdamas atsakyti į klausimą apie darbo prasmės reikšmę motyvacijai ir sveikatai.

Buvo siekiama įvertinti, ar darbo prasmė yra svarbus motyvas pats savaime, ar tik dar viena geresnių darbo sąlygų pasekmė. Kitaip tariant, ar įmanoma dirbti iš pašaukimo ir tuomet, kai darbo sąlygos yra prastesnės, o gal prasmingu savo darbą laikys tik ta saujelė slaugytojų, kurių darbo sąlygos yra šiek tiek geresnės nei likusiųjų. Taip pat buvo svarstoma, ar darbo prasmės suvokimas ir darbo motyvacija gali stiprinti slaugytojų sveikatą ir apsaugoti nuo profesinio perdegimo, o gal kaip tik pirmieji perdegs labiausiai į savo darbą įsitraukę darbuotojai.

Ką parodė pirmasis tyrimo etapas?

Tyrimo metu atsiskleidė įdomūs ir netikėti, tačiau tolesnės analizės reikalaujantys slaugytojų suvokiamos darbo prasmės ryšiai su sveikatos rodikliais. Viena vertus, prasmingumo išgyvenimas didina įsitraukimą į darbą, o įsitraukę į savo darbą slaugytojai pasižymėjo geresne sveikata ir mažesniais perdegimo įverčiais. Kita vertus, tarp įsitraukusių į savo darbą slaugytojų geresnė sveikata buvo neigiamai susijusi su darbo prasmės vertinimu.

Panašu, kad darbo prasmės suvokimas sveikatą veikia ir teigiamai, ir neigiamai vienu metu, t. y. ir motyvuoja efektyviau spręsti darbe kylančias problemas, ir yra susijęs su jautresne reakcija į nemalonius darbo aspektus.

Ar jau žinote, kaip tyrimo rezultatai bus panaudoti praktiškai?

Kaip minėjau, šis tyrimas yra tęstinis. Pirminė tyrimo idėja ir yra praktinis pritaikymas. Išsiaiškinus, kas palaiko slaugytojų motyvaciją, bus žinoma, ką ir kaip reikia keisti darbinėje aplinkoje, kiek verta skatinti įsitraukimą, o gal reikės tik atsigręžti į socialinę šio klausimo pusę ir pan.

Planuojami tolesni tyrimo etapai turėtų patikslinti, kokiomis sąlygomis reiškiasi teigiamas ir neigiamas darbo prasmės suvokimo poveikis slaugytojų sveikatai. Laukiami rezultatai turėtų atsakyti ir į labai praktišką klausimą, kada yra saugu dirbti tiesiog iš pašaukimo, o kada sveikiau būtų išlaikyti aiškias ribas ir pasaugoti save.

O anksčiau pas mus buvo panašių tyrimų? Kuo jie skiriasi nuo jūsų darbo?

2007 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, nagrinėjęs slaugytojų aplinkos ir profesinio perdegimo sąsajas, kuris atskleidė, jog perdegimas yra tiesiogiai susijęs su neadekvačiu darbo krūviu, patiriamais konfliktais, nepakankamu išankstiniu parengimu ir paramos stoka.

Taip pat Vilniaus universiteto organizacinės psichologijos krypties mokslininkės neseniai atliko tyrimą, kurio metu nagrinėjo, kas bendrai lemia visų sričių darbuotojų įsitraukimą į darbą. Jų rezultatai parodė, jog svarbiausi yra tokie darbo aplinkos veiksniai: autonomija, galimybės tobulėti, pakankami protiniai iššūkiai ir geri santykiai su vadovu.

Mano tyrimas išsiskiria tuo, jog šalia darbo aplinkos aspektų nagrinėjamas ir darbo prasmės suvokimas. Ir nors darbo aplinka yra neabejotinai svarbi, panašu, kad ne vien tik ji lemia darbuotojo savijautą.