Data: 2020.11.25 16:19
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Nuo ko priklauso gydytojų atlyginimas? Paskaičiuokime

Kristina Aksamitaitė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-03-22 00:02:30

Smalsu, kiek uždirba jūsų kaimynas gydytojas? Tai – ne paslaptis. Paskaičiuokime. Plušantys ir valstybinėse, ir privačiose gydymo įstaigose žino, kad pastarosiose už tą patį arba mažesnį darbo krūvį gali gauti net kelis kartus daugiau pinigų. Skirtumo, kur dirbti, nėra tik rezidentams – jų algalapiuose lieka ta pati suma. Tiesa, išimtis tuomet, kai šie įdarbinami papildomai kaip asistentai.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) gauna informaciją apie gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį. Viešai prieinami 2015 ir 2016 m. duomenys apie asmens sveikatos įstaigose dirbančių gydytojų vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).

„Tai duomenys iš viešojo sektoriaus gydymo įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“, – paaiškino VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Džiužaitė. Privačios gydymo įstaigos tokių duomenų viešai neteikia.

Iš VLK portalui VLMEDICINA.LT pateiktų duomenų matyti, kad praėjusiais metais mažiausias vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis fiziniam asmeniui buvo 60 Eur – toks mokėtas VšĮ Šiaulių paliatyviosios pagalbos ir slaugos centre. Didžiausias praėjusiais metais mokėtas vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis fiziniam asmeniui siekė 2182 Eur – jis mokėtas VšĮ Ventos ambulatorijoje. 2016-aisiais mažiausiais vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis etatui buvo 622 Eur (VšĮ Panemunių ambulatorijoje), didžiausias praėjusiais metais mokėtas vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis etatui – 2808 Eur. Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.

Palyginti su 2015-aisiais VšĮ Šiaulių paliatyviosios pagalbos ir slaugos centre taip pat buvo mokamas mažiausias vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis fiziniam asmeniui, tačiau jis tuomet buvo mažesnis nei praėjusiais metais – 28 Eur. Tais pat metais mokėtas vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis fiziniam asmeniui buvo 1947 Eur (VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre). Tuo metu 2015-aisiais mažiausiais vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis etatui buvo 321 Eur. VšĮ Šiaulių paliatyviosios pagalbos ir slaugos centre. Tais pat metais didžiausias praėjusiais metais mokėtas vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis etatui – 2339 Eur (VšĮ Ventos ambulatorija).

Detalesnę informaciją apie gydytojų atlyginimus galite rasti čia.

Portalas VLMEDICINA.LT taip pat kreipėsi ir į Lietuvos gydytojų sąjungą, prašydamas pakomentuoti medicinos darbuotojų atlyginimų skirtumus. Vis dėlto žadėjęs atsakyti LGS sekretoriatas atsiuntė laišką, kuriame teigiama, kad jiems reikia papildomų duomenų apie medikų atlyginimus – tik tuomet jie pateiks atsakymą. Žurnalistei nusiuntus prašytą informaciją, komentaras vis tiek nebuvo pateiktas.

Sėdi ant dviejų kėdžių

Vienoje privačioje sostinės klinikoje bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose tuo pat metu dirbanti šeimos gydytoja, nenorėjusi viešinti savo tapatybės (ji redakcijai žinoma), sutiko pakomentuoti atlyginimų skirtumus. Jos teigimu, atlyginimas priklauso ne vien tik nuo to, ar dirbi valdiškoje, ar privačioje įstaigoje – jį lemia ir gydytojo specialybė.

„Taigi valdiškos įstaigos dažnai įsiveda „koeficiento“ sąvoką: kokio nors kardiochirurgo jis bus aukščiausias, medicinos gydytojo – žemiausias“, – aiškina medikė. Anot jos, kitas skirtumas, apsprendžiantis atlyginimo dydį, yra tas, kad „valdiškoje įstaigoje dirbama „už etatą“.

„Nesvarbu, kokių ir kiek pacientų priimi, tavo atlyginimas toks pats, o dažnai, skiriant tyrimus, reikiant daugiau konsultacijų, dar ir viršiji išskirtas kvotas, tad nėra jokio suinteresuotumo dirbti daugiau“, – pripažįsta pašnekovė. Dirbant privačioje įstaigoje, dažniausiai, kiek uždirbi, tiek ir gauni.

Atlyginimas skiriasi kelis kartus

Šeimos gydytojos teigimu, paslaugų įkainiai valdiškose ir privačiose įstaigose skiriasi kelis kartus, tad tiek pat esą skiriasi ir atlyginimai.

„Valdiškoje poliklinikoje už šeimos gydytojo paslaugas ligonių kasos sumoka „galvų“ principu. Nesvarbu, kiek suteikei paslaugų, už suaugusiojo priežiūrą vidutiniškai 30 Eur per metus. Jeigu 1500 pacientų apylinkė vyraujant suaugusiems pacientams, tai per metus – 450 000 Eur. Per mėnesį lai būna 4000. Tai yra suma, iš kurios mokami visi atlyginimai, nuoma, komunalinės, lizingai ir t.t. Tad uždirbti daugiau kaip 1000 Eur nelabai realu“, – tikina šeimos gydytoja.

Anot jos, už vaikus mokama daugiau: „Dar yra programos, skatinamieji, bet kalbant apie bazinį atlyginimą – jis toks ir yra“. Jos žiniomis, už tą patį darbą skaičiuojant valandas (ne priimtų pacientų kiekį, jis valdiškame sektoriuje 2-3 kartus didesnis) privačios įstaigos moka 2-3 kartus daugiau.

„Jaunas gydytojas, ką tik baigęs rezidentūrą, įsidarbina vienoje didžiausių sostinės poliklinikų ir po bandomojo laikotarpio gauna 680 Eur per mėnesį už septynių valandų darbo dieną. Kita valdiška įstaiga moka 1100 Eur per mėnesį už septynių valandų darbo dieną. Privačiai dirbantis jo kolega už penkių valandų darbą per dieną per mėnesį uždirba iki 2000 Eur“, – skaičius atskleidžia šeimos gydytoja.

Prof. Artūras Razbadauskas. © VLMEDICINA.LT (A. Kuaičio) nuotr.

Priklauso nuo darbdavio

Visuomenės veikėjas, gydytojas chirurgas prof. dr. Artūras Razbadauskas portalui VLMEDICINA.LT teigė, kad medikų atlyginimai priklauso nuo darbdavio, t.y. vyriausiojo gydytojo ar direktoriaus: „Todėl Lietuvos gydymo įstaigose medikų atlyginimai ir skiriasi keletą kartų“.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad medikų algos Vakaruose yra net keliolika kartų didesnės nei Lietuvoje. „Tai viena iš emigracijos priežasčių. Pavyzdžiui, vienoje Danijos ligoninėje, mano žiniomis, dirba 44 lietuviai gydytojai“.

Tam, kad mūsų atlyginimai neišgintų medikų iš Lietuvos, anot pašnekovo, esą būtina visos sveikatos sistemos struktūrinė reforma.

Rezidentų atlyginimai nesiskiria

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų skubios medicinos rezidentas Andrius Černauskas socialiniame tinkle feisbuke yra paviešinęs savo algalapį, iš kurio matyti, kad jis už 20 dienų ir keturių budėjimo naktų darbo gavo 319 eurų. „Spėkite, ar Lietuvoje gydytojai rezidentai yra medicinos darbuotojai? Aišku, kad NE! Lyginant vasario garsųjį ir liepos algalapius tenka nusivilti – naktinis gydytojo rezidento darbas įvertintas tiek pat – 1,28 Eur/val.“, – tąkart rašė A.Černauskas.

Andrius Černauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Bazinė rezidento alga, anot jo, irgi nepadidėjo nė centu ar jo dalimi – 19,525 Eur/d.: „Visiems gyventojams Lietuvoje galioja ekonominiai dėsniai, gydytojams rezidentams – ne. Ir kažkaip apskritai visiems žmonėms Lietuvoje galioja ekonominiai dėsniai, o medicinos darbuotojams – nė kiek, ir jei labai daug prekių bei paslaugų pabrango maždaug 3,45280 karto, tai algą kelia 8 procentais. Ir tai ne visiems“.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas VLMEDICINA.LT paaiškino, kad rezidentai gauna stipendiją iš Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto asignavimų, atlyginimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos asignavimų ir papildomą užmokestį pagal išdirbtas valandas, už naktinį bei šventinį darbą – iš ligonių atlyginimo fondo (PSDF lėšos).

„Jaunesniųjų rezidentų alga yra apie 340 Eur, vyresniųjų – apie 400 Eur“, – rezidento algų skaičius atskleidė M. Gedminas. Atlyginimas privačioje ir valstybinėje įstaigoje rezidentui nesiskiria, nes atlyginimai „ateina“ iš asignavimų ir yra fiksuoti įstatymiškai.

„Dauguma rezidentų yra valstybinėse įstaigose, kadangi nedaug privačių įstaigų yra patvirtintos kaip rezidentūros bazės. Jeigu jauną gydytoją privati įstaiga įdarbina papildomai (kaip asistentą), viskas priklauso nuo individualių susitarimų“, – paaiškino Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas.